- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-988-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- D. Ž.
- Ieškovas
- D. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Danske bank A
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Neringos Švedienės, Algirdo Auruškevičiaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2696-535/2009 pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. , tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Danske bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Kamineros grupė“, AB spaustuvė „Spindulys“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. Ž. , tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Danske bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Kamineros grupė“, AB spaustuvė „Spindulys“, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Atsakovė D. Ž. pateikė teismui prašymą takyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti atsakovą D. Ž. bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi P. Ž. , gim. duomenys neskelbtini, tiesiogiai, nedalyvaujant A. R. Prašymą grindė tuo, kad, pasiimdamas sūnų pas save, ieškovas nesirūpina dvasiniu ir moraliniu vaiko ugdymu, kadangi prieš vaiko valią bendrauja su juo dalyvaujant meilužei A. R. , verčia sūnų bendrauti su ja, būti jai nuolankiu, priimti ją kaip šeimos narį, vykdyti jos nurodymus, nakvoti kartu su ja ir pan. Tokiu pavyzdžiu ieškovas rodo nepagarbą ir sūnui, ir atsakovei, kol nėra nutraukta jų santuoka, traumuoja sūnų psichologiškai, iškreipia vaiko sąmonėje besiformuojančią sampratą apie šeimą. Vaikas po to, kai tėvas jį pasiima su savimi, grįžta irzlus, nervingas, verkia, būna dirglus, pats nedrįsta pasakyti tėvui, kad nenori bendrauti su A. R. .
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-05-15 nutartimi atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų ir objektyvių duomenų, kad jos sūnaus bendravimas su A. R. neigiamai veiktų P. Ž. vystymąsi bei jo interesus, nėra duomenų ir apie A. R. amoralumą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė D. Ž. prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Be prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytų argumentų, atsakovė nurodė, kad nagrinėdamas šeimos bylą, teismas turi būti aktyvus. Teismas turėjo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą pakalbėti su vaiku, jį apklausti, sužinoti vaiko nuomonę dėl bendravimo su A. R. , išsiaiškinti, kaip vaikas jaučiasi tokioje aplinkoje, kaip reaguoja į A. R. buvimą bendraujant su tėvu, į jos nakvojimą kartu, išsiaiškinti vaiko psichologinę būklę, vaiko norus ir pateikti savo išvadą minėtu klausimu. Teismas net nesvarstė atsakovės prašymo išreikalauti duomenis iš kelionių agentūrų apie atsakovo ir A. R. skrydžius, tuo užkirsdamas kelią ir galimybę ieškovei surinkti rašytinius įrodymus apie A. R. amoralumą. Atsisakydamas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas pažeidė vaiko teises ir teisėtus interesus, taip pat LR Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas D. Ž. prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad nėra jokių įrodymų, kad bendravimas su trečiaisiais asmenimis kenktų vaiko interesams, nėra įrodymų apie A. R. amoralumą; prašymu taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones atsakovė siekia užkirsti kelią ieškovui laisvai bendrauti su sūnumi. Ieškovas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti. Atsakovė, teigdama, kad teismas neišreikalauja reikiamų duomenų santuokinei neištikimybei įrodyti, nurodo, kad teismas nėra aktyvus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Sutuoktinio kaltės įrodinėjimas yra vieno iš šalies reikalavimų teisinis pagrindimas, todėl jis neturi ir neprivalo būti analizuojamas sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė nepagrįstai kaltina teismą nesurinkus įrodymus, kadangi teismas gali, bet neprivalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia (CPK 376 str. 1 d.). Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji pati ar jos įgaliota atstovė negali surinkti reikiamų įrodymų ir jų pateikti teismui. Taigi atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tėra pagrįstas vien vidiniu įsitikinimu grindžiamomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės D. Ž. atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 384 str. 5 d. tiesiogiai numato galimybę, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra besąlyginis, jas taikanti proceso šalis turi tinkamai pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Nagrinėjamu atveju atsakovės išdėstyti argumentai remiasi jos nuomone, emocijomis, bet nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
CPK 376 straipsnis numato, kad šeimos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši teisės norma nėra įpareigojanti, be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones byla nėra nagrinėjama iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės pagal savo pobūdį yra trumpam, taikomos iki bylos išnagrinėjimo, todėl teismas remiasi jam pateiktais įrodymais, gi įrodymų apie A. R. amoralumą bei neigiamą bendravimo su ja poveikį vaiko interesams, psichologiniam ir moraliniam vystymuisi, nėra. Ieškovės atskirajame skunde minimi duomenys iš kelionių agentūrų apie ieškovo D. Ž. ir A. R. keliones, skrydžius, kurių teismas neišreikalavo, gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą iš esmės, bet nėra reikšmingi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad pati negali pagrįsti prašyme taikyti apsaugos priemones nurodomų aplinkybių.
Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl atsakovės D. Ž. atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.