Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo A. L., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

II. Atsakovo argumentai.

III. Trečiojo asmens pozicija ir išvadą duodančios institucijos išvada.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas R. G. teismo posėdyje pateikė išvadą – neprieštarauja ieškovės V. B. pareikšto reikalavimo patenkinimui, kadangi pagal byloje esamus įrodymus matyti, kad atsakovas P. B. nėra ieškovės V. B. sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaiko tėvas yra trečiasis asmuo A. L..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. I. tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės V. B. ir atsakovo P. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu. Ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2017 metų. Ieškovė V. B. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gimimą liudijančiame įraše tėvu nurodytas atsakovas P. B.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. gruodžio 17 d. ekspertizės akto Nr. ES 209/2019(01) matyti, kad trečiasis asmuo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,999999998 proc. tikimybe. Atsakovas P. B. sutinka, kad jis nėra ieškovės V. B. sūnaus tėvas, o trečiasis asmuo A. L. sutinka, kad yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvai (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Nuginčyti tėvystę aptartu atveju galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės aplinkybės.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

Byloje nustatyta, kad atsakovas P. B. įrašytas nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, kadangi vaikas gimė santuokoje. Tačiau atsakovas P. B. su ieškove nebegyvena kartu nuo 2017 metų, nepalaiko jokių ryšių su gimusiu vaiku, tėvo ir vaiko santykiai nėra susiklostę. 2019 m. gruodžio 17 d. atlikta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti patvirtina, kad ieškovės V. B. sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra trečiasis asmuo A. L..

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovės V. B. ieškinys tenkintinas, t. y. pripažintina, kad atsakovas P. B. nėra nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta ir CK 3.161 straipsnyje, be to, tai yra vienas ir iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų. Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pareikštas prašymas nustatyti ieškovės sūnui tėvystę, tačiau ieškovės atstovė nurodė, kad trečiasis asmuo A. L. ketina kreiptis su prašymu pas notarą dėl tėvystės pripažinimo vaikui. Atsižvelgiant į tai šiuo sprendimu nuginčijus vaikui tėvystę, teismas tėvystės nustatymo klausimo nesprendžia. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei V. B. ir trečiajam asmeniui A. L. privalu dėti visas pastangas, jog būtų nustatyta tikroji nepilnamečio Arūno tėvystė.

I. V. B. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-2873-10305). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei turėtų būti priteisiamos iš atsakovo P. B.. Tačiau teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Nors atsakovas nedalyvavo posėdžiuose, tačiau ieškinio neginčijo, pateiktas jo paaiškinimas, atsakovas nėra atsakingas dėl aplinkybių, kurioms pašalinti buvo pareikštas ieškinys tėvystei nuginčyti, kadangi jis vaiko tėvu gimimo įraše buvo nurodytas remiantis įstatyme įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią vaiko tėvu pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnis), be to, tėvystę galima nuginčyti tik teisme, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, žyminis mokestis, ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, bei išlaidos už ekspertizės atlikimą iš atsakovo nepriteistinos, o apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 394 – 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), esantį įrašą apie tėvą, kad P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.