- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- I-3770-484/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Malijauskienės,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovėms Z. S. ir I. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.1)DV_S-26178 nepagrįstą ir neteisėtą bei jį panaikinti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti darbą (duomenys neskelbtini) gamykloje laikotarpiu nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokymosi laikotarpius (duomenys neskelbtini) nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d.; 4) įpareigoti VDSDFV Vilniaus skyrių grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neišmokėtos senatvės pensijos dalį; 5) priteisti pareiškėjo naudai iš VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV 500 Eur neturtinę žalą; 6) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, skirdamas jam valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – senatvės pensija), raštu neinformavo, kad į stažą senatvės pensijai skirti nebus įtrauktas darbas (duomenys neskelbtini) gamykloje nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokymosi (duomenys neskelbtini) Nr. 30 laikas nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. ir mokymosi (duomenys neskelbtini) laikas nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 30 d. (toliau - ir ginčo laikotarpiai). Apie tai, kad ginčo laikotarpiai nebuvo įtraukti į stažą pensijai gauti, teigia sužinojęs tik 2019 m. kovo 27 d., dėl ko raštu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas nurodytus darbo laikotarpius įtraukti į stažą senatvės pensijai skirti. Atsakydamas į prašymą, VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 11 d. raštu jį informavo, kad su skundu jis turi kreiptis į VSDFV, tačiau jokių argumentų, kodėl ginčo laikotarpiai neįtraukti į stažą pensijai skirti, nenurodė.
Mano, kad neįtraukus ginčo laikotarpių į stažą pensijai skirti buvo pažeistos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos. Teigia, kad ginčo laikotarpiais už darbo funkcijų ir tarnybinių užduočių atlikimą, stažuotes ir praktiką mokymosi laikotarpiu jam buvo mokamas darbo užmokestis, taip pat – stipendija. Pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius turėjo visus duomenis apie jo darbo laikotarpius. VSDFV Vilniaus skyrius atsisakė įtraukti jo mokymosi laikotarpius nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. liepos 19 d. ir nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. į senatvės pensijos stažą remdamasis Pensijų įstatymas 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis.
Nurodo, kad nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. atsakymu, 2019 m. balandžio 21 d. kreipėsi su skundu į VSDFV, kuri 2019 m. gegužės 17 d. pateikė formalų atsakymą „Dėl įrodymų pateikimo“, kuriame iš esmės neatsakė į jo skunde keliamą reikalavimą dėl ginčo laikotarpių įskaitymo į stažą senatvės pensijai gauti.
Mano, kad VSDFV Vilniaus skyrius klaidingai interpretuoja ir taiko Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, dėl ko yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, jis gauna mažesnę pensiją, nei priklausytų pagal įstatymą. VSDFV Vilniaus skyrius neužtikrino jo teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo.
Pareiškėjas reikalavimą įskaityti ginčo laikotarpius į stažą senatvės pensijai skirti grindžia, be kita ko, 1990 m. kovo 11 d. LR įstatymu Nr. 1-8 „Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo Valstybės valdymo organų statuso pakeitimo“, LR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 21 d. kreipimusi į Vidaus reikalų įstaigų darbuotojus ir LR Konstitucinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. KT14-N8/2015 „Dėl LR pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. (2007-01-18, 2012-10-02 redakcijos) 6 punkto atitikties LR Konstitucijai“. Pažymi, kad LR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 21 d. kreipimusi į Vidaus reikalų įstaigų darbuotojus deklaruotas užtikrinimas, kad bus išsaugotos socialinės vidaus reikalų darbuotojų garantijos (pensijos mokamos nežiūrinti į tai kurioje valstybėje tarnauta), yra įvykdytas ir įgyvendinamas skiriant vidaus reikalų pareigūnams pareigūnų ir karių valstybines pensijas, į kurių apskaičiavimą įskaitomi ir mokymosi laikotarpiai (iki 1995 m. sausio 1 d., t. y. iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, galiojantys teisės aktai nenustatė galimybės pareigūnams už tą patį tarnybos laikotarpį gauti dvi pensijas - valstybinę ir socialinio draudimo). Pažymi, kad šiuo metu galiojančio LR pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, jog skiriant karių ir pareigūnų valstybines pensijas tarnybos laikui prilyginamas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose LR policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti LR Vyriausybės nustatyta tvarka, į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybė, kad mokymosi laikotarpiai yra įskaitomi į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, yra pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti ir į stažą valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti, kadangi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas ir valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą ir Nuostatus.
Paaiškina, kad ginčo santykiams taikytinas Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas įtvirtinta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinės karinės, pasienio ar vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas ir po 1990 m. kovo 11 d. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė laikotarpius, įskaitytinus į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, aptartame reguliavime nenurodydamas papildomų sąlygų ar apribojimų juos nustatant, ir nepavesdamas kitiems subjektams tokias sąlygas numatyti, todėl byloje svarbu nustatyti faktinį jo vidaus reikalų tarnybos laiką. Nurodo, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 11 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokėsi (duomenys neskelbtini) nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 169 d. (duomenys neskelbtini) nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 30 d., nes tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1973 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) milicijos kursantu ir po to nepertraukiamai tarnavo, kuomet iš tarnybos buvo atleistas pačiam prašant ir suėjus nustatytam amžiui. Pateikti rašytiniai įrodymai (darbo knygelė ir Lietuvos ypatingojo archyvo pateikti dokumentų kopijos) pareiškėjo manymu, patvirtina šias aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su VSDFV rašte „Dėl įrodymų pateikimo“ padaryta išvada, kad jis praleido terminą pateikti skundą VSDFV. Teigia, kad VSDFV neteisingai nustatė termino kreiptis į VSDFV pradžios momentą. Pareiškėjui nėra žinomas joks VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriame būtų nurodyta, kokie laikotarpiai nėra įtraukti į jo stažą senatvės pensijai skirti. Nurodo, kad VSDFV neatliko jokio patikrinimo dėl ginčo laikotarpių neįtraukimo į stažą pensijai skirti teisėtumo.
Pabrėžia, kad teisė į senatvės stažą ir pensijas ir kitas socialines apsaugos sistemos teikiamas išmokas saugotina pagal Europos socialinės chartijos (pataisytos) 12 straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės, šios chartijos dalyvės, įsipareigoja sukurti arba toliau plėtoti socialinės apsaugos sistemą. Senatvės stažas suprantamas kaip tam tikras laikotarpis, per kurį asmenys patys moka ar už juos mokamos įmokos, t. y. kaip laiko tarpas, per kurį asmuo savo darbu kuria vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas. Tai reiškia, kad asmuo, savo darbu sukūręs tam tikras vertybes, tarp jų – ir socialinio draudimo lėšas, įgyja teisę į pensiją kaip teisės į nuosavybę formą. Todėl teisė į pensiją yra suprantama ir ginama kaip viena iš asmens nuosavybės formų. Tačiau atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius ir atsakovas VSDFV, atstovaujantis valstybę nenori suprasti, kad jo atveju valstybė mokėjo atlyginamą ir mokėjo įmokas dėl draudimo, todėl jau vien šiuo pagrindu yra prieštaravimas, todėl skundžiamas sprendimas ir raštas turi būti panaikinti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamo pareigų atlikimo, t. y. neteisingo senatvės pensijos apskaičiavimo ir mažesnės nei priklauso pensijos mokėjimo, jis patyrė ir neturtinę žalą. Kaip minėta, jis nėra gavęs jokių pranešimų apie tai, kad ginčo laikotarpiai nebuvo įtraukti į stažą pensijai skirti, pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV atsakymai į jo skundus yra neinformatyvūs. Dėl to jis pajuto stresą, nerimą ir depresiją bei skriaudą. Siekdamas apginti savo teises buvo priverstas rinkti dokumentus, kreiptis į teisininkus dėl pagalbos suteikimo, bylinėtis teisme, patyrė išlaidų. Pareiškėjas taip pat susidūrė su norminių teisės aktų reikalavimų ignoravimu. Visa tai prisidėjo prie dar didesnio jo silpnos sveikatos pablogėjimo. Tvirtina, kad visa tai yra pagrindas taikyti valstybei civilinę atsakomybę ir atlyginti žalą (b. l. 1-20).
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius, atstovaudamas ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą (b. l. 74-77). Atsiliepime nurodo, kad iki 2018 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijos buvo skiriamos (apskaičiuojamos) vadovaujantis iki šios datos galiojusios redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusiais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 (toliau – Nuostatai). Minėtuose teisės aktuose nustatyta, kad stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 8-12 ir 54 straipsnius bei Nuostatų 10-24 punktus. Laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d. (t. y. iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo), kurie įskaitomi į stažą, išvardyti Pensijų įstatymo 54 straipsnyje. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad į asmens stažą įskaitomas mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Kitokie asmenų mokymosi laikotarpiai (mokyklose, technikumuose, institutuose ir t.t.), neįvardyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte, į stažą nėra įskaitomi. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) prilyginamas stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti laikotarpiai į stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka (iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusio Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 836 nuo 2011 m. liepos 17 d. Nuostatai papildyti 19¹ punktu, pagal kurį vidaus reikalų tarnybos laikotarpis yra laikas nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami ir į stažą, įgytą iki 1995 m. sausio 1 d., neįskaitomi.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 14 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo, prie prašymo pridėjo karinį bilietą, darbo knygelę bei socialinio draudimo pažymėjimą. VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP 1-29916 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. G.“ paskyrė pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2015 m. spalio 18 d., atsižvelgdamas į įgytą 44,1167 m. trukmės stažą. Minėto sprendimo nuorašas pareiškėjui išsiųstas buvo VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (10.1) 3-126954.
Paaiškina, kad pareiškėjo darbo knygelėje įrašyta, jog jis 1973 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 104 priimtas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemą atestuotoms pareigoms. Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje nuo 1973 m. spalio 1 d. laikotarpių detalizavimui buvo pareikalauta tarnybos lapo kopija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bendrojo departamento 2008 m. spalio 16 d. atsiųstame tarnybos lape yra įrašas, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) milicijos mokyklos 1973 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 104 priimtas kursantu, taip pat įrašas, kad, baigus mokyklą, 1975 m. rugpjūčio 30 d. mokyklos įsakymu Nr. 136 nukreiptas į Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos pavaldumo įstaigą Vilniaus mieste. Vadovaujantis Nuostatų 19¹ punktu, mokymosi laikotarpis nuo 1973 m. spalio 2 d. iki 1975 m. rugsėjo 30 d. neįskaitytas į asmens stažą. Atkreipia dėmesį, kad darbo laikotarpis (duomenys neskelbtini) gamykloje įskaitytas į pareiškėjo stažą nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d. Po (duomenys neskelbtini) milicijos mokyklos baigimo pareiškėjas nuo 1975 m. spalio 1 d. buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) pasų poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas, todėl remiantis Nuostatų 19¹ punktu į asmens stažą, įgytą iki 1995 m. sausio 1 d., įskaitytas laikotarpis nuo 1975 m. spalio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. Pagal pareiškėjo darbo knygelės ir karinio bilieto ir tarnybos lapo įrašus į stažą, įgytą iki 1995 m. sausio 1 d., įskaičiuoti šie laikotarpiai: 1969 m. liepos 16 d. – 1970 m. lapkričio 1 d. ((duomenys neskelbtini) gamykla), 1970 m. lapkričio 10 d. – 1972 m. lapkričio 17 d. (būtinoji karinė tarnyba sovietinėje armijoje), 1972 m. gruodžio 14 d. – 1973 m. spalio 1 d. ((duomenys neskelbtini) gamykla), 1975 m. sausio 1 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. (tarnyba vidaus reikalų sistemoje).
Nurodo, kad pareiškėjas prašo įskaityti į stažą mokymosi (duomenys neskelbtini) milicijos mokykloje laikotarpį nuo 1973 m. spalio 2 d. iki 1975 m. rugsėjo 30 d., teigdamas, kad mokymosi laikotarpiu jam buvo mokamas atlyginimas ir pateikia teismui 1973-1975 m. asmens kortelės atlyginimams priskaičiuoti kopiją. Iš 1973-1975 m. asmens kortelės atlyginimams priskaičiuoti kopijos matyti, kad pareiškėjas buvo mokyklos kursantu ir jam mokymosi laikotarpiu buvo mokama ne atlyginimas, o stipendija. Savo prašymą įskaityti minėtą mokymosi laikotarpį į stažą pareiškėjas taip pat grindžia tuo, kad šis laikotarpis įskaitytas į stažą skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad skiriant karių ir pareigūnų pensijas tarnybos laikui prilyginamas mokymosi aukštosiose specialiose vidurinėse ir aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laikas. Ta aplinkybė, kad mokymosi laikotarpiai yra įskaitomi į stažą skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas, atsakovo tvirtinimu, nėra pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą skiriant socialinio draudimo pensijas, kadangi stažas apskaičiuojamas ir socialinio draudimo pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą ir Nuostatus. Vadovautis pagal analogiją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurią pareiškėjas paminėjo savo skunde (administracinė byla Nr. A502-329/2012), nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartis priimta dėl stažo apskaičiavimo skiriant socialinio draudimo pensiją iki 2011 m. liepos 17 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 836 nuo 2011 m. liepos 17 d. papildyti Nuostatus 19¹ punktu įsigaliojimo.
Paaiškina, kad laikotarpis nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. liepos 15 d. neįskaitytas į pareiškėjo stažą, kadangi tokie mokymosi laikotarpiai Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nėra įvardyti. Prašymą įskaityti mokymosi laikotarpį (duomenys neskelbtini) pareiškėjas grindžia tuo, kad besimokydamas atlikdavo praktiką gamykloje ir gaudavo stipendiją. Nuostatų 1 priedo 26 punkte nurodyta, kad į asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, stažą įskaitytinas aukštųjų mokyklų studentų ir specialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo apmokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas. Teigia, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad besimokydamas (duomenys neskelbtini) atliko praktiką kokioje nors gamykloje ir už darbą jam buvo mokėtas darbo užmokestis, taip pat nepateikė dokumentų (įsakymų ar kt.), įrodančių, kad buvo priimtas į apmokamas pareigas gamybinės praktikos metu kokioje nors gamykloje.
Dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos pabrėžia, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nesant bent vieno iš šių elementų, teisė į turtinės ar neturinės žalos atlyginimą nėra galima. Mano, kad VSDFV Vilniaus skyrius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti žalos atsiradimą, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos atsiradimą, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė VSDFV, kartu atstovaudama ir atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 95-101) nurodo, kad iš pareiškėjo skundo teismui reikalavimų – įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti darbą (duomenys neskelbtini) gamykloje laikotarpiu nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokymosi laikotarpius (duomenys neskelbtini) nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) nuo 1973 spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neišmokėtos senatvės pensijos dalį, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, kuriuo pareiškėjui nuo 2015 m. spalio 28 d. buvo paskirta senatvės pensija ir apskaičiuotas stažas. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916 paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumas Fondo valdyboje privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nebuvo patikrintas, todėl mano, kad pareiškėjo skunde teismui pateikti reikalavimai įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti darbą ginčo laikotarpiais bei įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neva neišmokėtos senatvės pensijos dalį turi būti palikti nenagrinėti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 punktu.
Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai teismo prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-26178, kadangi jis VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“ (skaitmeninis vaizdas pridedamas) yra panaikintas, kaip priimtas viršijus kompetenciją.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo panaikinti VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“, VSDFV nuomone, ginčo dalykas šioje dalyje yra tai, ar VSDFV tinkamai taikė skundų VSDFV nagrinėjimą reglamentuojančius teisės aktus ir ar yra teisinis pagrindas šį sprendimą naikinti. Paaiškina, kad VSDFV gautas pareiškėjo 2019 m. balandžio 21 d. skundas, persiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus, ir 2019 m. balandžio 24 d. advokato A. M., kaip pareiškėjo atstovo, pasirašytas skundas (skaitmeninis vaizdas pridedamas). Skunduose pareiškėjas išreiškė nesutikimą su VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (10.11) DV_S-26178. VSDFV nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. prašymu, adresuotu VSDFV Vilniaus skyriui, prašė ,,<...> įskaityti į ... senatvės stažą ... mokymosi laikotarpius“, nes ,,<...> minėti laikotarpiai nebuvo įtraukti į senatvės stažą“. VSDFV iš pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymo, adresuoto VSDFV Vilniaus skyriui, turinio nustatė, kad šio prašymo esmė – nesutikimas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, kuriuo jam nuo 2015 m. spalio 28 d. buvo paskirta senatvės pensija, neįskaitant į stažą pareiškėjo prašyme nurodytų mokymosi laikotarpių. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius, kaip minėtą sprendimą priėmusi įstaiga, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsniu ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 63 punktu, pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymo turėjo nenagrinėti ir persiųsti jį nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius, 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (10.11) DV_S-26178 išnagrinėjęs S. G. 2019 m. kovo 29 d. prašymą, viršijo savo kompetenciją, VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3328 VSDFV Vilniaus skyriaus 2019-04-11 raštą Nr. (10.11) DV_S-26178 panaikino.
Atsižvelgdama į tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymą turėjo persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV, VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. (6.5) I-3328 nurodė, jog ji atsakys į S. G. 2019 m. kovo 29 d. prašymą, adresuotą VSDFV Vilniaus skyriui, į 2019 m. balandžio 21 d. skundą bei į advokato A. M., kaip jo atstovo, pasirašytą 2019 m. balandžio 24 d. skundą, adresuotus VSDFV. VSDFV, nagrinėdama minėtus pareiškėjo ir jo atstovo skundus, nustatė, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. PE_SP1-29916 (jame, be kita ko, nurodyta pareiškėjo įgyto stažo, pagal kurį nustatytas senatvės pensijos dydis, trukmė bei sprendimo apskundimo tvarka ir terminas) nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (10.1) 3-126954 (šiame rašte buvo nurodyta, kad dėl išsamesnės informacijos apie jam paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimą gali kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių). Taigi apie sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo (taip pat ir apskaičiuotą stažą) pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2015 metų lapkričio mėnesį, todėl VSDFV padarė išvadą, kad pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymas, kuriuo jis išreiškė nesutikimą su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, pateiktas praleidus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą (apskundimo terminas baigėsi 2016 metų gegužės mėnesį). VSDFV, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostata, 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3328 pasiūlė pareiškėjui iki 2019 m. birželio 17 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimui Nr. PE_SP1-29916 apskųsti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti. VSDFV pareiškėjui nurodė, jog pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, o per nustatytą laiką įrodymų nepateikus arba VSDFV direktoriui ar jo pavaduotojui nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, jo 2019 m. kovo 29 d. prašymas dėl stažo ir senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo būtų paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (Taisyklių 31 punktas). Taip pat nurodė, jog galutinis VSDFV sprendimas dėl 2019 m. kovo 29 d. prašymo, kuriuo jis nesutinka su Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, bus priimtas pateikus pirmiau nurodytus įrodymus arba nepateikus jų iki pirmiau nurodyto termino ir kad sprendime bus nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminas. Pareiškėjas nepasinaudojo VSDFV pasiūlymu iki 2019 m. birželio 17 d. pateikti įrodymus dėl praleisto termino atnaujinimo ir nelaukdamas galutinio VSDFV sprendimo priėmimo, su skundu kreipėsi į teismą, skųsdamas VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3328, kuris iš esmės yra tarpinis (negalutinis) sprendimas. Kartu VSDFV informuoja teismą, jog S. G. iki šiol nėra pateikęs VSDFV įrodymų dėl praleisto termino atnaujinimo. Mano, jog VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3328 priimtas vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 20 punkto nuostatomis, todėl pareiškėjo skundo teismui reikalavimas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą VSDFV pažymi, kad aktai, iš kurių tariamo neteisėtumo pareiškėjas kildina neva patirtą žalą, nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neteisėtais, nėra nuginčyti, todėl daro išvadą, kad nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė tenkinti skundą, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Atsakovo atstovės teismo posėdyje su skundu nesutiko, palaikė atsakovės VSDFV atsiliepimo argumentus.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl laikotarpių nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d., nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. ir nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. neįskaitymo į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir iš to kilusios žalos atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 14 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 3-ąjį poskyrį dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo (b. l. 78-80). VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. G.“ Nr. PE_SP1-29916, pareiškėjui paskirta 405,38 Eur per mėnesį dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2015 m. spalio 28 d. iki gyvos galvos. Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytą 44.1167 m. trukmės stažą (b. l. 81). Apie VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. PE_SP1-29916 pareiškėjas informuotas BSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (10.1)3-126954, išsiunčiant jam priimto sprendimo nuorašą ir paaiškinant, kad, jeigu pageidauja išsamesnės informacijos apie jam paskirtos pensijos apskaičiavimą ir/ar mokėjimą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios Pensijų skyrių (b. l.87).
Pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu įskaityti į jo stažą senatvės pensijai skirti mokymosi laikotarpius profesinėje technikos mokykloje Nr. 30 nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. Prašyme pažymėta, kad nurodytais mokymosi laikotarpiais pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 57). Tą pačią dieną pareiškėjas pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą dėl išklotinės apie pensijos jam skyrimą pateikimo jo advokatui (b. l. 58).
VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. (10.1)DV_S-26178 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ nurodė, kad laikotarpio nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. liepos 19 d., kai pareiškėjas mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir laikotarpio nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. rugsėjo 30 d., kai pareiškėjas mokėsi Kauno specialiojoje vidurinėje milicijos mokykloje įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą nėra pagrindo ir tokio sprendimo teisinį pagrindą : Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir Nuostatų 1 priedo 32 punktą (b. l. 43). Taip pat sprendime išaiškinta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka VSDFV.
Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (10.1)DV_S-26178, 2019 m. balandžio 21 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, prašydamas perskaičiuoti jo pensijų socialinio draudimo stažą ir įskaityti mokymosi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir (duomenys neskelbtini) milicijos mokykloje laikotarpius į pensijų socialinio draudimo stažą (b. l. 111). VSDFV 2019 m. balandžio 24 d. taip pat gautas pareiškėjo atstovo advokato A. M. skundas su analogišku reikalavimu (b. l. 115).
VSDFV, patikrinusi VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (10.1)DV_S-26178 teisėtumą, nustatė, kad jis priimtas viršijant VSDFV Vilniaus skyriui suteiktą kompetenciją, todėl 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3328 jį panaikino. VSDFV nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. prašyme, adresuotame VSDFV Vilniaus skyriui, iš esmės reiškė nesutikimą su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, kuriuo jam nuo 2015 m. spalio 28 d. buvo paskirta senatvės pensija, neįskaitant į stažą pareiškėjo prašyme nurodytų mokymosi laikotarpių. Todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius, kaip minėtą sprendimą priėmusi įstaiga, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsniu ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 63 punktu, pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymo turėjo nenagrinėti ir persiųsti jį nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai
(b. l. 109-110). Tuo pačiu sprendimu VSDFV konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. PE_SP1-29916 panaikinimo, todėl pasiūlė jam iki 2019 m. birželio 17 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimui Nr. PE_SP1-29916 apskųsti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti.
Pareiškėjas 2019 m. gegužės 24 d. kreipėsi su skundu į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV 2019 m. kovo 29 d. prašymo ir 2019 m. balandžio 21 d. skundo neobjektyvaus išnagrinėjimo (b. l. 168-173).
VSDFV 2019 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4199 pareiškėjo 2019 m. balandžio 21 d. ir pareiškėjo atstovo advokato 2019 m. balandžio 24 d. skundų nagrinėjimą nutraukė vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, nustačiusi, kad skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja teismas (b. l. 186-187).
Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (10.1)DV_S-26178
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą.
Kaip jau minėta, pareiškėjas nesutinka su jam apskaičiuotu pensijų socialinio draudimo stažu, kurio pagrindu jam nuo 2015 m. spalio 28 d. paskirta ir mokama senatvės pensija. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui skiriant senatvės pensiją, joks atskiras sprendimas dėl pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažo nustatymo priimtas nebuvo. Pareiškėjui apskaičiuoto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė, pagal kurią nustatytas senatvės pensijos dydis buvo nurodyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendime „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. G.“ Nr. PE_SP1-29916. Taigi, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam nustatytu pensijų socialinio draudimo stažo dydžiu, turėjo teisę kreiptis į VSDFV, kuri pagal kompetenciją turi teisę patikrinti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų teisėtumą. Tačiau kaip matyti, pareiškėjas dėl atitinkamų darbo ir mokymosi laikotarpių neįskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą kreipėsi su prašymu į VSDFV Vilniaus skyrių, o ne į VSDFV.
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės), 63 punkte nustatyta, kad jeigu Fondo administravimo įstaiga neįgaliota spręsti prašyme išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo Fondo administravimo įstaigoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis. Bylos duomenys rodo, kad nepaisant to, jog VSDFV Vilniaus skyriui iš esmės buvo ginčijami jo paties veiksmai, t. y. galimai neteisingas pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimas, VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymo nepersiuntė pagal kompetenciją VSDFV, o išnagrinėjo jį iš esmės ir 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (10.1)DV_S-26178 atsisakė jį tenkinti, nurodydamas ginčo laikotarpių neįtraukimo į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą teisinį pagrindą. Taigi, VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.1)DV_S-26178 priėmė viršydamas jam priskirtą kompetenciją, todėl darytina išvada, kad VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3328 pagrįstai jį panaikino. VSDFV panaikinus VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.11) DV_S-26178, išnyko ginčo dalykas, todėl pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą atmestinas.
Dėl VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3328
Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad teismas VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3328 dalį, kuria panaikintas VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas, pripažino teisėta ir pagrįsta. Tačiau taip pat nustatyta, kad ginčijamu sprendimu VSDFV, konstatavusi, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.11) DV_S-26178 priėmė viršydamas jam suteiktą kompetenciją, ir jį panaikinusi, vadovaudamasi jai Valstybinio socialinio draudimo įstatyme suteikta kompetencija, nusprendė pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymą bei pareiškėjo 2019 m. balandžio 21 d. ir pareiškėjo atstovo 2019 m. balandžio 24 d. skundus, pateiktus VSDFV, nagrinėti iš esmės. Administracinės procedūros eigoje atsakovė nustatė, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. PE_SP1-29916 nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (10.1) 3-126954 (šiame rašte buvo nurodyta, kad dėl išsamesnės informacijos apie jam paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimą gali kreiptis į Fondo valdybos Vilniaus skyrių). Atsižvelgiant į tai, VSDFV sprendė, kad apie sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo (taip pat ir apskaičiuotą stažą) pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2015 metų lapkričio mėnesį, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymas, kuriuo jis išreiškė nesutikimą su Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, pateiktas praleidus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą (apskundimo terminas baigėsi 2016 metų gegužės mėnesį).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės) 20 punkte nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.
Nustatyta, kad VSDFV, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 20 punktu, 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3328 pasiūlė pareiškėjui iki 2019 m. birželio 17 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimui Nr. PE_SP1-29916 apskųsti jis praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti. VSDFV sprendime pareiškėjui nurodė, jog pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, o per nustatytą laiką įrodymų nepateikus arba Fondo valdybos direktoriui ar jo pavaduotojui nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, jo 2019 m. kovo 29 d. prašymas dėl stažo ir senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo būtų paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (Taisyklių 31 punktas). Taip pat nurodė, jog galutinis VSDFV sprendimas dėl 2019 m. kovo 29 d. prašymo, kuriuo jis nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, bus priimtas pateikus pirmiau nurodytus įrodymus arba nepateikus jų iki pirmiau nurodyto termino ir kad sprendime bus nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas „Dėl įrodymų pateikimo“ dalyje, kuria pasiūlyta pareiškėjui pateikti įrodymus dėl termino kreiptis į VSDFV praleidimo, tėra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros, pradėtos pagal pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymą, 2019 m. balandžio 21 d. skundą ir 2019 m. balandžio 24 d. skundą, eigoje. Šiame dokumente nėra pasisakyta dėl ginčo esmės, neišreikšta pozicija dėl ginčo laikotarpių įskaitymo į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą ir nėra priimtas sprendimas dėl 2019 m. kovo 29 d. pareiškėjo prašymo. Atitinkamai, toks sprendimas jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y., sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis, todėl panaikinti VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3328 šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.
Dėl įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti darbą (duomenys neskelbtini) gamykloje laikotarpiu nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokymosi laikotarpius (duomenys neskelbtini) nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. ir grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neišmokėtos senatvės pensijos dalį
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnyje yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo nagrinėjimo tvarka, kuria pasinaudojus tik tuomet galima kreiptis teisminės gynybos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).
Kaip jau minėta, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – VSDFV nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl 2019 m. kovo 29 d. pareiškėjo prašymo įskaityti jame nurodytus darbo laikotarpius į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą. Todėl išvestiniai reikalavimai: įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių įtraukti į pensijų socialinio draudimo stažą 2019 m. kovo 29 d. prašyme nurodytus laikotarpius ir grąžinti nuo 2015 m. neišmokėtą pensijos dalį negali būti nagrinėjami teismo. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas dėl reikalavimų įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti darbą (duomenys neskelbtini) gamykloje laikotarpiu nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokymosi laikotarpius (duomenys neskelbtini) nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. ir grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neišmokėtos senatvės pensijos dalį paliktinas nenagrinėtas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, pareiškėjui išaiškintina, kad pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu bendra tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 106 str. 2 d.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nustatyta, kad pareiškėjas siekia prisiteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje (toliau – LVAT) laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų nagrinėjant jo prašymą ir skundus dėl ginčo laikotarpių neįskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą. Nurodo, kad dėl ginčo laikotarpių neįskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą jis gauna mažesnę pensiją, dėl ko patiria skriaudą stresą. Pareiškėjas susidūrė su norminių teisės aktų reikalavimų ignoravimu. Siekdamas apginti savo teises jis buvo priverstas rinkti dokumentus, kreiptis į teisininkus dėl pagalbos suteikimo, bylinėtis teisme, patyrė išlaidų. Visa tai įtakojo jo sveikatos pablogėjimą.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jokių neteisėtų VSDFV veiksmų nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymą, 2019 m. balandžio 21 d. skundą ir 2019 m. balandžio 24 d. pareiškėjo atstovo skundą nenustatyta. Taigi, nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju kyla valstybės civilinė atsakomybė.
Nors VSDFV panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą, kaip priimtą viršijus jam suteiktą kompetenciją, pagrindo konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės atsiradimą šiuo aspektu taip pat nėra. Kaip matyti, ginčytas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų, iš esmės nevertinant VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų (sprendimų) dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo teisėtumo, iš kurių pareiškėjas ir kildina žalą. Pareiškėjui išaiškinta teisė teikti įrodymus dėl termino kreiptis į VSDFV praleidimo priežasčių, tuo siekiant padėti jam apginti galimai jo pažeistas teises. Teisė ginčyti VSDFV teritorinių skyrių veiksmus yra įtvirtinta įstatymu. Kol nėra pripažintas negaliojančiu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dėl senatvės pensijos pareiškėjui skyrimo, konstatuoti neteisėtų VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų nėra pagrindo. Taigi, ir aptariamu atveju nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsniu, 132-133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą dėl reikalavimų: pripažinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.1)DV_S-26178 nepagrįstą ir neteisėtą bei jį panaikinti; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“; priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą, atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo S. G. skundą dėl reikalavimų įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti darbą (duomenys neskelbtini) gamykloje laikotarpiu nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokymosi laikotarpius (duomenys neskelbtini) nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. ir grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neišmokėtos senatvės pensijos dalį palikti nenagrinėtą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.