Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Jurates Damanskienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju H. Z. ir E. P. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo: H. Z. nuteista pagal BK 178 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams 6 menesiams ; pagal BK 180 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta bausme – 3 metai 6 menesiai laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose; E. P. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

H. Z. nuteista už tai, kad 2008 m. balandžio 26 d. 22 val. 30min. Geležinkelio gatveje, Vilniuje autobusu stoteleje, tikslu pagrobti svetima turta, iš O. Š. ranku ištraukdama mobilaus ryšio telefona „Nokia 2610“ su jame buvusia SIM kortele ir pabegdama, atvirai pagrobe svetima turta, padarydama O. Š. 200 Lt turtine žala.

Be to, H. Z. ir E. P. nuteisti už tai, kad kartu su kitu asmeniu 2008 m. gegužes 12 d., apie 21 val. 30 min., netoli stoteles „Menu gimnazija“, Kosciuškos g. 36, Vilniuje, veikdami kartu ir panaudodami fizini smurta: H. Z. sudavus ranka i veida V. V. ir iš jo galines kišenes ištrauke mobilaus ryšio telefona „Nokia 6070), kuri perdave E. P., o nukentejusiajam bandant atgauti iš E. P. savo telefona ir traukiant už rankoves, H. Z., E. P. ir kitam asmeniui, bendrai smoge nukentejusiajam 3-4 kartus i veida, tokiu budu pagrobe nukentejusiojo V. V. mobilaus ryšio telefona „Nokia 6070“, padarydami jam 150 Lt turtine žala.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji ir ju gynejos praše skundus tenkinti, prokurore – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Vilniaus miesto trecio apylinkes teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendis pagristas ir teisetas, ji naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nera pagrindo.

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybe tam, kas padare plešima – panaudodamas fizini smurta ar grasindamas tuoj pat ji panaudoti arba kitaip atimdamas galimybe nukentejusiam asmeniui priešintis pagrobe svetima turta. Bylos duomenimis nustatyta, kad H. Z. ir E. P., veikdami kartu su kitu asmeniu 2008 m. gegužes 12 d., apie 21 val. 30 min., Kosciuškos g. 36, Vilniuje, panaudojo fizini smurta prieš V. V., t.y. H. Z. sudavus ranka i veida iš jo galines kišenes ištrauke mobilaus ryšio telefona „Nokia 6070), kuri perdave E. P., o nukentejusiajam bandant atgauti iš E. P. savo telefona ir traukiant už rankoves, H. Z., E. P. ir kitam asmeniui, bendrai smoge nukentejusiajam 3-4 kartus i veida, tokiu budu pagrobe nukentejusiojo V. V. mobilaus ryšio telefona „Nokia 6070“, padarydami jam 150 Lt turtine žala. Nors apeliantai neigia ivykde plešima ir prašo ju veikas kvalifikuoti kaip vagyste, t.y. pagal BK 178 str., taciau teiseju kolegija šiuos skundu argumentus vertina kritiškai del sekanciu motyvu.

Nuteistuju H. Z. ir E. P. kalte del nukentejusiajam V. V. priklausancio turto pagrobimo, atimat pastarajam galimybe pasipriešinti, nustatyta byloje surinktais, teisiamajame posedyje ištirtais ir nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nustatytu taisykliu ivertintais irodymais: t..y. nukentejusiojo parodymais, iš dalies paties nuteistuju ir liudytoju V. G. bei I. K. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Pažymetina, kad nukentejusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai patvirtino, kad nuteistieji pastarajam sudave 3-4 smugius, be to asmens parodymo atpažinti metu V. V. atpažino H. Z. ir E. P., kaip asmenis, kurie pagrobe jo telefona, panaudodami prieš ji smurta (t.1, b.l. 97-99, t. 2, b.l.11-13). Nurodytas aplinkybes nukentejusysis patvirtino teisminio nagrinejimo metu (t. 2, b.l. 205).

Ivertinus nukentejusiojo parodymus apie ivykio aplinkybes, matyti, kad jie tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posedyje buvo nuoseklus. Todel netiketi pastarojo parodymais nera pagrindo. Be to, duomenu, kad nukentejusysis turetu tiksla apkalbeti nuteistuosius, byloje nera.

Teiseju kolegija pažymi, kad turto pagrobimas vagystes budu nuo plešimo skiriasi tuo, kad kaltininkas, igyvendindamas savo nusikalstama sumanyma, nenaudoja nukentejusiojo atžvilgiu nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atemimo galimybes nukentejusiajam asmeniui priešintis. Tais atvejais, kai svetimas turtas pagrobiamas atimant galimybe nukentejusiajam asmeniui priešintis, kaltinamojo veiksmai bus kvalifikuojami kaip plešimas. Nagrinejamu atveju, svarbu yra ivertinti situacijos gresminguma, kuris suvokiamas ivertinus užpuoliko pranašuma, nusikaltimo irankiu, suteikianciu ar sudaranciu tokio pranašumo ispudi, turejimas, užpuolimo netiketumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybes. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentejusysis ivykio metu buvo vienas, o nuteistieji trise, sukure tokia situacija, kuri ibaugino ji (kabinejosi prie jo, puole mušti), kas nuteistiesiems sudare palankias salygas nusikalstamam sumanymui igyvendinti. Svarbu yra ir tai, kad grobdamas svetima turta vagystes budu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valia, o grobiant svetima turta plešimo budu, panaudojant fizini smurta ar grasinant tuoj pat ji panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti i nukentejusiji ir kaltininkas suvokia, kad turta pagrobia palaužes nukentejusiojo valia. Kitaip atimant galimybe nukentejusiajam asmeniui priešintis, plešimo sudetis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat ji panaudoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. Atskirais atvejais vagystes metu taip pat gali buti panaudotas fizinis smurtas, taciau jis naudojamas ne tam, kad pašalintu ar neutralizuotu asmeni kaip kliuti, trukdancia pagrobti turta, o tam, kad paimtu (atskirtu) turta nuo nukentejusiojo. Taciau visais atvejais grasinimas, susijes su reikalavimu perduoti turta, kaip vagyste negali buti kvalifikuojamas. Nagrinejamojoje byloje grasinimas pasireiške nukentejusiajam suduodant smugius i veida. Kolegijos nuomone, butent šie nuteistuju veiksmai tiesiogiai buvo susije su reikalavimu perduoti turta.

Esant nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, kad H. Z. ir E. P. ivykde plešima. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktos pakankamai motyvuotos išvados del nukentejusiojo, liudytoju ir nuteistuju parodymu, kuriais teismas ir paneige nuteistuju teiginius apie tai, kad jie nenaudojo smurto prieš nukentejusiji V. V.. Tokiu budu teismas pagristai nurodyta kaltinamuju pozicija ivertino kaip nora sušvelninti savo padeti. Kolegijos nuomone, H. Z. ir E. P. nusikalstama veika visiškai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicija. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir teisingai kvalifikavo nuteistuju nusikalstamus veiksmus.

Apeliantai skunde nurodo, kad neveike kartu, ivykdyti nusikaltima iš anksto neplanavo. Šie skundu argumentai atmestini kaip nepagristi, kadangi ši aplinkybe irodyta nukentejusiojo ir liudytoju V. G. ir I. K. parodymais, kurie patvirtino, jog 3 asmenys stovejo apstoje vyra, vyko susistumdymas.

Apeliantai skunduose nurodo, jog jiems paskirtos bausmes yra per griežtos. Taciau šie skundu argumentai taip pat atmestini kaip nepagristi, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas H. Z. ir E. P. bausmes, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytu nusikaltimu pobudi (nusikaltimai nuosavybei) ir pavojingumo laipsni, kaltes formas (tiesiogine tycia), nuteistuju asmenybes: H. Z. padare du nusikaltimus – plešima ir atvira vagyste, turedama neišnykusi teistuma, bausta administracine tvarka, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio; E. P. anksciau teistas, nusikalto, turedamas neišnykusi ir nepanaikinta teistuma, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas liudija, jog nusikaltimu darymas yra nuteistuju gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis. Taigi akivaizdu, kad nuteistieji, sistemingai pažeisdami istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linke nusikalsti.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurode nuteistuju bausmiu rušies ir dydžio skyrimo motyvus.

Apylinkes teismas, ivertines šiu aplinkybiu visuma, pagristai parinko sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas griežciausia iš nurodytu bausmiu rušiu – laisves atemima. Teismo nuomone, paskirtosios bausmes tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera per griežtos, jos atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, todel švelninti jas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistuju H. Z. ir E. P. apeliacinius skundus atmesti.