Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. S. ir jos atstovei adv. J. Šlapaitienei, nedalyvaujant atsakovui V. S., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jam pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi santuokos su atsakovu metu iš bendrų lėšų įsigytą turtą jie pasidalino, tai reikalavimo padalinti minėtą turtą ji nereiškia.

Sau išlaikymo iš atsakovo priteisti irgi neprašo. Tokio pobūdžio išlaikymas iš jos atsakovui irgi nepriteistinas.

Kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, pati nebūdamas niekam skolinga, ieškovė neturi. Apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus duomenų ji neturi.

Pageidavo, kad po santuokos su atsakovu nutraukimo jai būtų palikta turima pavardė S., o atsakovui pavardė S.

Vadovaudamasi LR CPK 135 str. l d. 6p. ieškovė nurodė, kad byla bus vedama per advokatą.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. ji yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Dėl to pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, išieškotinos į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasi LR Civilinio kodekso 3. 60 str., 3. 62 str., 3. 65 str. l d., 2 d. 5 p., 3. 69 str., 3. 72 str., 3. 174 str., ieškovė teismo prašė:

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. 451, tarp jos D. S. ir atsakovo V. S. nutraukti ir pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo.Nustatyti, kad jai iš atsakovo ir atsakovui iš jos tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.Po santuokos nutraukimo, ieškovei palikti turimą pavardę - ,,S.“, atsakovui pavardę - „S.“.Priteiti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovas irgi nepateikė teismui jokių jo neatvykimą pateisinančių aplinkybių, todėl pripažintina, kad jo neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 3). Ieškovė gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovo gyvenamoji vietą deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.5). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2009 metų gruodžio mėnesio. Nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas paliko sutuoktinę.

Sutuoktinio pareigas nustato LR CK 3. 26 - 3. 30; 3. 35 - 3. 36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo nesirūpinimą šeima, ją nuo 2009 metų gruodžio mėnesio palikus likimo valiai, nesiekiant šeimos išsaugojimo ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovą kaltu. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. LR CK 3. 60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovas teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau daug mėnesių yra palikęs šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją, nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pradėjo girtauti, gyvena asocialų gyvenimą ir šias aplinkybes teismui pagrindė leistinais įrodymais (CPK 186 str. 1 - 4 d.). Taip pat iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po ilgesnio gyvenimo santuokoje su ieškove, ėmė nesiekti santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šalių šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovo elgesys su sutuoktine, patvirtina jų santuokos iširimą ir atsakovo kaltę (LR CK 3. 60 str. 3 d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis LR CK 3. 60 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovo kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovui yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą bei teismo posėdžio datą bei laiką, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas sutinka, jas pripažįsta bei laiko, jog šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto sutuoktiniai neturi, nes santuokoje įgytą turtą jie pasidalino pagal notarinės formos sutartį (b.l. 8-12).

Ieškovė teigė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas ir jis nepriteistinas. Be to pagal LR CK 3. 70 str. 1 d. nuostata atsakovas netenka teisės į išlaikymą iš ieškovės, nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos nutraukimo.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai santuokoje įgytą pavardę – S. ( LR CK 3. 69 str.).

Ieškovei šioje civilinėje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 92 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 60; 3. 66 - 3. 67; 3. 69 - 3. 70; 3. 88 str., LR CPK 259 - 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. S. (a.k (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.

2. Santuoką tarp D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio V. S. kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „S.“ ir ,,S.“.

4. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

5. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.

6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 400,00 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų už valstybės teisinę pagalbą ieškovei.

7. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 133,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 13,50 Lt (tryliką litų 50 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 146,50 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus 50 ct).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.