Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

gynėjams advokatams Antonui Kviatkovskiui, Eugenijui Algirdui Burokui, Jevgenijai Savčenko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir S. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo :

A. G. (A. G. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus laisvės atėmimu penkiolikai metų, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

S. M. (S. M. ) nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus laisvės atėmimu šešiolikai metų, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš A. N. , A. G. ir S. M. solidariai 1847 Lt nukentėjusiajam V. A. (V. A. ) turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. N. . Jam atšaukus savo apeliacinį skundą, apeliacinis procesas jo atžvilgiu nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. ir A. G. nuteisti už tai, kad 2010-01-13, apie 20.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe su A. N. , Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą bei iš anksto susitarę bet kokiu būdu gauti turtinės naudos savo reikmėms, įsibrovė į patalpą – S. K. (S. K. ) ir I. T. gyvenamąjį vagonėlį, kur pareikalavo iš ten buvusio S. K. cigarečių, o pastarajam atsisakius duoti, veikdami itin žiauriai, sudavė jam rankomis ir kojomis daugybę, ne mažiau kaip 38, smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami kraujosruvas ir odos nubrozdinimus rankose, kojose, odos nubrozdinimus dešinio klubakaulio sparno projekcijoje, kraujosruvas rankose – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, krūtinės sumušimus, pasireiškusius kraujosruvomis krūtinėje, krūtinkaulio ir šonkaulių: dešiniųjų 2, 5, 8 (viengubais), 6-7 (dvigubais), kairiųjų 2, 4, 6-9 (viengubais) lūžiais-sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, galvos sumušimus, pasireiškusius odos nubrozdinimais ir kraujosruvomis veide, ausų kaušeliuose (su muštinėmis – plėštinėmis žaizdelėmis), nosies kaulų ir kremzlių lūžiais, kraujo išsiliejimu po minkštais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, pasireiškusiu sunkios formos difuziniu aksonų pažeidimu – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu bei tuo pačiu metu, veikdami itin žiauriai, sudavė rankomis ir kojomis daugybę, ne mažiau šimto, smūgių į įvairias kūno vietas I. T. , padarydami poodinės kraujosruvos kakle bei pilve, poodines kraujosruvas galūnėse, odos nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva kairėje blauzdoje, kraujosruvą nugaros minkštuose audiniuose – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, 7, 8, 10-to šonkaulių lūžius kairėje pusėje, dvi muštines žaizdas pakaušio srityje dešinėje pusėje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, muštinę žaizdą dešinėje momeninėje - smilkininėje srityje, tris poodines kraujosruvas kaktos srityje su aplinkinėmis kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose, keturias muštines žaizdas su aplinkinėmis kraujosruvomis lūpų gleivinėje, daugybines poodines kraujosruvos veide, odos nubrozdinimus nosyje ir smakre, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje momeninėje ir abiejose smilkininėse skiltyse (30 g), kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairėje kaktinėje, kairėje smilkininėje ir dešinėje pakaušinėje skiltyse – sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko, nukentėjusiesiems nuo smurtinių veiksmų praradus sąmonę, ištempė juos su apatiniais drabužiais iš statybinio vagonėlio į lauką, kur buvo neigiama oro temperatūra, ir numetę ant sniego paliko, dėl ko, būdami nesąmoningi ir negalėdami įvertinti žemos temperatūros poveikio, nukentėjusieji S. K. ir I. T. sušalo ir nuo viso kūno atšalimo mirė. Po to A. N. , S. M. ir A. G. bendrais veiksmais apieškojo S. K. priklausantį statybinį vagonėlį bei pagrobė S. K. priklausančią odinę juodos spalvos striukę 100 Lt vertės, odines juodos spalvos pirštines, mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 3310“, neturinčius materialinės vertės, 10 litų 70 centų grynųjų pinigų, taip pat pagrobė fizinių asmenų dokumentus – S. K. asmens tapatybės kortelę Nr. 11664454, I. T. asmens tapatybės kortelę Nr. 11664456 bei socialinio draudimo pažymėjimą Nr. SD 2253342, tokiu būdu tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai nužudė du žmones – S. K. ir I. T. .

Teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistieji bei jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. G. ir S. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. ir S. M. nuteisti už nusikalamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktuose, padarymą, tai yra už tai, kad tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė du žmones – S. K. ir I. T. . Šiuo teismo nuosprendžiu apeliantai nuteisti ir už kvalifikuotą plėšimą bei dokumentų pagrobimą. Nuteistieji A. G. ir S. M. nesutinka su jų atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde neneigia buvęs įvykio vietoje bei matęs bendrininkus A. N. ir S. M. smurtaujant prieš nukentėjusiuosius, tačiau tvirtina pats fizinio smurto jų atžvilgiu nevartojęs bei jiems priklausančio turto negrobęs. Apeliantas neneigia tos aplinkybės, kad padėjo išnešti nukentėjusiuosius S. K. ir I. T. į lauką bei ten juos paliko. Nuteistasis A. G. abejoja ir dėl nukentėjusiesiems suduotų smūgių skaičius, teigia, jog teismo medicinos ekspertų išvados yra nepatikimos. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde tvirtina, jog nukentėjusieji S. K. ir I. T. buvo sužaloti 2010 m. sausio 11 d. Be to, 2010 m. sausio 7 – 8 dienomis jis irgi buvo sužalotas nuteistojo A. G. draugų, jam buvo sulaužytas šonkaulis, išnarinta ranka, todėl jis fiziškai negalėjo smurtauti prieš nukentėjusiuosius teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šią bylą apeliacine tvarka patikrinus tiek, kiek to buvo prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kolegija laiko, jog atsižvelgiant į nuteistųjų A. G. ir S. M. apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, tenkinti jų apeliacinių skundų nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisminio proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Tuo tarpu skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje yra išdėstyti išsamūs įrodymų vertinimo motyvai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, neturi pagrindo konstatuoti, kad nuosprendį priėmęs teismas vadovavosi neleistinais įrodymais, netinkamai juos vertino ar kad šių įrodymų nepakanka A. G. ir S. M. kaltei dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagrįsti. Visuma duomenų, šioje byloje gautų apklausiant nuteistuosius A. N. , A. G. , S. M. , ekspertus J. Rybalko, J. Plentą, V. Kolomiec, ištiriant nužudytųjų lavonus, taip pat ištiriant kitus rašytinius bylos duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad A. G. ir S. M. pagrįstai pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Nuteistasis A. N. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2010 m. sausio 13 d. jis kartu A. G. ir S. M. girtavo namuose. Pasibaigus cigaretėms, kažkuris iš jų pasiūlė nueiti pas netoliese statybiniame vagonėlyje gyvenančius S. K. ir I. T. . Jiems beeinant S. M. pasakė, kad tuo atveju, jei S. K. atsisakys duoti cigarečių, reikėtų iš jo jas atimti panaudojant fizinį smurtą. A. N. ir A. G. tokiam pasiūlymui neprieštaravo. Priėjęs prie vagonėlio A. G. užkišo ranką ir atkabino durų kabliuką. Tuomet visi trys įėjo į vagonėlio vidų. S. M. paklausė S. K. , ar šis turi cigarečių. Nukentėjusiajam atsakius neigiamai, S. M. sudavė jam smūgius rankomis į įvairias kūno vietas ir, nutempęs S. K. nuo lovos, spardė jį kojomis. Prie tokių S. M. veiksmų prisijungė ir A. N. bei sudavė kelis smūgius ranka S. K. . I. T. pradėjus rėkti, S. M. ir ją nutempė nuo lovos bei sudavė smūgius rankomis bei kojomis. Netrukus visi trys nuteistieji ištempė sumuštus S. K. ir I. T. į lauką. Grįžę į vagonėlį visi trys nuteistieji ieškojo vertingų daiktų, o S. M. išdaužė lango stiklą ir įjungė žibintuvėlį. A. N. teigė radęs ir pasiėmęs 10 Lt bei odinę striukę, o ką pagrobė kiti bendrininkai, jis nematė. Išėjęs į lauką A. G. dar kelis kartus koja spyrė gulinčiam S. K. į galvą. Grįžęs namo A. G. parodė iš nukentėjusiųjų pagrobtus pasus bei mobiliojo ryšio telefoną (3 t. 192-193 b.l.). Nuteistasis A. G. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2010 m. sausio 13 d. kartu su A. N. ir S. M. nuėjo prie statybinio vagonėlio, kuriame gyveno S. K. ir I. T. . A. G. atkabino durų kabliuką ir visi trys užėjo į vidų. S. M. paklausė S. K. , ar šis turi cigarečių. Nukentėjusiajam atsisakius duoti cigarečių, S. M. pradėjo jį mušti rankomis ir spardyti. Tai matydama I. T. pradėjo rėkti, tuomet A. N. sudavė jai kelis smūgius ranka ir nutempė nuo lovos. A. G. kartu su S. M. ištempė sumuštus nukentėjusiuosius į lauką ir ten paliko, o patys grįžo į vagonėlį norėdami pagrobti vertingus daiktus. A. G. teigė nepadėjęs A. N. ir S. M. padėti ieškoti vertingų daiktų, laukęs jų kieme. Nuteistasis taip pat parodė, kad eidamas dar kartą spyrė gulinčiam S. K. , tačiau nematė, į kurią kūno vietą pataikė. A. G. negalėjo paaiškinti, kodėl pas jį kratos metu buvo rasti S. K. ir I. T. asmens dokumentai (3 t. 194-195 b.l.). Tokius savo parodymus nuteistasis A. G. patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme (4 t. 59 b.l.). Taigi nuteistųjų A. N. ir A. G. byloje duotų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad jie nors ir kai kurias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes aiškina sau palankia linkme, tačiau dėl esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių jų parodymai sutampa, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti. Nuteistųjų A. N. ir A. G. parodymais byloje nustatyta, kad: 2010 m. sausio 13 d. jie kartu su S. M. atėjo prie statybinio vagonėlio, kuriame gyveno nukentėjusieji; A. G. atkabinus durų kabliuką, jie pateko į vidų; S. K. atsisakius duoti cigarečių, pirmasis prieš jį pradėjo smurtauti S. M. , kuris sudavė smūgius rankomis ir kojomis; jis (S. M. ) taip pat išdaužė vagonėlio langą; prie S. M. smurtinių veiksmų prisijungė ir A. N. bei A. G. , kurie taip pat sudavė smūgius S. K. ir I. T. ; visi trys nuteistieji bendrais veiksmais ištempė sumuštus nukentėjusiuosius į lauką. Tokius nuteistųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) esančio statybinio vagonėlio rasti vyro ir moters lavonai su smurto žymėmis. Apžiūrint statybinio vagonėlio vidų, rastas išdaužtas langas bei išmėtyti įvairūs daiktai (1 t. 6-26 b.l.). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina nuteistojo A. N. parodymus apie tai, kad S. M. išdaužė statybinio vagonėlio langą. Taip pat šie duomenys patvirtina pirmiau aptartus nuteistųjų parodymus apie tai, jog, išnešę sumuštus nukentėjusiuosius į lauką, jie ieškojo statybiniame vagonėlyje vertingų daiktų, kuriuos galėtų pagrobti. Nors nuteistasis A. G. savo parodymuose neigė pagrobęs nukentėjusiųjų asmens dokumentus, ši aplinkybė patikimai nustatyta remiantis nuteistojo A. N. parodymais ir 2010 m. sausio 14 d. atliktos kratos A. G. gyvenamojoje vietoje protokolo duomenimis. Pirmiau aptartuose parodymuose nuteistasis A. N. patvirtino, jog matė pas A. G. pagrobtus nukentėjusiųjų asmens dokumentus. Iš kratos, atliktos A. G. gyvenamojoje vietoje, protokolo matyti, kad pas jį buvo rasti ir paimti I. T. asmens tapatybės kortelė, draudimo pažymėjimas bei S. K. asmens tapatybės kortelė (1 t. 100-101 b.l.).

Nuteistojo S. M. parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi, todėl teisėjų kolegija jais remiasi tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje surinktais duomenimis. Kaip matyti iš nuteistojo S. M. parodymų pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose, jis neneigė 2010 m. sausio 13 d. vakare kartu su A. N. ir A. G. ėjęs pas nukentėjusiuosius S. K. ir I. T. . A. G. atkabinus durų kabliuką, pastarasis ir A. N. įėjo į vagonėlio vidų. S. M. teigė laukęs kieme, o po dešimties minučių įėjęs į vidų pamatė A. G. smurtaujantį prieš S. K. . Sužalota I. T. gulėjo prie durų. A. N. tuo metu vagonėlyje ieškojo pinigų. A. G. metė į S. M. stalą, todėl jis, griūdamas, išdaužė lango stiklą. Nuteistasis teigė radęs 70 centų, kuriuos įsidėjo į kišenę. Po kurio laiko A. N. ir A. G. ištempė S. K. ir I. T. į lauką. A. G. liko lauke, o jis su A. N. toliau ieškojo pinigų. Išėjęs į lauką S. M. pamatė, kad A. G. sudavė smūgius gulinčiam S. K. į galvą. S. M. savo parodymuose patvirtino pagrobęs iš nukentėjusiųjų mobiliojo ryšio telefoną (3 t. 195-196 b.l., 4 t. 56-57 b.l.). Taigi nors nuteistasis S. M. , siekdamas sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, neigia pats smurtavęs prieš nukentėjusiuosius, tačiau jo parodymai apie S. K. ir I. T. nužudymo eigą, prieš juos panaudoto smurto pobūdį ir intensyvumą, apie tai, kad sumuštus nukentėjusiuosius visi trys nuteistieji išnešė į lauką, sutampa su pirmiau aptartais A. N. ir A. G. parodymais.

Nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose nuteistasis S. M. iškėlė versiją, jog nukentėjusieji S. K. ir I. T. buvo sužaloti 2010 m. sausio 11 d. Apelianto teigimu, tą dieną S. K. turėjo gauti pensiją, todėl pas jį lankėsi A. G. ir A. N. . Kartu buvęs apeliantas į vagonėlio, kuriame gyveno nukentėjusieji, vidų užėjęs nebuvo, tačiau stovėdamas lauke girdėjo triukšmą ir suduodamų smūgių garsą. Po 20 minučių iš vagonėlio išėjo A. G. ir A. N. , nešdamiesi S. K. piniginę, alų ir cigaretes. Abu jie sakė apeliantui, kad sumušė nukentėjusiuosius ir pagrobė jų turtą. Nuteistasis S. M. parodė ir tai, jog 2010 m. sausio 7 - 8 dienomis jis buvo sumuštas A. G. draugų, kurie jam sulaužė šonkaulius bei išnarino ranką, todėl jis fiziškai neturėjo galimybės 2010 m. sausio 13 d. smurtauti prieš S. K. ir I. T. . Tokia nuteistojo S. M. keliama versija dėl nukentėjusiųjų S. K. ir I. T. sužalojimo aplinkybių paneigiama byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.

Iš byloje esančios Teismo medicinos specialisto išvados Nr. 78/10 (01) matyti, kad ištyrus S. K. lavoną, nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais ir kraujosruvomis veide, ausų kaušeliuose (su muštinėmis – plėštinėmis žaizdelėmis), nosies kaulų ir kremzlių lūžiais, kraujo išsiliejimu po minkštais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, pasireiškiančiu sunkios formos difuziniu aksonų pažeidimu. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus veidą ir ausų sritis ne mažiau kaip dvylika trauminių smūgių, kurių visuma yra būdinga smūgių sudavimui. Galvos smegenų sumušimas padarytas pakankamai didele jėga. Tokia jėga paprastai gali susidaryti suduodant smūgius (paprastai ne vienkartinius) koja, šiuo atveju, pavyzdžiui, į nosies sritį, į veido kairę pusę ir į kairės ausies kaušelį, kur rastos plačios kraujosruvos. Visi šie sužalojimai visumoje vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tyrimą atlikęs specialistas taip pat padarė išvadą, jog S. K. tiesioginė mirties priežastis – viso kūno atšalimas. Mechaniniuose sužalojimuose užsifiksavo vienodi morfologiniai kriterijai, rodantys, kad jie padaryti nuo keliasdešimties minučių iki keturių valandų iki mirties. Po kūno sužalojimo S. K. išgyveno nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų (labiausia tikėtina iki keturių valandų) (1 t. 38-46). Šią išvadą pateikęs ekspertas J. Plenta ją patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme bei papildomai paaiškino, jog atlikus S. K. lavono tyrimą nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis buvo sužalotas S. M. nurodytu laiku – 2011 m. sausio 11 d. Eksperto teigimu, S. K. mirties laikas yra 2010 m. sausio 14 d., 0.24 val., o konstatuoti sužalojimai jam buvo padaryti iki keturių valandų prieš mirtį (4 t. 62 b.l.). Teismo medicinos ekspertas, ištyręs žuvusiosios I. T. lavoną, davė specialisto išvadą Nr. 79/10 (01), iš kurios matyti, kad I. T. tiesioginė mirties priežastis – bendras viso kūno atvėsimas. I. T. mirtis galėjo įvykti prieš kelias – keliolika valandų iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2010 m. sausio 14 d., 11. 55 val. I. T. lavone nustatyti šie sužalojimai: daugybiniai galvos sumušimai – dvi muštinės žaizdos pakaušio srityje dešinėje pusėje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose: muštinė žaizda dešinėje momentinėje – smilkininėje srityje, trys poodinės kraujosruvos kaktos srityje su aplinkinėmis kraujosruvomis gavos minkštuose audiniuose, keturios muštinės žaizdos su aplinkinėmis kraujosruvomis lūpų gleivinėje, daugybinės (devyniolika) poodinės kraujosruvos veide, septyni odos nubrozdinimai nosyje ir smakre, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje momeninėje ir abiejose smilkininėse skiltyse (30 g); kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairėje kaktinėje, kairėje smilkininėje ir dešinėje pakaušinėje skiltyse. Specialistas padarė išvadą, kad šie sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi dėl konstatuotų daugybinių galvos sumušimų, nukentėjusiosios sveikata turėtų sutrikti ilgiau nei 10 dienų. Daugybiniai kaklo, krūtinės ir galūnių sumušimai – trisdešimt trys poodinės kraujosruvos kakle, krūtinės ląstoje bei pilve; 7, 8, 10-to šonkaulių lūžiai kairėje pusėje; penkiasdešimt poodinių kraujosruvų galūnėse; odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva kairėje blauzdoje; kraujosruva nugaros minkštuose audiniuose. Šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t. 61-70 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. Rybalko patvirtino pirmiau aptartą išvadą bei papildomai paaiškino, jog histologinio tyrimo metu gauti duomenys leido daryti neabejotiną išvadą, kad visi sužalojimai, nustatyti atlikus I. T. lavono tyrimą, buvo padaryti kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Nei vizualiai apžiūrėjus sužalojimus, nei papildomai apžiūrėjus mikroskopiškai, nebuvo gauta duomenų, kurie leistų teigti, jog sužalojimai galėjo būti padaryti prieš dvi paras iki mirties (4 t. 60-62 b.l.). Taigi pirmiau aptarti bylos duomenis paneigia S. M. keltą versiją apie tai, jog S. K. ir I. T. buvo sužaloti 2010 m. sausio 11 d. ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nukentėjusieji nuteistųjų A. G. , S. M. ir A. N. buvo sužaloti bei ištempti į lauką būtent 2010 m. sausio 13 d., dėl ko jie, dėl bendro kūno atšalimo, netrukus mirė. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde abejoja byloje esančių specialistų išvadų patikimumu dėl jose nustatytų S. K. ir I. T. padarytų sužalojimų skaičiaus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. Rybalko patvirtino savo duotą išvadą, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiosios I. T. lavone rasti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip šimtu trauminių poveikių. Ekspertai J. Rybalko ir J. Plenta savo parodymuose patvirtino ir tai, kad per dešimt minučių fiziškai įmanoma padaryti tokį skaičių sužalojimų. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti byloje esančių teismo medicinos specialistų išvadų patikimumu ir tyrimus atlikusių ekspertų kompetencija.

Byloje surinktais duomenimis paneigiama ir ta S. M. versija, jog įvykio metu jis pats buvo sužalotas, dėl ko negalėjo smurtauti prieš S. K. ir I. T. . Netrukus po nusikalstamų veikų padarymo, 2010 m. sausio 15 d., S. M. buvo apžiūrėtas Teismo medicinos specialisto, kuris savo išvadoje nurodė, jog S. M. kūne nustatyti šie sužalojimai: kairės akies vokuose, rankose ir krūtinės kairėje pusėje blyškiai violetiniai gelsvos, besirezorbuojančios kraujosruvos; kairio kelio priekiniame – išoriniame paviršiuje apie 3x2 cm, dešinės blauzdos proksimalinės dalies priekiniame vidiniame paviršiuje 7x0,5 cm odos nubrozdinimai iškilusiais šašais, kurių kraštai pradeda dalintis; kairės ausies kaušelio priekiniame paviršiuje, žemiau kramslio, 1x0,2 cm analogiškas nubrozdinimas. Specialisto išvadoje nurodyta, jog šie sužalojimai buvo padaryti žymiai anksčiau, nei 2010 m. sausio 13 d. (2 t. 154-155 b.l.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, siekdama patikrinti nuteistojo S. M. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje apklausė šią specialisto išvadą davusį ekspertą V. Kolomiec. Jis paaiškino, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog S. M. buvo išnarinta ranka ir lūžę šonkauliai. Jeigu tyrimo metu būtų kilę pagrįstų įtarimų dėl tokių sužalojimų, jie būtų patikrinti ir užfiksuoti išvadoje. Tačiau tokių aplinkybių apžiūros metu nebuvo nustatyta. Ekspertas V. Kolomiec taip pat paaiškino, kad S. M. nurodytoje rankos vietoje, kuri neva buvo išnarinta, sąnarių nėra, o kaulas išnirti gali tik per sąnarį. Ekspertas taip pat parodė, jog S. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti prieš dešimt dienų iki 2010 m. sausio 13 d. Įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių S. M. teiginius, kad iki 2010 m. sausio 13 d. jam buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių jis neturėjo objektyvios galimybės teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis smurtauti prieš S. K. ir I. T. . Juolab, kad, kaip paaiškino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. Rybalko, net ir tuo atveju, jei asmeniui yra sulaužyti šonkauliai ar išnarinta ranka, jis gali atlikti savarankiškus veiksmus, judėti. Be to, nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius ne tik dešiniąja, bet ir kairiąją ranka, taip pat kojomis.

Taigi pirmiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistieji A. G. ir S. M. , veikdami bendrininkų grupe su A. N. , 2010 m. sausio 13 d., apygardos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, sužalojo S. K. ir I. T. , tiek patys suduodami smūgius rankomis ir kojomis, tiek pritardami kitų bendrininkų agresyviems veiksmams; visi nuteistieji bendrais veiksmais sužalotus nukentėjusiuosius ištempė į lauką ir ten juos paliko, ko pasėkoje, dėl bendro kūno atšalimo, S. K. ir I. T. mirė, t.y. tokiu būdu, itin žiauriai ir dėl savanaudiškų paskatų A. G. ir S. M. nužudė du žmones. Bylos duomenimis patikimai nustatyta ir tai, jog visi nuteistieji bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiesiems priklausiusį turtą ir asmens tapatybės dokumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog A. G. ir S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį bei 302 straipsnio 1 dalį.

Iš nuteistojo S. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo buvo apsvaigęs ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą, kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Kadangi iš karto po nusikaltimo padarymo S. M. sulaikytas nebuvo, jo girtumas įvykio dieną nebuvo nustatinėjamas. Tačiau ta aplinkybė, kad apeliantas nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, byloje nustatyta visų nuteistųjų, tarp jų ir paties S. M. , parodymais. Nuteistieji A. N. ir A. G. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog 2010 m. sausio13 d. jų namuose kartu su S. M. vartojo alkoholinius gėrimus, o pasibaigus cigaretėms, nuėjo pas nukentėjusiuosius S. K. ir I. T. . Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog 2010 m. sausio 13 d. jis kartu su A. N. ir A. G. pastarųjų namuose gėrė alų. Šie byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad S. M. įvykio metu buvo girtas, o nusikaltimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, neabejotinai rodo, kad S. M. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo S. M. prašymo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus nuteistojo S. M. parodymus, konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo pripažinti juos nuoširdžiais ir išsamiais. Apeliantas viso procesu metu neigė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme.

Iš skundžiame apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jį priėmęs teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas A. G. ir S. M. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus, sunkus ir apysunkis nusikaltimai), į kaltės formą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, nuteistųjų asmenybę apibūdinančius duomenis (S. M. anksčiau ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, niekur nedirba; A. G. taip pat anksčiau ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, nedirbantis) ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį bei 302 straipsnio 1 dalį apeliantams paskyrė teisingas, tinkamai motyvuotas bausmes. Tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtosios bausmės, tiek galutinės subendrintos bausmės nelaikytinos akivaizdžiai per griežtomis, todėl jų švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų A. G. ir S. M. apeliacinius skundus atmesti.