Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-15 · Administracinė byla Nr. I-1676-402/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-15
Bylos Nr.
I-1676-402/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01439-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-1676-402/2015Proceso Nr. 3-62-3-01439-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui G. K. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atsakovo Alytaus pataisos namų atstovui Mindaugui Kabeliui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų 2014-07-10 nutarimą Nr. 49-2332 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-09-05 sprendimą Nr. 2S-4574; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 5, 14).

Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) direktoriaus 2014-07-10 nutarimu Nr. 49-2332 paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Drausminė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2014-07-04 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. 23.50 val. prižiūrėtojams atidarius miegamojo duris ir ketinant apžiūrėti miegamąjį, jis vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino fiziniu smurtu, jei pareigūnai bandys eiti į miegamąjį. Nurodė, jog nesutinka su neteisėtu ir nepagrįstu ginčijamu nutarimu. Paaiškino, kad 2014-07-04 apie 24.00 val. į 9 būrio 1 miegamąją patalpą įėjo pareigūnai ir pasakė, kad bus atliekama krata. Teigia, kad tuo metu gulėjo savo lovoje, todėl, nevartodamas necenzūrinių žodžių ir grasinimų, pareigūnams pasakė, kad jie pažeidinėja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) nuostatas, t.y. teisę į nepertraukiamą miegą nuo 23.00 val. iki 7.00 val. ir pasiūlė ateiti daryti kratą iš ryto. Po šių žodžių pareigūnai išėjo, kitą dieną atlikti kratos neatėjo. 2014-07-05 sužinojo, kad jo atžvilgiu surašytas tarnybinis pranešimas, kad neleido atlikti kratos, vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino pareigūnams. Nurodė, kad savo 2014-07-05 pasiaiškinime išdėstė visas įvykio aplinkybes, bei pateikė skundą įstaigos direktoriui prašydamas atlikti tarnybinį tyrimą ir apklausti patalpoje buvusius nuteistuosius, tačiau nuteistieji apklausti nebuvo. Nuobauda skirta neatlikus išsamaus tyrimo. Pareiškėjo nuomone, skiriant ir išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucijai paliekant galioti paskirtą nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, atsakovas nutarimą priėmė šališkai, pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė. Todėl pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, emocinę depresiją ir dėl to prašo priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b.l. 44-48) nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Drausminė nuobauda pareiškėjui 2014-07-10 skirta nepažeidžiant BVK 143 straipsnio reikalavimų. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes. Buvo nustatyta, kad 2014-07-04 apie 23.50 val. prižiūrėtojams atidarius 9-o būrio 1-o miegamojo duris ketinant apžiūrėti miegamąjį, G. K. atsistojo prie durų šalia nuteistųjų A. L. ir A. N. , vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino fiziniu smurtu, jei pareigūnai bandys įeiti į miegamąjį. G. K. paprašytas nusiraminti ir leisti apžiūrėti patalpą, pareigūnų nurodymų nevykdė. Dėl nuteistųjų atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad 2014-07-04 apie 23.50 val. 9-ojo lokalinio sektoriaus apėjimo metu priėjus prie miegamojo pareigūnai įtarė, kad nuteistieji žiūri televizorių. Atidarius duris ketinant apžiūrėti miegamąjį nuteistieji tame tarpe ir pareiškėjas pradėjo šaukti ant pareigūnų, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti fiziškai, iš miegamojo vidaus pusės atsistojo taip, kad nebūtų galima užeiti į miegamąjį. Paprašyti nusiraminti, nuteistieji pareigūnų reikalavimo nevykdė. Nesilaikydamas nustatytos tvarkos pareiškėjas pažeidė LR BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 8 punkto reikalavimus, taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimą. Prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad Alytaus PN dėl nepagrįstų pareiškėjo reikalavimų patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamo ginčo esmė – Alytaus pataisos namų 2014-07-10 nutarimo Nr. 49-2332 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-09-05 sprendimo Nr. 2S-4574 teisėtumas ir pagrįstumas (b.l. 6-7, 53).

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu nutarimu nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams paskirta už tai, kad pareiškėjas G. K. 2014-07-04 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. 23.50 val. prižiūrėtojams atidarius 9-o būrio 1-o miegamojo duris ketinant apžiūrėti miegamąjį, nuteistasis G. K. atsistojo prie durų šalia nuteistųjų A. L. ir A. N. , vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino fiziniu smurtu, jei pareigūnai bandys įeiti į miegamąjį. Nuteistojo paprašius nusiraminti ir leisti apžiūrėti patalpą, pareigūnų nurodymų nevykdė. Pareiškėjui nuobauda paskirta už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 p., 2 dalies 8 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 p. reikalavimų pažeidimą (b.l. 8, 53).

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-09-05 sprendimu Nr.2S-4574 pareiškėjo skundas atmestas ir paskirtoji nuobauda palikta galioti (b.l. 6-7).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2014-10-04) 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos: laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo (1 dalis) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 punktas); laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama (2 dalis): reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis (8 punktas). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 73.4 punkte (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2014-04-08) nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių -nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, turi teisę jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Nuteistasis G. K. neigia, kad 2014-07-04, apie 24.00 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Rašytiniame 2014-07-06 paaiškinime nuteistasis nurodė, 2014-07-04 apie 24.00 val. jis gulėjo savo lovoje, į patalpą įėjo pareigūnai ir pasakė, kad bus atliekama krata. Stovėdamas prie savo lovos pareigūnams pasakė, kad neturi jokio televizoriaus ir pasiūlė ateiti daryti kratą 7 val. ryte kaip numato vidaus tvarkos taisyklės, nes nuo 23 val. yra nepertraukiamo miego laikas. Necenzūrinių žodžių nevartojo (b.l. 62).

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su tuo, jog padarė pažeidimą, t. y. jog nesilaikė tvarkos ir nevykdė pareigūnų nurodymų. Nurodė, jog nežiūrėjo televizoriaus ir nevartojo necenzūrinių žodžių bei negrasino panaudoti fizinį smurtą.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti Alytaus pataisos namų prižiūrėtojai V. V. , S. G. ir V. Š. nurodė ir patvirtino jų 2014-07-08 tarnybiniuose pranešimuose, bei 2014-07-04 protokole Nr. 4290 nurodytas aplinkybes, jog priėjus prie 91 brigados, miegamojo buvo pastebėta ir įtarta, kad ten esantys nuteistieji žiūri televizorių. Atidarius miegamojo duris ir ketinant apžiūrėti miegamąjį nuteistieji pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, priartėjo prie miegamojo durų iš miegamojo vidaus taip, kad nebūtų galima įeiti į miegamąjį. Nuteistasis E. S. ir G. K. taip pat kartu su kitais miegamajame buvusiais nuteistaisiais atsistojo priešais prižiūrėtojus ir neleisdami įeiti į miegamąjį vartojo necenzūrinius žodžius, iš kurių suprato, kad prižiūrėtojams reikia išeiti, nes kitu atveju bus prieš prižiūrėtojus pavartotas fizinis smurtas (b.l. 61, 65, 66).

Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, kad G. K. 2014-07-04 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. 23.50 val. prižiūrėtojams atidarius 9-o būrio 1-o miegamojo duris ketinant apžiūrėti miegamąjį, nuteistasis G. K. atsistojo prie durų šalia nuteistųjų A. L. ir A. N. , vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino fiziniu smurtu, jei pareigūnai bandys įeiti į miegamąjį. Nuteistojo paprašius nusiraminti ir leisti apžiūrėti patalpą, pareigūnų nurodymų nevykdė. T.y. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, numatytą BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 p., 2 dalies 8 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 p. punkte. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie nuoseklūs, neprieštarauja faktinėms bylos bei protokole, tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, nėra jokių duomenų teigti, kad liudytojai turi pagrindo pareiškėją apkalbėti. Liudytojų nuteistųjų A. N. ir E. S. parodymai pripažintini siekiu padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad, prieš skiriant nuobaudą, nebuvo atliktas išsamus tyrimas, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl šis skundo motyvas yra nepagrįstas ir atmestinas. Taigi, pareiškėjui paskirta nuobaudos rūšis, teismo nuomone, yra adekvati padarytam pažeidimui.

Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Alytaus pataisos namų 2014-07-10 nutarimą Nr. 49-2332 ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-09-05 sprendimą Nr. 2S-4574, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. Pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog G. K. neįrodė nei Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Alytaus pataisos namai prašė teismą priteisti iš pareiškėjo su bylos nagrinėjimu susijusias transporto išlaidas dėl atsakovo atstovo atvykimo į teismo posėdį 2015-03-19 ir 2015-03-26. ABTĮ 44 str. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tame tarpe ir patirtų transporto išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus pataisos namų atstovas Mindaugas Kabelis dalyvavo 205-03-19 ir 2015-03-26 teismo posėdžiuose (b.l. 87), todėl Alytaus pataisos namai turi teisę į transporto išlaidų, atstovui vykstant į šiuos teismo posėdžius ir atgal, atlyginimą. 2015-03-31 pažymos apie kelionės išlaidų kompensavimą Nr. 8-4911 ir Nr. 8-4912, 2015-03-18 ir 2015-03-25 UAB „Lukoil Baltija“ kvitai patvirtina, jog Alytaus pataisos namai dėl atsakovo atstovo atvykimo į minėtus teismo posėdžius patyrė 31,35 Eur transporto išlaidų, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo G. K. (ABTĮ 44-45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo G. K. Alytaus pataisos namams 31,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Natalja ZelionkienėAsta UrbonienėGintaras Čekanauskas