- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-621-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03966-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- UAB „Kelara“
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui UAB „Kelara“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. N. 2010-02-26 su ieškiniu (b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ajį apylinkės teismą, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo UAB „Kelara“ 2010-02-05 įsakymą dėl atleidimo iš (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigų; 2) pripažinti 2007-07-07 darbo sutarties nutraukimą DK 136 str. 3 d.1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais neteisėtu; 3) pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į DK 125 str.1d., atleidimo iš darbo diena nurodant 2010-02-01; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 5) priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo 2009-07-07 dirbo (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigose. 2010-02-01 ji pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. nuo prašymo padavimo dienos - 2010-02-01. Atsakovo direktorius reikalavo pasilikti darbe, o jai nesutinkant, vizavo prašymą, užrašydamas jame datą - 2010-02-01. Todėl ji supratusi, kad 2010-02-01 yra paskutinė darbo diena ir pati iš savo kompiuterio išsiuntė Sodrai pranešimą apie atleidimą iš darbo DK 127 str.1 d. pagrindu. Iš darbo išėjo nesusipažinusi su įsakymu, atleidimo dieną su ja nebuvo atsiskaityta, pinigai pervesti pašto perlaida 2010-02-12. Iš Sodros Vilniaus skyriaus telefoninio pranešimo bei 2010-02-24 pažymos ji sužinojusi, kad iš darbo (duomenys neskelbtini) buvo atleista 2010-02-05 pagal DK 136 str. 3 d. Atleidimą iš darbo laiko neteisėtu, nes darbo drausmės pažeidimo ji nepadarė, nėra padariusi jokio nusižengimo, kuriuo būtų šiurkščiai pažeidusi darbo tvarką. Be to, nebuvo reikalauta pasiaiškinti, ji net nežinojusi, kad tokio pobūdžio atleidimo iš darbo procedūra buvo pradėta. Jai esant darbe, komisija netikrino jos darbo, 2010-02-01 aktą pasirašęs V. R. tą dieną nedirbo, nuveikto darbo ataskaitas atspausdinusi iš anksto ir palikusi ant darbo stalo. Patvirtino, kad 2010-02-01 akte nurodyti trūkumai susiję su jos darbu, tačiau su jais nesutinka. 2010-05-20 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti pažeidimai priklauso buhalterio darbo funkcijoms, bet su jais nesutinka, nes kasos išlaidų ir pajamų orderius išrašo kitas darbuotojas. Atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. pagrindu jai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, sumažino galimybes konkuruoti darbo rinkoje dėl darbo vietos, todėl prašė atlyginti neturtinę žalą.
Atsakovas UAB „Kelara“ su ieškiniu nesutiko (b.l. 13-18). Nurodė, kad ieškovė atleista pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. , taikant DK 235 str. 2 d.11 p. Buhalterio atliekamos funkcijos yra labai svarbios įmonei, jam keliami padidinto rūpestingumo reikalavimai, o darbdaviui yra svarbu pasitikėti asmeniu, tvarkančiu įmonės buhalterinę apskaitą. Todėl nustačius buhalterinių dokumentų trūkumus, atsakovas turėjo pagrindą atleisti ieškovę dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas tik vizavo ieškovės prašymą, tačiau negalėjo jos atleisti tą pačią dieną, ieškovės buvo prašoma pasilikti darbe, kol suras naują darbuotoją. Ieškovei atsisakius dirbti, buvo patikrinti pagrindiniai buhalteriniai dokumentai ir 2010-02-01 surašytas aktas dėl dokumentų trūkumo, jų nesutvarkymo. Neplaninis VMI patikrinimas bendrovėje taip pat nustatė trūkumus, dėl to direktorius buvo nubaustas administracine tvarka. Atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimui nėra pagrindo, nes šalių susitarimo nebuvo. Atsiskaitymas su ieškove užtruko dėl jos pačios kaltės, nes įmonė neturėjo ieškovės sąskaitos numerio ir pinigus išsiuntė jai pašto perlaida. Ieškovė neįrodė ir neturtinės žalos atsiradimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-aisis apylinkės teismas 2010-06-23 sprendimu (b.l. 97-100) ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės L. N. atsakovo UAB „Kelara“ naudai 2057 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė L. N. nuo 2009-07-07 pagal darbo sutartį buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) buhaltere, nustatant ne visą darbo laiką - 10 darbo dienų per mėnesį, po 2 val. per dieną. 2010-02-01 ieškovė padavė prašymą dėl jos atleidimo iš darbo prašymo padavimo dieną - 2010-02-01 pagal DK 127 str.1 d., ir, neperdavusi pagal aktą buhalterinių dokumentų, jau tą pačią dieną paliko darbovietę. 2010-02-05 buvo ieškovė atleista iš užimamų pareigų DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 11 p. pagrindu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad šie duomenys taip pat aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) direktorius A. J., 2010-04-27 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus UAB „Kelara“ patikrinimo metu nustačius pažeidimus, 2010-05-20 buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 173¹ str. 1 d., patvirtina netinkamą ieškovės pareigų atlikimą bei jos atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumą ir pagrįstumą. Pačiai ieškovei pripažįstant, kad nustatyti buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimai yra priskiriami jos, kaip buhalterės, darbo funkcijoms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tokie pažeidimai, padaryti iki ieškovės atleidimo iš darbo, patvirtina jos šiurkštaus darbo pareigų ir tvarkos pažeidimo faktų egzistavimą darbdaviui. Atsakovas, parinkdamas ieškovei drausminę nuobaudą, nepažeidė DK 238 str. nustatytų taisyklių. Teismas pažymėjo, kad nors iš ieškovės nebuvo pareikalautas pasiaiškinimas, ši aplinkybė pati savaime neapsprendžia jos atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimo, be to, tai, jog pateikusi prašymą ieškovė tą pačią dieną išvyko iš darbo vietos ir savo darbo funkcijų neatliko, savo iniciatyva pranešė VSDFV Vilniaus skyriui apie savo atleidimą pagal DK 127 str. 1 d., patvirtina, kad šalių susitarimo dėl ieškovės atleidimo pagal DK 125 str. nebuvo. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl pavėluoto atsiskaitymo su ieškove nėra darbdavio kaltės, kadangi ieškovė, pareiškusi prašymą dėl jos atleidimo iš darbo prašymo padavimo dieną, pati turėjo paruošti galutinį atsiskaitymą, juolab, staiga nutraukus darbo sutartį, darbdaviui neliko laiko naujo darbuotojo parinkimui. Teismas aplinkybę, kad atsakovas galutinį atsiskaitymą siuntė pašto perlaida, įvertino kaip ieškovės piktnaudžiavimą savo teise, siekiant apsunkinti darbdaviui atsiskaitymo su ja vykdymą. Teismas, netenkinęs reikalavimo dėl ieškovės atleidimo iš (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigų pripažinimo neteisėtu, atmetė ir kitus išvestinius ieškinio reikalavimus - dėl išmokų priteisimo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 178 str.). Taip pat pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo prašymą dėl jo turėtų 2057 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo iš ieškovės. Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, į atsakovo atstovo atliktus veiksmus ir konstatavo, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl tokią išlaidų už teisinę pagalbą sumą pripažino protinga.
Šalies argumentai
Atsakovė L. N. apeliaciniu skundu (b.l. 102) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas iki protingos ir teisingos ribos. Nurodė, kad sprendžiant iš atsakovo UAB „Kelara” į bylą pateiktų dokumentų, už atsiliepimo į ieškinį parengimą advokato padėjėjui sumokėta 1210 Lt. Ši suma, atsižvelgiant į nedidelį ginčo sudėtingumą ir teisminės praktikos gausą, laikytina neprotingai didele. Todėl už minėtą teisinę paslaugą Rekomendacijų 8.2 p. numatytas maksimalus koeficientas mažintinas iki vieneto, atsakovui priteisiant 800 Lt. Atstovaudamas atsakovą advokato padėjėjas apylinkės teismo posėdžiuose užtruko iki 3 val., todėl remiantis Rekomendacijų 8.18 p. jam atlygintina (0,15 x 800 x 3) 360 Lt, o 2010-06-11 pažymos, kurios parengiamajame posėdyje pareikalavimo teismas, parengimas įkainotinas 96 Lt (0,12 x 800) pagal Rekomendacijų 8.16 p. Taigi iš viso teisinga bylinėjimosi išlaidų kompensacija sudarytų 1160 Lt. Pažymėjo ir tai, kad teisminis ginčas kilo iš darbo teisinių santykių ir jį pralaimėjo silpnesnioji šalis (darbuotojas). Be to, ieškovė šiuo metu yra bedarbė, jos finasinė padėtis yra sunki.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kelara“ pateiktu atsiliepimu (b.l. 110-111) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui 423,50 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Nesutinka su ieškovės vertinimu, kad 1210 Lt sumokėta atsakovo atstovui už atsiliepimo į ieškinį parengimą suma yra neprotingai didelė ir turi būti mažinama iki 800 Lt. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ginčas nėra sudėtingas. Ginčo sudėtingumas/nesudėtingumas yra vertinamasis kriterijus ir ieškovė nenurodė, kuo remiantis daro tokią išvadą. Pažymi, kad atsakovo atstovui advokato padėjėjui D. A. rengiant 2010-03-31 atsiliepimą į ieškovės ieškinį reikėjo ne tik detaliai išsiaiškinti faktines darbo teisinių santykių tarp atsakovo ir ieškovės pasibaigimo aplinkybes, įvertinti visus iš atsakovo gautus atitinkamas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, tačiau ir išsamiai bei argumentuotai išreikšti atsakovo prieštaravimus dėl visų ieškinyje ieškovės keltų pretenzijų, t.y. darbo sutarties nutraukimo datos ir pagrindų; griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimo konkrečioje situacijos pagrįstumo; atsiskaitymo su atleistu iš darbo darbuotoju tvarkos ir fakto; ieškovės reikalavimo priteisti jos naudai neturtinę žalą ieškovės reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Didelis santykinai savarankiškų ieškovės pretenzijų skaičius objektyviai lėmė ir didelę atsakovo atsiliepimo į ieškinį apimtį - 6 lapai be priedų, kurių iš viso buvo 15, kurių įvertinimas bei paruošimas prijungimui prie bylos lemia taip pat ženklias laiko sąnaudas. Atsakovo patirtos išlaidos atsiliepimo į ieškinį parengimui (1210 Lt) nelaikytinos neprotingai didelėmis ir todėl neturėtų būti mažinamos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo atstovo teiktas teisines paslaugas po atsiliepimo į ieškinį parengimo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad teismui atsakovo pateiktas papildomas atsakovo atstovo rengtas dokumentas, t.y. 2010-06-11 pažyma yra 3 lapų apimties ir kad šiame dokumente pagal parengiamojo teismo posėdžio metu nurodytus reikalavimus papildomai paaiškintos ieškovės padarytų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų aplinkybės. Atsižvelgiant į jo turinį, šis dokumentas pagrįstai buvo vertintas kaip triplikas (papildomas bylai reikšmingas aplinkybes atskleidžiantis atsakovo rengiamas procesinis dokumentas), už kurio parengimą maksimalus užmokesčio dydis yra 1400 Lt (1,75 x 800 Lt; Rekomendacijų 8.3. p.). Todėl įvertinant šio papildomo dokumento rengimui ir atstovavimui teisme (3 valandos) atsakovo atstovo patirtas laiko sąnaudas, papildoma bylinėjimosi išlaidų suma - 847 Lt - nelaikytina neprotingai didelė. Be to, ieškovės pretenzijos atsakovui buvo akivaizdžiai nepagrįstos, dėl ieškovės netinkamai atliktų profesinių pareigų atsakovo bendrovės vadovui Valstybinė mokesčių inspekcija skyrė nuobaudą. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad už kasos operacijų dokumentų tvarkymo taisyklių pažeidimus, už kuriuos buvo skirta nuobauda bendrovės vadovui, faktiškai atsakinga buvo ji. Ignoruodama šias aplinkybes ir faktą, kad atsakovo bendrovė patyrė taip pat nuostolius, taisydama buhalterinėje apskaitoje ieškovės padarytas klaidas, ieškovė atmetė atsakovo siūlymus taikiai išspręsti ginčą, nedidinant bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinys ir formuluotės patvirtina, kad pati ieškovė naudojasi teisine pagalba, todėl neabejotinai jai turėjo būti žinomos tiek kreipimosi į teismą, tiek ir tolimesnio bylinėjimosi teisinės ir galimos materialinės pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), tokių šiuo atveju nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai priešingo reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme šalių ginčas kilo tik dėl teismo priteistų atsakovui atstovavimo išlaidų dydžio, todėl sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertintinas tik šiuo aspektu.
CPK 93 str., reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimus, nustato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas (išspręstas ginčas), priklausomai nuo patenkintų reikalavimų apimties yra priteisiamos iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidos. Taigi nors apeliantė, inicijuodama teisminį darbo ginčą, įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybės naudai (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), tai nepanaikina jos pareigos kompensuoti kitos šalies turėtas išlaidas, susijusias su tos bylos nagrinėjimu, jeigu jos reikalavimai nėra patenkinami. Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamojoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, turėjo pagrindą spręsti dėl atsakovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Apeliantės skundo argumentai, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog ji yra bedarbė, jos finansinė padėtis sunki, o ginčas buvo kilęs iš darbo teisinių santykių, kuriuose ji yra silpnesnioji šalis, nepagrįsti. Įstatymų leidėjas neleidžia mažinti bylinėjimosi išlaidų pagrindais, nenumatytais įstatymo, todėl skunde įvardintos aplinkybės, reiškiančios, jog apeliantė šiuo metu neturi su darbu susijusių pajamų ir atsakovo išlaidos už advokato paslaugas jai yra per didelės, teisinės reikšmės, sprendžiant priešingą procesinį suinteresuotumą turinčios šalies patirtų išlaidų atlyginimo klausimą, neturi. Tokia įstatymo leidėjo pozicija yra akivaizdi, išdėstyta CPK normose, reglamentuojančiose bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta, kad laimėjusios bylą šalies naudai iš antrosios šalies išlaidos priteisiamos ir tais atvejais, kai ši yra atleista nuo išlaidų į valstybės biudžetą, taigi net ir tuomet, kai šalies turtinė padėtis šio procesinio klausimo sprendimo momentu yra bloga.
Išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, priskirta būtent teismo kompetencijai, o toks klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijas). Bylą nagrinėjęs teismas sprendime pažymėjo, kad, vertindamas atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumą, taiko ir šį norminį aktą, tačiau neįvardijo nei konkrečių jo taikytinų nuostatų, nepateikė skaičiavimų, pateisinančių priteistų atstovavimo išlaidų sumos pagrįstumą, apsiribojęs fakto konstatavimu, jog išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Todėl šiais klausimais pasisako teisėjų kolegija.
Atsakovas pateikė įrodymus, kad iš viso jis turėjo 2057 Lt (b.l. 83-85) su atstovavimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų. Įvertinus ginčo pobūdį (ginčas dėl darbuotojos atleidimo iš darbo pagrindo buvimo ir procedūrų taikymo, dėl su darbu susijusių išmokų ir žalos atlyginimo, sprendžiami ir teisės taikymo, ir fakto klausimai, atleidimo pagrįstumas įrodinėjamas gausiais rašytiniais įrodymais), bylos apimtį (1 t.), jos posėdžių trukmę (šalių nurodymu – 3 val.) ir jos procesinę baigtį, rengtų procesinių dokumentų skaičių, t.y. vienas atsiliepimas, apmokamas pagal Rekomendacijų 8.2 p., ir pažyma, apmokama pagal Rekomendacijų 8.16 p. (b.l. 77-79), teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo sumokėta advokato padėjėjui suma iš esmės atitiko šio darbo ir laiko sąnaudas, teikiant atstovavimo paslaugas šioje konkrečioje byloje (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.2 p., 8.16 p., 8.18 p. ir 9 p.). Rekomendacijų 5 p. yra nustatytas vienintelis apribojimas, kuomet teisines paslaugas teikia advokato padėjėjas, t.y. tokiu atveju negali būti skaičiuojama daugiau nei 80 procentų šių Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsakovo patirtos išlaidos maksimaliai galimų išlaidų sumos pagal šį kriterijų neviršija. Galima maksimali teisinių paslaugų išlaidų suma, jei tokias paslaugas šioje byloje būtų teikęs advokatas, būtų lygi 2856 Lt, 80 procentų sumos sudaro 2284,80 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas, sprendęs, jog atsakovui šios rūšies išlaidos turi būti kompensuojamos pilna apimtimi ir priteisęs atsakovo naudai dokumentais patvirtinamas 2057 Lt su atstovavimu susijusiais išlaidas, CPK 98 str. nuostatas aiškino ir taikė tinkamai.
Apeliacinio skundo netenkinant, iš apeliantės atsakovo naudai taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 423,50 Lt (b.l. 113-114). Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nustatyto dydžio (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti kompensuojama iki 1200 Lt), todėl atsakovui priteistina. Teismo posėdyje atsakovo atstovai pateikė dar vieną kvitą 500 Lt sumai už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad naujasis atstovas adv. A. T. jokių procesinių dokumentų į bylą nerengė, o atstovavo atsakovo interesus tik dalyvaudamas teismo posėdyje, kurio trukmė mažiau nei pusvalandis, taikytinas Rekomendacijų 9 p. ir šios 500 Lt išlaidos atsakovui nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. N. 423 (keturis šimtus dvidešimt tris) litus 50 centų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Kelara“ naudai.