Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-03-18 · Administracinė byla Nr. A-1713-968/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-01-28Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-18
Bylos Nr.
A-1713-968/2022
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00023-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ernestas Spruogis
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Linas Songaila
Kategorijos
  • 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-1713-968/2022Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00023-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 8.5
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,dalyvaujant užsieniečiui B. K. A. A., jo atstovui advokatui Linui Songailai,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Modestui Anzai,

vertėjams Azad Shilani ir Tadui Tvarijonui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio B. K. A. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui B. K. A. A. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui B. K. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

2. Teikime Centras nurodė:

2.1. Tarnybos pareigūnams 2021 m. spalio 27 d. Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai perdavė trijų asmenų (duomenys neskelbtini) piliečių šeimą: B. K. A. A., gim. (duomenys neskelbtini); B. S. H. H., gim. (duomenys neskelbtini); B. B. K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Asmenys buvo sulaikyti vykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką maršrutiniu autobusu, maršrutu Vilnius–Varšuva. Asmenys pateikė (duomenys neskelbtini) piliečių pasus, Šengeno valstybių vizų neturėjo. Kadangi kontrolei nebuvo pateikti būtini kelionės dokumentai, privalomos vizos ar leidimai būti ar gyventi Lenkijos Respublikoje ar Europos Sąjungoje, asmenys buvo sulaikyti.

2.2. Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 48 val. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Užsienietis iki 2022 m. sausio 28 d. apgyvendintas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Centro teigimu, Užsienietis nepateikė prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir neišreiškė noro savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, todėl Centro vertinimu, Lietuvos Respublika nėra Užsieniečio tikslo šalis.

3. Užsienietis su Teikimu nesutiko, nurodė, jog atvyko į Lietuvos Respubliką prašyti prieglobsčio, nes jo šalyje jam gresia pavojus. Užsieniečio sūnaus sveikatos būklė dėl gyvenimo stovykloje yra prasta, maitinimo sąlygos blogos. Užsienietis tvirtino išreiškęs prašymą dėl prieglobsčio pasienio pareigūnams tik atvykus į šalį, tačiau iki šiol Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimo nėra priėmęs. Asmuo Lietuvos Respublikoje socialinių ryšių, pajamų neturi, nori likti Lietuvos Respublikoje, gali dirbti staliumi, fotografuoti, atgal į kilmės šalį grįžti nenori. Užsienietis prašė apgyvendinti visą šeimą su teise laisvai judėti.

4. Užsieniečio atstovė prašė Teikimą atmesti, nurodė, jog bet kokia forma išreikštas prašymas dėl prieglobsčio laikomas tinkamu jo pateikimu, tačiau valstybė asmens ir jo šeimos prieglobsčio prašytojais nelaiko ir nepriimtas joks sprendimas dėl Užsieniečio. Asmenų tapatybė nustatyta, turi asmeninius dokumentus.

II.

5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2022 m. sausio 28 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino, pratęsė Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus jo atžvilgiu priimti galutiniai sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

6. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113, 115, 116 straipsniais.

Šalies argumentai

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų, jog Užsienietis yra pateikęs prieglobsčio prašymą nėra, todėl Užsienietis neturi prieglobsčio prašytojo statuso. Užsienietis taip pat neišreiškė noro grįžti į kilmės šalį savanoriškai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Kadangi nėra priimto galutinio sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Dėl to teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju pagrindai taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę neišnyko ir yra pagrindas pratęsti Užsieniečiui skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę.

III.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimą ir tenkinti apeliacinį skundą iš dalies, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinį skundą Užsienietis grindžia šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo poreikio taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant judėjimo laisvės apribojimą ypatingumo ir specialiųjų sąlygų, kurios būtų tiek reikšmingos ir išimtinės, kad egzistuotų būtinumas apriboti asmens judėjimo laisvę.

10.2. Teismas nevertino ir nepasisakė, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė su judėjimo laisvės apribojimu atsilieps Užsieniečio nepilnamečio vaiko interesams, nors, remiantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos teismų praktika, šias aplinkybes turėjo kruopščiai įvertinti.

Šalies argumentai

10.3. Nors teismo sprendime ir nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kad Užsienietis būtų pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, akcentuotina, jog asmuo tokį prašymą Lietuvos Respublikos pasienio pareigūnams išreiškė žodžiu, kai tik buvo sulaikytas šių pareigūnų, tačiau Migracijos departamentas iki šiol nėra priėmęs jokio sprendimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bet kokia forma išreikštas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra laikomas tinkamu ir turi būti išnagrinėtas.

10.4. Užsieniečiui taikomi judėjimo laisvės apribojimai itin stipriai atsiliepia jo nepilnamečiam vaikui – asmuo negali užtikrinti kokybiško laiko praleidimo su mažamečiu vaiku, neturi galimybės išeiti pasivaikščioti, lavinti, edukuoti vaiką. Kartu paminėtina ir tai, jog būtent Užsieniečių ir jo šeimos gyvenamojoje vietoje – Medininkų Centre gyvenimo sąlygos yra panašios į sulaikymo sąlygas, t. y. nėra jokios erdvės vaikų žaidimams, lavinimui, edukacijai ar kitoms pramogoms, net elementariausiam pasivaikščiojimui. Tik turėdamas galimybę kartu su nepilnamečiu vaiku išeiti pasivaikščioti, apsipirkti, Užsienietis užtikrins ne tik socialinį savo mažamečio vaiko lavinimą, tačiau ir tinkamą vystymąsi, fizinį aktyvumą ir kt. Priešingu atveju, visos aplinkybės rodytų, jog tinkamas mažamečio vaiko fizinis ir socialinis lavinimas tenka tik Užsieniečio sutuoktinei, kurios atžvilgiu netaikomas judėjimo laisvės apribojimas, kadangi Užsieniečio gyvenamojoje vietoje nėra jokių tinkamų sąlygų užtikrinti normalias vaiko vystymosi ir tobulėjimo galimybes.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

11.1. (duomenys neskelbtini) pilietis B. K. A. A. nepateikė prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir neišreiškė noro savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, todėl Centras vertina, kad Lietuva nėra tikslo šalis. Užsienietis Lenkijos pasienio pareigūnų buvo sulaikytas išvykstantis iš Lietuvos nesulaukęs kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Užsienietis gali bandyti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

11.2. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus tik vienam šeimos nariui, B. K. A. A., skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taip yra geriau valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

11.3. Be to, apeliantas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl kyla rizika, jog Užsienietis turėdamas laisvą judėjimą ketins pasislėpti, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo, priėmus galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo, alternatyvios sulaikymui priemonės – Užsieniečio apgyvendinimo Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.) – termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro Teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, o aplinkybės, kurios buvo reikšmingos skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę neišnyko. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

Dėl Užsieniečio teisinio statuso

14. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų alternatyvių sulaikymui priemonių (t. y. (i) užsieniečio apgyvendinimo Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.; šią priemonę prašo taikyti Užsienietis); ir (arba) (ii) užsieniečio apgyvendinimo Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.; šią priemonę Užsieniečiui pritaikė (pratęsė jos galiojimą) pirmosios instancijos teismas)) taikymo (galimybės taikyti). Pagal Įstatymo 115 straipsnio 5 dalį paminėtos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skirtos „tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę“. Vadinasi, siekiant įvertinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2022 m. sausio 28 d. sprendimo teisėtumą, pirmiausia būtina nustatyti, ar pareiškėjas nagrinėjamu atveju laikytinas turinčiu prieglobsčio prašytojo teisinį statusą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų ir 5 dalies taikymo prasme.

15. Šiuo aspektu reikšmingomis laikytinos šios bylos duomenimis patvirtintos faktinės aplinkybės: Užsienietis teigė žodžiu ne kartą pateikė prieglobsčio prašymą nenustatytiems Tarnybos pareigūnams, prieglobsčio prašęs pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo žodiniame posėdyje metu, pakartotinai analogišką prašymą pakartojo ir apeliacinio bylos nagrinėjimo žodinio posėdžio metu; Tarnybos atstovas apeliacinio bylos nagrinėjimo žodinio posėdžio metu nurodė, kad paminėti pareiškėjo prašymai nebuvo priimti, nes jie pateikti nesilaikant atitinkamo teisinio reglamentavimo ir buvo pateikti ne nedelsiant. Akcentuotina ir tai, kad teismo posėdžio metu Centro atstovas nurodė, jog pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje Centras priimtų ir persiųstų jį nagrinėti kompetentingai institucijai (Migracijos departamentui) tik tuo atveju, jeigu būtų įpareigotas teismo.

16. Nustatytos faktinės aplinkybės atskleidžia, kad pareiškėjas kartu su žmona ir mažamečiu vaiku į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas pasą, bet neturėdamas dokumentų, kuriuose būtų nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos įrodančios, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko ir joje yra teisėtai.

17. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad vienas iš 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) tikslų yra užtikrinti galimybę veiksmingai, t. y. kuo paprasčiau pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra; šis tikslas matyti visų pirma iš šios direktyvos 8, 20, 25 ir 26 konstatuojamųjų dalių. Siekiant garantuoti tokią galimybę, minėtos direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos paprašę asmenys „turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau“. Toks aiškinimas išplaukia ir iš tos pačios direktyvos 25 konstatuojamosios dalies, pagal kurią neteisėtai šalyje esančiam trečiosios šalies piliečiui turėtų būti suteiktos pakankamos procesinės garantijos pateikti savo argumentus visais procedūros etapais (2020 m. birželio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas VL, byla C‑36/20 PPU, EU:C:2020:495, 63-64 p.). Taigi, dėsninga, kad anot Teisingumo Teismo, tarptautinės apsaugos prašytojo statuso įgijimas negali priklausyti nei nuo tokio prašymo pateikimo, nei nuo jo įregistravimo ir, antra, to, jog trečiosios šalies pilietis išreiškia norą prašyti tarptautinės apsaugos „kitoje institucijoje“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/32/ES 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas ir dėl to būtų pradėtas skaičiuoti šešių darbo dienų terminas, per kurį atitinkama valstybė narė turi užregistruoti tokį prašymą (2021 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Bundesrepublik Deutschland prieš SE, byla C-768/19, EU:C:2021:709, 49 p.).

18. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022, nagrinėdama administracinę bylą dėl neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną kirtusio užsieniečio sulaikymo, 2022 m. vasario 2 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą klausimais, kurie yra reikšmingi ir šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje (t. y. „1. Ar 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 7 straipsnio 1 dalis, siejant ją su 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti aiškintina, kaip draudžianti tokias nacionalines teisės normas, kurios taikytinos nagrinėjamoje byloje, pagal kurias, esant įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai ar dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai, neteisėtai į valstybės narės teritoriją patekusiam ir joje neteisėtai esančiam užsieniečiui iš esmės nesudaroma galimybė pateikti tarptautinės apsaugos prašymo. 2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnio 2 ir 3 dalys aiškintinos, kaip draudžiančios tokį nacionalinį teisinį reglamentavimą, pagal kurį, esant įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai ar dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikomas vien todėl, kad jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną“).

19. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kanceliarijos 2022 m. kovo 3 d. raštas, kuriuo teismas informuotas apie tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 2 d. nutartyje išdėstytas prašymas yra priimtas ir jis bus nagrinėjamas pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą (numatoma teismo posėdžio data – 2022 m. balandžio 7 d.).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatytas faktines ir teisines aplinkybes įvertinusi paminėtos Teisingumo Teismo praktikos kontekste, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas laikyti užsienietį prieglobsčio prašytoju Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų ir 5 dalies taikymo prasme. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs, jog užsienietis neturi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojo statuso, nepagrįstai sprendė dėl galimybės Užsieniečiui paskirti 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.

21. Kartu teisėjų kolegija pabrėžia, kad Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalis įtvirtina diskreciją Tarnybai, atsižvelgus į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą, šioje nutartyje išdėstytas teisines ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Centro pareigūnai privalo teisės aktuose nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo (atitinkamai ir jo žmonos bei mažamečio vaiko) prašymo suteikti prieglobstį priėmimo ir šio prašymo perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją Migracijos departamentui klausimą.

Dėl Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės pagrįstumo ir ginčo baigties

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Centro teikimą dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo nustatė, kad Užsienietis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Užsienietis iš esmės neginčija, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, kuriuo vadovaujantis jis gali būti sulaikytas, tačiau prašo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

23. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą, pažymi, kad būtina nustatyti, ar faktinė situacija yra pasikeitusi tiek, jog tai sąlygotų švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą Užsieniečiui.

24. Byloje nėra duomenų apie Užsieniečio šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko iš Baltarusijos neteisėtai (t. y. neleistinoje vietoje kirtęs valstybinę sieną), taip pat bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl nėra pagrindo taikyti švelnesnę Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, atsižvelgdama į Centro atsiliepime teikiamą medžiagą, kad Užsienietis apgyvendintas patalpose, kur jam ir jo šeimai (t. y. žmonai ir jo mažamečiam vaikui) užtikrinamos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, teikiama reikalinga pagalba.

25. Be to, esant rizikai, jog Užsieniečiui paskyrus jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, jis vėl bandys pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, manytina, jog Užsieniečio prašomos švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neleis pasiekti tokiai priemonei keliamų tikslų. Šiuo metu Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra būtina ir proporcinga, užtikrinanti Užsieniečio ir valstybės interesų pusiausvyrą.

26. Atsakant į apeliaciniame skunde suformuluotą argumentą dėl nepakankamo nepilnamečio vaiko interesų apsaugos įvertinimo, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog šis klausimas nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip savo apeliaciniame skunde nurodo pats Užsienietis, 2022 m. sausio 28 d. teismo sprendimu Užsieniečio sutuoktinei ir jų nepilnamečiam vaikui yra taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Užsienietis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis Tarnybos patalpose yra apgyvendintas kartu su savo šeima. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad paminėta Užsieniečio ir jo šeimos nariams taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių diferenciacija yra pakankama. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu yra užtikrinamas tinkamas balansas tarp vaiko ir šeimos interesų būti kartu ir tarp valstybės intereso garantuoti Šengeno erdvės integralumą, valstybės sienų apsaugą bei užkirsti kelią galimai nelegaliai migracijai. Dėl to su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami.

27. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio B. K. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė