- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-06
- Bylos Nr.
- e2YT-945-980/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07552-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- M. M., valstybės įmonė Turto bankas, J. M., R. M., Klaipėdos miesto
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, J. M., M. M., R. M., Klaipėdos miesto 1- asis notaro biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo C. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Nurodo, kad pareiškėjas yra C. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjas taip pat turėjo tris brolius: C. M., gim. (duomenys neskelbtini), R. M., gim. (duomenys neskelbtini) bei M. M. gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas C. M. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po tėvo mirties toliau gyveno nurodytame bute, juo rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl mano, kad šį palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas turi tik vieną likusį gyvą brolį M. M., o visi kiti pareiškėjo artimieji yra mirę. Pareiškėjo brolis R. M. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas C. M. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo brolis C. M. mirė (duomenys neskelbtini). Tačiau tiek po C. M., tiek visų kitų artimųjų mirties, pareiškėjas visu Nekilnojamuoju turtu naudojosi kaip savo: prižiūrėjo turtą, mokėjo mokesčius, nes pareiškėjas minėtame bute gyvena nuo pat jaunystės.
Teismo posėdyje pareiškėjo V. M. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėtis C. M. Pareiškėjo atstovas patvirtino, kad pareiškėjas po tėčio mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas palikimą, atsiradusį po tėčio mirties, priėmė faktiniu valdymu. Patvirtino, kad pareiškėjas po savo tėčio C. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Papildomai nurodė, jog nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą būtinybė iškilo dėl to, kad VMI pradėjo palikimo priėmimo procedūrą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka bei sutinka, kad visas turtas pereitų jo broliui V. Jo brolis V. visada gyveno tėvų bute (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad yra gavusi pranešimą apie galimą palikėjo C. M. palikimo perėjimą valstybei ir pradėjusi, bet nebaigusi palikimo priėmimo valstybės vardu procedūrų. Prašo pareiškėjo V. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako buto dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bei prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), bei prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 1- asis notaro biuras atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, teismas vadovaujasi įrodymais, o taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Teismas pažymi, kad civiliniai santykiai pasižymi dispozityviškumu ir kiekvienas savininkas teises į savo turtą įgyvendina laisvai ir nepakankamas rūpinimasis turtu negali paneigti pačios teisės į turtą.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra C. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. M., gim. , sūnus. Pareiškėjas turėjo tris brolius: C. M., gim. (duomenys neskelbtini), R. M., gim. (duomenys neskelbtini) bei M. M. gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas C. M., (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi tik vieną likusį gyvą brolį M. M., o visi kiti pareiškėjo artimieji yra mirę.
Pareiškėjas nurodo, kad nei jis, nei jo brolis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po C. M. mirties. Kad po C. M. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, duomenų nepateikta. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pažymos ir kt., patvirtinantys, kad pareiškėjas turtą, likusį po tėvo mirties, valdė kaip savo, tai yra nuolat mokėjo mokesčius už nurodytą butą, juo naudojosi, jį prižiūrėjo.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po palikėjo C. M. mirties rūpinasi turtu ir jį prižiūri, moka mokesčius už komunalines paslaugas ir kt., teikiamas butui, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, jog pareiškėjas nurodytu adresu dar iki tėvo mirties ir rūpinosi nurodytu turtu, tiek tėvui esant gyvam, tiek ir po jo mirties, jį valdė kaip savo, mokėjo už jį mokesčius, jį prižiūrėjo, elgėsi kaip turto savininkas ir taip aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą po palikėjo mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti; atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Kitų įpėdinių, galėjusių pretenduoti į palikėjo palikimą, teismas nenustatė. Apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei teismui duomenų nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų, paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovo bei suinteresuoto asmens M. M. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo taip pat yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, be to, suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po tėvo C. M. mirties likusį turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo C. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.