Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. L., atsakovui D. J., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities VTAS atstovei V. V.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams A. L. ir D. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir pripažinimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities VTAS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas A. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

4. 2025 m. balandžio 24 d. išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės pateikti reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo nepažeidžia nepilnametės teisių, ir atitinka jos interesus. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė neprieštaravo ieškinio tenkinimui. Papildomai nurodė, kad su A. L. pavyko pabendrauti telefonu, pokalbio metu jis išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamos bylos, nurodė, kad jis tikrai nėra D. L. tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos faktinės aplinkybės

5. Iš byloje esančios D. L. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo kopijos teismas nustatė, kad grafoje „Motina“ nurodyta ieškovė - G. L., grafoje „Tėvas“ – atsakovas A. L.. Ginčo tarp bylos šalių dėl D. L. tėvystės nėra, šalys vienareikšmiškai nurodo, kad D. L. tėvas yra D. J..

Dėl tėvystės nuginčijimo

6. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas A. L. nėra vaiko D. L. gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

8. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

9. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

10. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu A. L. sudarė santuoką, kuri nėra nuraukta. Ieškovės teigimu, jos sutuoktinis – atsakovas A. L. – nėra vaiko biologinis tėvas, jis, kaip tėvas vaiko gimimo įraše buvo įrašytas automatiškai, kadangi šalys iki vaiko gimimo santuokos nenutraukė, šalys iki D. L. gimimo du – tris metus kartu negyveno, lytinių santykių neturėjo, atsakovas A. L. gimus vaikui niekada juo nesirūpino, vaiką yra matęs tik du – tris kartus, D. L. atsakovą A. L. žino tik, kaip brolio tėvą. Atsakovo A. L. ir vaiko niekada nesiejo socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams. Toks ryšys yra būtent tarp vaiko ir atsakovo D. J., iš teismo posėdžio metu pateiktų šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas D. J. nuo vaiko gimimo juo rūpinasi, vaikas atsakovą D. J. pripažįsta, kaip savo biologinį tėvą.

11. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

12. Šalys teisme nurodė nesant tikslinga atlikti DNR testą, kadangi ieškovė ir atsakovai visiškai įsitikinę, kad nepilnamečio vaiko D. L. biologinis tėvas yra atsakovas D. J..

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

14. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, taip pat byloje esančių rašytinių įrodymų visetą ir Tarnybos išvadą, sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas A. L. nėra D. L. tėvas, nėra įrodymų, kad tarp atsakovo A. L. ir vaiko D. L. būtų susiformavęs teisiškai reikšmingas ryšys. Priešingai, ieškovė paaiškino teismui, kad A. L. D. L. matė tik du kartus, su ja ryšio nepalaiko. Tuo tarpu atsakovas D. J. nurodė, kad net neabejoja kad tai yra jo dukra, nes su G. L. artimus ryšius palaiko jau daug metų, gimus dukrai neturėjo galimybės dokumentuose įsirašyti savęs kaip tėvo, ne kartą bandė pakeisti šį įrašą, tačiau atsakovas A. L. visaip vilkino procesą. D. J. taip pat nurodė, kad jis myli dukrą ir dukra jį, ją auklėja ir kartu smagiai leidžia laiką. Teismas pripažįsta, kad vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, dėl to ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatoma, kad atsakovas A. L. nėra D. L. tėvas, o D. L. nėra A. L. dukra, atitinkamai naikintini Panevėžio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie vaiko tėvą (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021).

16. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas D. J. yra biologinis vaiko D. L. gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. D. J. su tuo visiškai sutinka.

17. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, aplinkybę, kad atsakovas D. J. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui, faktiškai įgyvendina tėvo pareigas vaiko atžvilgiu, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo atitinka geriausius vaiko interesus, todėl yra tenkintinas, atsakovas D. J. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko D. L. tėvu, atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo išraše (CK 3.148 straipsnis).

18. Teismo posėdžio metu šalims buvo išaiškintina, kad, remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Dėl vaiko pavardės keitimo

19. CK 3.161 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. CK 3.167 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 13 punktą, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 60 punktu, registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Vadovaujantis Taisyklėmis jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gimimo įraše vaiko pavardė nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. Nuginčijus atsakovo A. L. tėvystę vaiko D. L. atžvilgiu ir nustačius atsakovo D. J. tėvystę vaiko D. L. atžvilgiu, yra teisinis pagrindas pakeisti ir vaiko pavardę. Ieškovė prašo vaikui suteikti biologinio tėvo pavardę „(duomenys neskelbtini).“, atsakovas D. J. sutinka, kad vaikui būtų suteikta jo pavardė, todėl esant abiejų tėvų sutarimui, ieškovės ir atsakovo D. J. vaikui D. L. pakeistina pavardė į „(duomenys neskelbtini).“ (Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 13 punktas, Taisyklių 60 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškovė neprašė atlyginti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 392 straipsniu, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

Nustatyti, kad atsakovas A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nėra D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvas, o D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nėra atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dukra.

Nustatyti, kad D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvas yra atsakovas D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), o atsakovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dukra yra D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Panaikinti D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jos tėvas yra A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), ir vaiko gimimo įraše tėvu nurodyti atsakovą D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Pakeisti Panevėžio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie nepilnamečio vaiko D. L. a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

Išaiškinti šalims, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.