- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- e1-612-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00192-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- J. L.
- Kategorijos
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.10.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2020 m. sausio 1 d., apie 14.38 val., Vilniuje, Verkių g., ties pastatu Nr. 47, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,28 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Taip J. L. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
J. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.:
- J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 11.00 val., vienas gėrė alkoholinius gėrimus namuose ir tą rytą išgėrė maždaug 100 gramų degtinės. Apie 12.30 val. jam paskambino sesuo, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir nurodė, jog susipyko su vyru bei paprašė atvažiuoti ją pasiimti, nes bijojo, kad vyras jos nesumuštų. J. L. nuėjo pas kaimyną prašyti pagalbos, tačiau pastarasis buvo išgėręs ir pavežti nesutiko, todėl jis nusprendė vairuoti pats. J. L. teigimu, prie jo namų stovėjo jam priklausantis automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis pirko savo sugyventinei, nes pastaroji mokosi vairuoti. Išėjęs į lauką atsisėdo už minėto automobilio vairo ir pajudėjo (duomenys neskelbtini) link. Bevažiuojant išsikrovė jo telefonas, todėl neturėdamas navigacijos jis pasiklydo ir nuvažiavo Vilniaus miesto link, o po kiek laiko pamatė policijos pareigūnų tarnybinio automobilio švyturėlius ir iškart sustojo. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateiki vairuotojo pažymėjimą, o jis atsakė, kad teisės vairuoti neturi bei prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus. Patikrinus jį alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 3.28 promilių neblaivumas, o pakartotinio bandymo metu - 3.36 promilių neblaivumas, todėl jis buvo sulaikytas. J. L. nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi bei paaiškino, kad su sugyventine augina tris vaikus, kuriems (duomenys neskelbtini) metai (b. l. 48-49).
- liudytojo – policijos pareigūno E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2020 m. sausio 1 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyresniąja tyrėja A. P. ir apie 14.34 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pl., link miesto važiuoja automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, nes blaškosi po kelią. Buvo nurodyta, kad pranešėjas važiuoja iš paskos. Liudytojo teigimu, reaguodami į iškvietimą minėtą automobilį sustabdė Vilniuje, Verkių g., ties pastatu Nr. 47. Einant link automobilio „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš minėto automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras, kurio paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, šis atsakė, jog teisės vairuoti neturi. Iš pateiktos asmens tapatybės kortelės buvo nustatyta, jog automobilį vairavo J. L.. Pastarajam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš dvi valandas, tačiau kiek tiksliai išgėrė, atsakyti negalėjo. Patikrinus J. L. alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 3.28 promilių neblaivumas, o antro bandymo metu jam buvo nustatytas 3.36 promilių neblaivumas. J. L. buvo sulaikytas, o automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 28-29);
- 2020 sausio 1 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole nurodyta, kad išorinių automobilio apgadinimų nematyti (b.l. 23-26);
- 2020 m. sausio 1 d., 14.38 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0683, J. L. buvo nustatytas 3,28 promilių girtumas. Patikrinus jį antrą kartą 2020 m. sausio 1 d., 15.06 val. – nustatytas 3,36 promilės girtumas. Šie duomenys taip pat užfiksuoti 2020 m. sausio 1 d. neblaivumo nustatymo akte. Neblaivumo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020 m. birželio 2 d. (b.l. 31-34);
- VĮ Regitra duomenimis automobilio „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. L.. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis automobilio „Peugeot 607“ (2005 gamybos metai) vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM - 1830 Eur (b.l. 7-9).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad J. L. 2020 m. sausio 1 d., apie 14.38 val., Vilniuje, Verkių g., ties pastatu Nr. 47, vairavo automobilį „Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 3,28 promilės girtumas. Pažymėtina, kad patikrinus J. L. neblaivumą alkotesteriu pirmą kartą 2020 m. sausio 1 d., 14.38 val., jam nustatytas 3,28 promilės girtumas. Pakartotinai patikrinus J. L. blaivumą alkotesteriu maždaug po 30 min., t.y. 15.06 val., jam buvo nustatytas 3,36 promilės girtumas. Kaltinamasis su alkotesterio parodymais sutiko. Tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Tad nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad J. L. vairavo automobilį neblaivus, kai jam buvo nustatytas 3,28 promilės girtumas, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokia J. L. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. L. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu, tik prašė jos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiu (b.l. 71-72).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. L.– neteistas, baustas administracine tvarka už kitų rūšių nusižengimų padarymą, turi galiojančių nuobaudų, taip pat 2015 m. buvo baustas už tai, kad vairavo motorolerį, būdamas neblaivus (b.l. 54-55), dirba, byloje nėra duomenų apie J. L. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL dydžio bauda (3750 eurų), atsižvelgus į nustatytą girtumo laipsnį ir į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti ar didinti jos pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu J. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 1 d., 14.38 val. iki 2020 m. sausio 2 d., 11.36 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 36-37).
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, sprendžia esant tikslinga J. L. nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra vienerius metus ir šešis mėnesius.
J. L. veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, J. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,28 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad J. L. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, ženkliai viršijantis minimalią sunkaus girtumo ribą, anksčiau nebuvo teistas, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams. Nors J. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šiuo atveju J. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė J. L. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 2 d.); kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.).VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. L., todėl teismas, atsižvelgęs J. L. charakterizuojančius duomenis bei nusikalstamos veikos aplinkybes, sprendžia, kad šis automobilis turi būti iš jo konfiskuojamas, kadangi šiuo atveju tai atitiktų tiek imperatyvius įstatymo reikalavimus, tiek ir teisingumo bei proporcingumo principus.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio 2020 m. sausio 2 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1513 Eur be PVM, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 2 d. Turto saugotoju paskirtas J. L. (b.l.10-12).
Atsižvelgiant į tai, kad iš J. L. turi būti konfiskuotas minėtas automobilis, 2020 m. sausio 2 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki teismo baudžiamojo įsakymo dalyje dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kaltinamajam J. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 51).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK patyrė 35,09 Eur išlaidų dėl transporto priemonės „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 1 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. sausio 3 d. UAB „Sauda“ aikštelėje (b.l. 17-23). Šios išlaidos priteistinos iš J. L..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t.y. 3750 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. L. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t.y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti J. L. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2020 m. sausio 1 d., 14.38 val. iki 2020 m. sausio 2 d., 11.36 val., prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t.y. 2400 (du tūkstančiai keturi šimtai) eurų.
Nustatyti vienerių metų ir šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti J. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti J. L. Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti iš J. L. automobilį „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio 2020 m. sausio 2 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), priklausančiam J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam J. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš J. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 35,09 (trisdešimt penkis eurus 9 cnt) patirtų transporto priemonės automobilio „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidų.
Išaiškinti J. L., kad 35,09 eurų suma turi būti pervesta į Vilniaus apskrities VPK atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, AB SEB bankas, mokėjimo pavedime laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.