Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui P. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas P. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jam buvo sudarytos galimybės pareikšti nuomonę dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Tačiau atsakovas iki teismo posėdžio jokių prašymų teismui nepateikė, neišreiškė pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta, atsakovui nedalyvaujant.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, ieškovės K. G. šeimai atvejo vadyba netaikoma. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtais Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo apkaltinamaisiais nuosprendžiais nepilnametės P. M. tėvas P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas naudojo seksualinę prievartą prieš savo dukrą P. Skyriaus specialistas mobiliuoju telefonu bendravo su ieškove K. G., kuri nurodė, kad šiuo metu nuo (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su dukra P. adresu (duomenys neskelbtini). Mergaitė lanko mokyklą „B“. P. naujoje šalyje jaučiasi puikiai, mokymosi ir kitų sunkumų jai nekyla. Mergaitei dėl patirtų išgyvenimų ir įvykių praeityje kartais pasireiškia priešiškumas ar agresija berniukų atžvilgiu, su mergaitėmis užmegzti kontaktą jai sekasi kur kas geriau. Nuo priimto apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, atsakovas nė karto nebandė susisiekti su ieškove ar dukra P., jis niekada dukros neaugino, ja nesirūpino, nesidomėjo mergaitės gyvenimu, neteikė materialinio išlaikymo, su dukra bendraudavo tik tiek, kiek ji svečiuodavosi pas jo tėvus, savo iniciatyvos bendrauti su dukra nerodė. Pateiktoje išvadoje Skyrius palaikė ieškinio reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovo P. M. tėvo valdžią nepilnametės dukros P. M. atžvilgiu, kadangi jis dėl savo kaltės ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnametės dukters P. atžvilgiu, atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios dėl jo paties kaltės, dėl savo pasirinkto netinkamo elgesio, gyvenimo būdo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, nenoro keistis ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti.

Teismo posėdyje Skyriaus atstovė palaikė pateiktą rašytinę išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametės P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o nepilnametės motina – ieškovė K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas.

Informacinės Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) priimtu teismo įsakymu iš atsakovo P. M. priteistas išlaikymas nepilnametei P. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (trys šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimas už 2012 m. sausio 13 d. – 2013 m. sausio 13 d. laikotarpį, išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta nepilnametės motina K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnametė P. M., gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu su motina ieškove K. G. gyvena (duomenys neskelbtini).

Iš prie ieškinio pateiktų nuosprendžių matyti, kad Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu atsakovas P. M. yra nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.180 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Šioje teisės normoje įtvirtinti tėvų valdžios ribojimo pagrindai, jų sąrašas yra baigtinis. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Ieškovė prašo taikyti neterminuotą atsakovo tėvo valdžios apribojimą dukros P. atžvilgiu.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje nustatyta, kad atsakovas P. M. piktnaudžiavo tėvo valdžia, tvirkino ir seksualiai išnaudojo savo mažametę dukrą P. M., jo kaltė įrodyta prie ieškinio pateiktais Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, iš kurių matyti, kad atsakovas P. M. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už įvykdytas nusikalstamas veikas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, t. y. už tai, kad jis laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas mažametės dukters P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą ir seksualiai prievartaudamas mažametę bejėgiškos būklės savo dukrą P., sutrikdė jos psichinę sveikatą, sukeldamas jai psichikos sutrikimus – kitas reakcijas į stiprų stresą bei neorganinę enurezę.

Teismas tokius atsakovo P. M. veiksmus vertina itin žiauriu elgesiu su vaiku. Dėl atsakovo tvirkinamų veiksmų su dukra atlikimo bei psichinės prievartos taikymo mergaitė patyrė didžiulį sukrėtimą ir tai padarė sunkiai pataisomą žalą pilnavertės vaiko asmenybės formavimuisi. Todėl esant aukščiau išdėstytiems faktams, pateiktiems rašytiniems įrodymams prie ieškinio, akivaizdu, kad atsakovas P. M. dėl savo kaltės ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnametės dukters P. M. atžvilgiu: rūpintis ja, jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su ja bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jai tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas nevykdo tėvo valdžios dėl jo paties kaltės, dėl savo pasirinkto netinkamo elgesio, gyvenimo būdo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, nenoro keistis ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti, todėl vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra neterminuotas tėvo valdžios apribojimas.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo P. M. tėvo valdžią nepilnametės dukros P. M. atžvilgiu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, CK 3.180 straipsnis, 3.183 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai (prašymas, sąskaita Nr. 23/06 ir bankinis pavedimas) patvirtina, kad ieškovė turėjo 1000 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Valstybė nagrinėjamojoje byloje turėjo 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią jo dukters P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei K. G. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) jos turėtų atstovavimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.