- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- e2YT-849-666/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00101-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, J. P.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, J. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po motinos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 19d., mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad mirus mamai, pareiškėja, tėvas S. V. P ir brolis J. P. į notaro kontorą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, adresu., Kretingos r. sav. 2020 m. mirė pareiškėjos I. P. tėvas S. V. d. Po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi į notaro kontorą, kurioje buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nes mirusiai motinai J. P. priklausė dalis nekilnojamojo turto, kuris buvo įgytas santuokos su S. V. P metu. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjos tėvo S. V. P vardu yra įregistruota nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 49/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr.; ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. 49/100 dalis kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. esančių r. Nors minėtas turtas VĮ Registrų centre įregistruotas tik pareiškėjos tėvo vardu, tačiau faktiškai įgytas santuokos metu (išskyrus nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo), todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 1996 m. d. mirus pareiškėjos mamai J. P. nei pareiškėja, nei jos tėvas, nei brolis J. P. į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nors per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą po motinos mirties pareiškėja I. P. priėmė faktiniu valdymu, t. y. po motinos mirties toliau liko gyventi būste, jį prižiūrėjo, tėvo S. V. vardu mokėjo mokesčius. Pareiškėja nurodo, kad tėvas S. V. P motinos palikimo dalies nepriėmė, kadangi jų santykiai nebuvo geri, jie bendro ūkio nebevedė ir kiekvienas gyveno atskiruose kambariuose, todėl pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos J. P. mirties priėmė jos palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. V. P ir J. P. susituokė d.. Santuokoje jiems gimė 2 vaikai – pareiškėja I. P. ir J. P.. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, t. y. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 49/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr.; ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr49/100 dalis kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. r. Po J. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, tačiau likusiu turtu naudojosi, jį prižiūrėjo ir mokesčius tėvo S. V. P vardu mokėjo pareiškėja. 2020 m.. mirė pareiškėjos tėvas S. V. P. Pareiškėja I. P. kreipėsi į Kretingos rajono 2–ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo..
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1996 m. rugpjūčio 8 priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. P ir J. P. įgijo turtą – dalį statinių, esančių adresu r., būdami santuokoje. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pareiškėja I. P., jos tėvas S. V. P ir pareiškėjos brolis J. P. po motinos J. P. mirties toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame turte, naudojosi likusiu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius. I. P. veiksmų pobūdis rodo, kad po motinos J. P. mirties, ji perėmė jai priklausiusią turto dalį ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P. po savo motinos J. P. mirties 1996 m. rugpjūčio 8 d. priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po motinos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios d., mirties d., atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.