Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-377-288/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-10
Bylos Nr.
1-377-288/2021
Teisminio proceso Nr.
01-1-40995-2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
E. T.
Nukentėjusysis
Ž. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-377-288/2021Teisminio proceso Nr. 01-1-40995-2020Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui,dalyvaujant kaltinamajam E. T.,dalyvaujant nukentėjusiajam Ž. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2009 m. gruodžio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį – 5 MGL (650 Lt) bauda,

2. 2011 m. kovo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta,

3. 2012 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams,

4. 2014 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo,

5. 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2017 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžia 2017 m. kovo 15 d., bausmės pabaiga 2019 m. kovo 15 d.),

6. 2018 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie likusios neatliktos bausmės dalies pagal 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pridėta dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2019 m. rugpjūčio 21 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikęs bausmę,

2020 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, skirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: gydytis priklausomybės ligą – alkoholizmą; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirtos baudžiamojo poveikio priemones: – 4 (ketverius) metus uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 16 d., konfiskuotas automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nuosprendis 2020 m. lapkričio 27 d. įsiteisėjęs. 2020 m. gruodžio 1 d. perduota vykdyti automobilio konfiskavimą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. T. 2020 m. spalio 12 d., apie 22.00 val. laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, užvirto visu kūno svoriu ant nukentėjusiojo Ž. D., dėl ko pastarasis nukrito ant laiptų aikštelės, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus dešiniame rieše ir abiejose blauzdose, ir šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu nukentėjusiajam Ž. D. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu visiškai nepripažino ir teismo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusysis pradėjo draugauti su jo drauge, todėl atėjus nukentėjusiajam kartu su jo drauge jis nenorėjo įsileisti į butą, todėl susistumdė, nes Ž. D. konfliktavo. Ž. D. pastūmus jis krito nuo laiptų. Jis įvykio dieną buvo blaivus, bet yra jaunas ir karšto būdo, turi psichologinių problemų, todėl viskas įvyko greitai. Tyčia padarė jam sveikatos sutrikdymą, buvo ant jo piktas, nes nukentėjusysis pradėjo draugauti su jo drauge. Atsiprašė telefonu nukentėjusiojo. Prašo neskirti laisvės atėmimo, nes yra ligonis, sunku gyventi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 12 d., apie 22 val. grįžo namo kartu su drauge R. K., adresu, (duomenys neskelbtini). Lydėjo R. K. namo, nes žinojo, kad E. T. smurtauja prieš ją. Suprato, kad bute kažkas yra, ten buvo E. T.. E. T. iššoko pro duris agresyviai nusiteikęs. Jis iš karto iškvietė policijos pareigūnus. E. T. iš karto iššoko iš buto ir būdamas laiptinėje, agresyviai nusiteikęs puolė ant jų. Jis bandė nuvilioti jį, užstoti R. K., tačiau E. T. ant jo užvirto visu svoriu, dėl ko jis nukrito ant laiptų aikštelės. Po to jis bandė išvilioti E. T. į lauką, kol atvažiuos policijos pareigūnai, sakė jam: „imk parūkyk, raminkis“, bet E. T. norėjo dar kumščiu jam suduoti, bet jam nepavyko, nes jis spėjo atsitraukti, jam nesudavė. Kai E. T. jį pastūmė, jis iš karto skausmo nejautė, bet po to skaudėjo juosmenį, kurį jis susitrenkė. Dėl patirtų sužalojimų pretenzijų E. T. turi. Konflikto metu jam sakė: „kas tu toks esi, iš kur tu atsiradai“ Grasino, kad jis gaus į snukį, tuoj jį nuskins, sudaužys. Jis sakė, kad pažįsta kamuolinius. Mano, kad jo grasinimai buvo realūs, nes jis yra neprognozuojamas, agresyvus. Laiptinėje vykusį konfliktą girdėjo kaimynė. Konflikto metu jis buvo blaivus, o R. K., išgėrusi. Dėl patirtų sužalojimų turi pretenzijų, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Atvykus policijos pareigūnams, E. T. išsivežė, taip pat atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri jį ir R. K. apžiūrėjo, bet jie atsisakė vykti į ligoninę (1., b. l. 48-49).

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. spalio 12 d., jos buvęs sugyventinis E. T., kuris po 2020 m. spalio 10 d. konflikto buvo išvežtas policijos pareigūnų, vėl sugrįžo jos namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 12 d., apie 23.00 vail kartu su savo draugu Ž. D. grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). E. T. jau buvo jos bute. Jis ją su Ž. D. įleido į butą..Ji prašė, kad E. T. išeitų iš jos namų, o jis nenorėjo išeiti, prašė leisti likti. Tarp Ž. D. ir E. T. vyko žodinis konfliktas dėl tarpusavio santykių. Ji yra įsitikinusi, kad E. T. žodžiai buvo tik pyktis, kadangi ji norėjo su juo skirtis ir gyventi su Ž. D.. E. T. jokių realių veiksmų jos atžvilgiu nesiėmė, jo grasinimai nebuvo realūs, jis tiesiog pasikarščiavo, įsiuto dėl šios situacijos. Prieš ją E. T. fiziškai nesmurtavo. E. T. būdamas namo laiptinėje nustūmė kūnu Ž. D., t.y. parvirto ant jo, dėl ko Ž. D. nukrito krito ant laiptinės grindinio. Tarp jų įvyko tarpusavio grumtynės. Nežino, kodėl policijos pareigūnams pasakė, kad E. T. kumščiais daužė Ž. D., gal dėl to, kad tomis dienomis vartojo alkoholio, buvo apsvaigusi, labai pyko ant E. T.. Be to, ji vakarais vartojo labai stiprius raminančius vaistus, todėl neturėjo vartoti alkoholio. Ji E. T. jokių pretenzijų neturi yra įsitikinusi, kad jo grasinimai nebuvo realūs. Mano, kad jis pasikarščiavo, iš dalies dėl jų konflikto yra kalta ir ji, nes sukėlė jam pavydą su nauju sugyventiniu Ž. D.. Dabar ji su E. T. yra susitaikiusi, jis jos atsiprašė, ji jam atleido, vėl gyvena kartu. Jai E. T. jokios žalos nepadarė, jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 27-28,42-43).

Liudytojas G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pirmosios kuopos pirmojo būrio vyriausiasis patrulis. 2020 m. spalio 12 d., tikslaus laiko nepamena, patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. S. gavo pranešimą, kad į duris beldė buvęs draugės sugyventinis, kad nori patekti į butą. Atvykus į įvykio vietą adresu, (duomenys neskelbtini), asmuo kvietęs policiją, Ž. D. paaiškino, kad jį E. T. nustūmė nuo laiptų, tačiau sužalojimų nepatyrė, fizinio skausmo nejautė, pretenzijų jam neturi. Ž. D. teigė, kad kvietė policiją dėl R. K., nes jos sugyventinis E. T. prieš ją smurtauja, tačiau smurto fakto nematė, aplinkybių konkrečiai nurodyti negalėjo. Jie atvykę į įvykio vietą Ž. D., E. T. ir R. K. rado laiptinėje, ten ir bendravo. Jiems kalbant E. T. staiga nubėgo į butą ir užsirakino. Tada bendravo stovėdami už durų, įkalbinėjo jį atidaryti duris. E. T. atidarė duris, grąžino raktus. R. K. paaiškino, kad jokių pretenzijų E. T. neturėjo, tik norėjo, kad jis išeitų iš jos namų. Vyko tik žodinis konfliktas. Ji teigė, kad kvietė policiją, kad išprašytų E. T., kaip nepageidaujamą asmenį, nes nebenori su juo gyventi. R. K. buvo akivaizdžiai neblaivi. Ji teigė, kad jokių pretenzijų E. T. neturinti, konflikto aplinkybių nurodyti negalėjo. Tą pačią dieną, po maždaug valandos patruliuodamas su kolega M. S. vėl gavo pranešimą, kad tuo pačiu adresu vyko konfliktas, E. T. brovėsi į butą, grasino, galimai smurtavo. Jiems atvykus nurodytu adresu, tikslaus laiko nepamena, R. K. paaiškino, kad E. T. prieš ją smurtavo, tačiau kaip ir kada, konkrečiai nurodyti negalėjo, taip pat nenurodė, kur ir kokius sužalojimus patyrė. Aplinkybių aiškiai negalėjo nurodyti, buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Nurodydavo vis kitas aplinkybes. Taip pat aiškino, kad dieną prieš tarp jos ir sugyventinio vyko konfliktas, tačiau dėl to pareiškimo rašyti atsisakė. R. K. teigė, kad sugyventinis bandė patekti į butą, spardė duris, rėkavo, kėlė triukšmą. Medikų nekvietė, nes ji atsisakė, teigė, kad pagalba jai nereikalinga. Ž. D. sakė R. K. rašyti pareiškimą, pats jokių pretenzijų E. T. neturėjo. E. T. elgėsi neadekvačiai, rėkė, šaukė, todėl išsiaiškinti įvykio aplinkybių nepavyko, rišliai nieko paaiškinti nesugebėjo. E. T. sulaikė kaip įtariamą smurtu prieš savo sugyventinę (1 t., b. l. 68-69).

2020 m., spalio 12 d. Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 14-17).

2020 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Sudaryta foto lentelė (1 t., 18-20, 21-24).

2020 m. spalio 12 d. ataskaitų žiūryklė, kurioje nurodytas pakartotinis iškvietimas (1 t., b. l. 72).

2020 m. spalio 22 d. pateiktame Bendrojo pagalbos centro garso įraše, apžiūros metu nustatyta, kad 2020 m. spalio 12 d., 22.27 val. Ž. D. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad E. T. jam sužeidė strėnas, jį pargriovė, mėto akmenis į langus (1 t., b. l. 76-80).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4806 nurodyta, kad 2020 m. spalio 12 d., 23.21 val. E. T. nustatyta 0,00% promilių alkoholio (2 t., b. l. 2).

2020 m. spalio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2435/2020(02) nurodyta, kad Ž. D. konstatuota odos nubrozdinimai dešiniame rieše, abiejose blauzdose. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai nugriuvus. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno griuvimo metu (1 t., b. l. 85-86).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. T. dėl padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino, nes jis 2020 m. spalio 12 d., apie 22.00 val. laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, užvirto visu kūno svoriu ant nukentėjusiojo Ž. D., dėl ko pastarasis nukrito ant laiptų aikštelės, padarydamas nukentėjusiajam specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus: odos nubrozdinimus dešiniame rieše, abiejose blauzdose. Nurodyta, kad sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai nugriuvus. Sužalojimai nukentėjusiajam Ž. D. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę byloje patvirtina nukentėjusiojo Ž. D. bei liudytojų R. K. bei G. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo susistumdymo metu nukrito laiptinėje, todėl nukentėjusysis susižalojo, tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykus patruliams buvo apžiūrėtas nukentėjusysis bei įvykio vieta. Taip pat Bendrojo pagalbos centro garso įrašas iš kurio matyti, kad buvo kviesta pagalba nurodytu adresu bei kita rašytinė medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad E. T. padarė tyčinį nusikaltimą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

I. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. T. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus kito asmens sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

E. T. ankščiau teistas (2 t., b. l. 8-17), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 18-45). Sodros duomenimis, nedirbantis (2 t., b. l. 46). Užimtumo tarnyboje, neregistruotas (2 t., b. l. 47). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2017 m. kovo 15 d. Sektoriuje nuo 2017 m./ 2020 m. du kartus, paskutinis gydymas nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 12 d., diagnozė F10.3, F10.2, F10.8 (2 t., b. l. 48). Respublikiniame priklausomybės ligų centre, gydėsi 2014 m. liepos 14 d. diagnozė F10.2 dėl psichikos sutrikimo vartojant sutrikimai (2 t., b. l. 49, 50, 51-52). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK – 1281/2020 konstatuota, kad E. T. skirti psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo/netikslinga (2 t. b. l. 57).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, E. T. parinktina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ir vis tik, įvertinus E. T. asmenybę, teismas mano, kad dar yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, kad E. T. nusikalstama veika nesukelta sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, savo kaltę pripažįsta, gailisi dėl įvykio, suprato savo neapgalvotų veiksmų pasekmes ir keičia gyvenimo būdą, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Siekiant kaltinamąjį dar labiau drausminti, jam skirtini įpareigojimai – dirbti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, 8 punktu), nevartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu) tai bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirtina bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 115-116), nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė plokštelė su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (2 t., b. l. 70), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nukentėjusysis Ž. D. civilinio ieškinio nepareiškė.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304-305 straipsniu, 307-308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį bausme – 6 (šešiais) mėnesiais laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, ir nuteisti galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu– 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu įpareigoti E. T. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įseiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinę plokštelę su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Liuba Kymantienė