Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis (registruotas Užimtumo tarnyboje), anksčiau 9 kartus teistas (iš jų – 7 kartus baustas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo), paskutinį kartą 2023 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė atlikta), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir –BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, tai yra teritorijoje, kurioje galioja KET XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose, vairuodamas automobilį „BMW 520d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, ir 175 punkto reikalavimus, numatančius, kad pėstiesiems visoje gyvenamojoje zonoje leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi netrukdant transporto priemonių eismui, taip pat, kad jie gyvenamojoje zonoje turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, tai yra, vairuojamu automobiliu važiuodamas atbulas daugiabučio gyvenamojo namo kieme įrengta automobilių stovėjimui ir judėjimui skirta aikštele link namo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės, jis nebuvo pakankamai atsargus ir nestebėjo automobiliui artimos aplinkos, dėl ko automobilio galine dalimi kliudė pėsčiąją T. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri griūdama patyrė sužalojimą, atitinkantį nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais E. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Iš įtariamuoju apklausto E. Ž. parodymų matyti, jog prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., savo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje įlipo į savo automobilį „BMW 520d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ketindamas išvažiuoti iš kiemo, jis įjungė atbulinę pavarą ir vairuojamu automobiliu pradėjo važiuoti atbulas link namo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės. Prieš įsėsdamas į automobilį jis nematė, kad kieme būtų žmonių. Prieš pradėdamas važiuoti, jis taip pat pasižiūrėjo į salono galinio vaizdo veidrodėlį. Tuo metu jokios kliūties nematė. Buvo šviesus paros metas, oro sąlygos buvo geros, nelijo. Aikštele atbulas važiavo apie 5 km/h greičiu. Iki ties minėto namo laiptinės likus maždaug dviem metrams, jis išgirdo nestiprų garsą, lyg būtų atsitrenkęs į kažkokią kliūtį. Iš karto sustabdė automobilį ir iš jo išlipo. Pamatė aikštelės ribose ant važiuojamosios dalies ties automobilio galine dalimi gulinčią senyvo amžiaus moterį. Suprato, kad moteris buvo kliudyta jo automobiliu. Moteris verkė, skundėsi rankos skausmais. Padėjo nukentėjusiai moteriai atsikelti ir palydėjo iki šaligatvio. Iš namo išėjęs vyras pasiūlė moteriai atsisėsti ant jo atsineštos kėdės. Supratęs, kad moteris patyrė sužalojimus, jis apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Iš pradžių atvažiavo „greitoji“, po to ir policija. Medikai išvežė moterį į ligoninę. Policijos pareigūnai užfiksavo eismo įvykio aplinkybes, nustatė, kad jis blaivus. Jo iškart po įvykio sustabdyto automobilio vieta ir padėtis nebuvo keista iki pareigūnų atvykimo. Jau vėliau, po įvykio praėjus kažkuriam laikui, jis buvo nuėjęs aplankyti nukentėjusiosios, kuri, pasirodo, buvo jo kaimynė iš tos pačios laiptinės. Sužinojo, kad moteris įvykio metu susilaužė ranką ties riešu. Jis jos atsiprašė, siūlė savo pagalbą. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl šio eismo įvykio, sutinka, kad buvo neatsargus ir nepastebėjo nukentėjusiosios. Supranta, kad daugiabučio namo kiemas yra gyvenamosios zonos teritorija, kad važiuodamas atbuline eiga turėjo įsitikinti, jog ties automobilio galine dalimi nėra pėsčiųjų. Nukentėjusiosios tiesiog nepastebėjo, dėl ko labai apgailestauja. Jis sutiktų su sprendimu užbaigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu, sutiktų sumokėti prokuroro pasiūlytą baudą.

Iš (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos tyrėjo E. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad E. Ž. blaivus.

Iš nukentėjusiosios T. S. parodymų, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Vilniuje, ji grįžinėjo į savo namus esančius (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabutyje Nr. (duomenys neskelbtini). Praėjusi pastato kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kuri buvo beveik tuščia, ji prie pat savo namo laiptinės durų užlipo ant bortelio. Šaligatvis ties laiptinės durimis labai siauras, iš dviejų plytelių. Kai po to jau viena koja buvo užlipusi ant ties namo laiptinės durų esančių laiptų, ji pajuto kaip ją kažkas pastūmė į dešinį šoną. Nuo šio stumtelėjimo ji nugriuvo ant dešinio šono dešine ranka atsitrenkdama į laiptų kampą. Tik nugriuvus, ji pamatė prie savęs juodos spalvos automobilio „BMW“ galinę dalį. Suprato, kad buvo kliudyta atbuline eiga važiavusio automobilio, kurio vairuotojas kiemo aikštelėje bandė apsisukti. Prieš tai nebuvo pastebėjusi šį automobilį važiuojant aikštele. Iš automobilio išlipęs vairuotojas pamatęs jos dešinę ranką, kuri ties riešu buvo labai ištinusi ir deformuota, suprato, kad ranka lūžusi. Vyras savo kaltės neneigė ir iškvietė „greitąją“ bei policiją. Atvykę medikai jai suleido vaistų nuo skausmo ir išvežė į ligonine, kur jai buvo nustatytas dešinės rankos riešo lūžis dvejose vietose su poslinkiu. Jai uždėjo gipsą ir išleido gydytis į namus. Po 15 dienų jai buvo atlikta rankos operacija. Kelios dienos po eismo įvykio ją kliudžiusį automobilį vairavęs vaikinas, kuris, kaip suprato, gyveno tame pačiame name kaip ir ji, buvo atėjęs jos aplankyti. Jis pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio ir jos atsiprašė. Įvykio metu buvo šviesu, oro sąlygos geros, nelijo. Nežino kaip vairuotojas jos nepastebėjo. Prašo dėl šio eismo įvykio pripažinti ją nukentėjusiąja, kadangi patyrė tiek fizinę, dėl moralinę žalą. Informuota dėl įvykio kaltininko draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“, ten dėl žalos atlyginimo jau kreipėsi.

Iš į (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos tyrėjo E. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad T. S. blaivi.

Iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktos Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3761/2024(01) (pateikta įvertinus medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis), matyti, kad T. S. eismo įvykio metu patyrė dešinio stipinkaulio distalinės dalies ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu arba veikiant dilbio apatinį trečdalį išilgine kryptimi esant atlenktai ir fiksuotai plaštakai į plokštumą (galimai nukentėjusiajai nugriuvus ant ištiestos rankos ir atsirėmus delnu į plokštumą). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad E. Ž. pareikštas įtarimas padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą taip pat grindžiamas ir eismo įvykio vietos bei transporto priemonės apžiūrų metu gautais duomenimis.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

KET 27 punktas numato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

KET 175 punktas numato, kad pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jis (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kieme, tai yra teritorijoje, kurioje galioja KET XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose, vairuodamas automobilį „BMW 520d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 27 ir 175 punkto reikalavimus, vairuojamu automobiliu važiuodamas atbulas daugiabučio gyvenamojo namo kieme įrengta automobilių stovėjimui ir judėjimui skirta aikštele link namo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės, jis nebuvo pakankamai atsargus ir nestebėjo automobiliui artimos aplinkos, dėl ko automobilio galine dalimi kliudė pėsčiąją T. S., kuri griūdama patyrė sužalojimą, atitinkantį nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina jo paties visiškas prisipažinimas, specialisto išvada, nukentėjusiosios duoti parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Skirdamas bausmę E. Ž. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas 1 nesunkus nusikaltimas. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 60 straipsnis). Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, paskutinių 3 metų laikotarpiu (2025 m. sausio 21 d. duomenys) E. Ž. administracine tvarka baustas 21 kartą, iš jų – 14 kartų už KET pažeidimus (daugiausiai dėl transporto priemonės palikimo stovėti draudžiamoje vietoje). Visos paskirtos baudos sumokėtos. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar nuo priklausomybės ligų duomenų nėra, bylos duomenimis jis registruotas Užimtumo tarnyboje.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – baudą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

E. Ž. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme, tačiau prašo siūlomos bausmės dydį leisti sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį.

Civilinis ieškinys nepareikštas, nusikaltimu padaryta žala atlyginta. 2025 m. vasario 17 d. nukentėjusioji T. S. pateikė pareiškimą, kad E. Ž. jokių turtinio pobūdžio pretenzijų nereiškia ir civilinio ieškinio nereikš, kadangi visa nusikaltimu jai padaryta žala buvo atlyginta draudimo bendrovės lėšomis. Remiantis draudimo bendrovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (t. y. bendrovės, kurioje privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo drausta E. Ž. vairuota transporto priemonė) atstovų 2025 m. sausio 29 d. pranešimu, patvirtinančiu aukščiau nurodytus duomenis dėl žalos atlyginimo, nustatyta, kad draudimo bendrovė, atlygindama T. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytą neturtinę žalą ir turtinę žalą, išmokėjo jai, atitinkamai, 5 000 eurų dydžio ir 71,67 eurų dydžio kompensacijas.

Nukentėjusioji T. S. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota 2025 m. vasario 28 d. pranešimu. Duomenų, kad šis sprendimas nukentėjusiosios būtų apskųstas, negauta. Paminėtina, kad savo 2025 m. vasario 17 d. pareiškimu informuodama apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, T. S. taip pat nurodė neprieštaraujanti, kad procesas būtų pabaigtas byloje teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 21 MGL, 1 050 (vieno tūkstančio penkiasdešimties) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti E. Ž. galutinę bausmę – 14 MGL, 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.