Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados ( toliau – Institucija) Viršininko skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas L. K. buvo surašytas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 30 d., apie 13.10 val., prie prekybos centre „Maxima“, esančiame Savanorių pr. 255, Kaune, už įvykdytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str., buvo sulaikytas, jo elgesys sukėlė įtarimų, kad gali būti apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, todėl buvo pasiūlyta pasitikrinti dėl apsvaigimo, bet L. K. nuo patikrinimo atsisakė ir paaiškino, kad be gydytojo paskyrimo vartojo heroiną. Šiais veiksmais L. K. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 str. 2 d.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla L. K. atžvilgiu nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 2 d. sudėties. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog L. K. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t.y. be gydytojo paskyrimo vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas anksčiau nurodytas taisykles, todėl nepagrįstai sprendė, jog L. K. veikoje nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Toks nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikinamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. K. buvo surašytas ir jis buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Atsakomybę pagal minėtą straipsnį užtraukia alternatyvūs veiksmai: narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus pažeidimus, numatytus 126 str. 4 ir 6 d. bei 129 str. ) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų apsvaigimo patikrinimo vengimas. Už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą atsakomybė kyla padarius bent vieną iš nurodytų veiksmų.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriuo kaip pažeidėjo kaltę patvirtinančiu įrodymu vadovavosi ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nurodyta, jog L. K. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis, sulaikytas už ATPK 161 str., padarytą pažeidimą, atsisakė patikrinimo dėl apsvaigimo. Aplinkybes, kad pažeidėjas iš tiesų buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, patvirtino policijos pareigūnai A. P. ir Ą. M. tarnybiniuose pranešimuose, taip pat ir savo paaiškinime pats pažeidėjas L. K., kuriame jis nurodė, kad jis iš tiesų jo sulaikymo dieną vartojo narkotinę medžiagą – heroiną, be to, paaiškino, kad narkotikus vartoja be gydytojo paskyrimo. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, surašytas L. K. 2013-09-04 dėl ATPK 161 str. numatyto pažeidimo padarymo, patvirtina, kad jis 2013-08-30 padarė ir kitą administracinė teisės pažeidimą. Iš šių duomenų akivaizdu, kad protokolas L. K. buvo surašytas dėl to, kad jis, padaręs kitą administracinį teisės pažeidimą, ir esant įtarimui, jog yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jį sulaikiusiems pareigūnams pasiūlius pasitikrinti apsvaigimą, tai daryti atsisakė – tai yra surinkti duomenys patvirtina, kad jis padarė vieną iš ATPK 44 str. 2 d. aukščiau nurodytų alternatyvių veikų. Įvertinęs aptartus duomenis, aukštesnysis teismas, daro išvadą, jog byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog L. K. padarė ATPK 44 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Tuo tarpu apylinkės teismas, spręsdamas, kad byloje neįrodytos aplinkybės dėl L. K. padaryto pažeidimo, nurodė abi ATPK 44 str. 2 d. numatytas alternatyvias veikas kartu ir išvadą, jog nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių L. K. padarius ATPK 44 str. 2 d. numatytą pažeidimą padarė akcentuodamas ir įvertinęs išimtinai tik vienintelę aplinkybę – jog nebuvo renkami įrodymai, kurie patvirtintų pažeidėją iš tiesų vartojus narkotines ar psichotropines medžiagas ir tuo pagrindu konstatavo, jog nėra įrodyta, jog jis be gydytojo žinios vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas. Tačiau, kaip paminėta aukščiau, nustatytos faktinės aplinkybes ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog L. K. kaltinamas vengimu pasitikrinti apsvaigimą, o ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu be gydytojo leidimo ir būtent įrodymų iš medicinos įstaigos nebuvimas tik patvirtina L. K. vengimą pasitikrinti apsvaigimą.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nesivadovavo ATPK 257 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų vertinimo, dėl ko padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad nėra įrodymų, patvirtinančių L. K. padarius ATPK 44 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Dėl šių aplinkybių Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimas nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikinamas.

Sprendžiant L. K. administracinės atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra pavojingas visuomenei ar valstybės saugomiems interesams, šiuo pažeidimu žala padaryta nebuvo, sunkios pasekmės nekilo, dėl padaryto pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas mano, kad jam gali būti paskirta nuobauda - bauda, artima sankcijoje numatytai minimalia i.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti aštuoniasdešimties litų baudą.

Nutarimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.