Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1951-260/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-11-20
Bylos Nr.: 2A-1951-260/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-04216-2011-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Algirdas Remeika
Atsakovas: V. D.
Ieškovas: M. D.

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1951-260/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04216-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 35.3.6; 44.2.4.2; 121.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-159-528/2012 pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo, deliktinės atsakomybės, neturtinės žalos atlyginimo, nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė teismo prašė: 1) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu (namų valda), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiais adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), tvarką – paskirti naudotis ieškovei: gyvenamojo namo patalpas 3,46 kv. m ploto sandėliu (plane 1-3), 16,92kv.m ploto kambariu (plane 1-5), 16,73kv.m ploto kambariu (plane 1-6), 7,35kv.m ploto holu (plane 1-7), 11,76kv.m ploto virtuve (plane 1-8), 8,33kv.m ploto sandėliu (plane R-4), taip pat žemės sklypo 20kv.m plotu (plane A-1) bei žemės sklypo 26kv.m plotu (plane A-2); paskirti naudotis atsakovui: gyvenamojo namo patalpas 10,00kv.m ploto holu (plane 1-9), 16,91kv.m ploto kambariu (plane 1-10), 16,63kv.m ploto kambariu (plane 1-11), 11,59kv.m ploto kambariu (plane 1-12), 11,26kv.m ploto virtuve (plane 1-13), taip pat žemės sklypo 17kv.m plotu (plane B-1 (ieškovės pareiškime spausdinimo klaida, kuri teismo posėdyje buvo nustatyta ir aptarta)), vadovaujantis 2011-12-08 UAB „Inventora“ planu; paskirti naudotis šalims bendrai: gyvenamojo namo patalpas 2,10kv.m ploto tambūru (plane 1-1), 2,40kv.m ploto tualetu (plane 1-2), 2,69kv.m ploto koridoriumi (plane 1-4), 6,33kv.m ploto katiline (plane R-1), 3,18kv.m ploto dušu (plane R-2), 3,49kv.m ploto koridoriumi (plane R-3), 8,30kv.m ploto sandėliu (plane R-5), 37,48kv.m ploto garažu (plane G-1), 39,01kv.m ploto kambariu pastogėje (plane 1-14), 20,07kv.m ploto kambariu pastogėje (plane 1-15), taip pat žemės sklypo 120kv.m (plane C) bei žemės sklypo 105kv.m plotu (plane B-2) (ieškovės pareiškime spausdinimo klaida, kuri teismo posėdyje buvo nustatyta ir aptarta)); paskirti šalims naudotis namo komunikacijų sistemomis (el. energijos, vandentiekio ir kanalizacijos, apšildymo) bendrai, nustatant apmokėjimo tvarką už šildymą pagal naudojamą plotą, už elektros energiją ir vandenį – pagal faktiškai gyvenančių ir patalpomis besinaudojančių žmonių skaičių, paskirti mokėti būtinas protingas išlaidas bendro naudojimo komunikacijų bei bendro naudojimo namo dalies priežiūrai proporcingai turimai nuosavybės daliai; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 4.072,72 Lt jos apmokėtas išlaidas už atsakovo sunaudotą elektros energiją nuo 2009-04-01 iki 2011-01-31; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 000 Lt neturtinės žalos dėl atsakovo vengimo spręsti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymą; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir už ieškovės advokato paslaugas (2 t. b.l.15-18,67-71; 3 t. b.l.43,57-59,63-65).

Ieškovė nurodė, kad šalys nuo 2003 m. yra gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, konkrečios turto valdymo dalys buvo nustatytos tik daliai patalpų pagal 1999-07-03 turto pasidalinimo sutartį Nr.l-RL-3188, o visas gyvenamasis namas priklauso po ½ dalį abiems savininkams, tačiau naudojimosi tvarka bendro naudojimosi patalpomis nebuvo nustatyta. Iki 2007 m. šalys vedė bendrą ūkį, o joms išsiskyrus atsakovas ir toliau gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiose pirmo aukšto patalpose, kurias atlaisvino tik 2008 m. gegužės mėnesį, neleido naudotis garažu, neatlaisvino ieškovei priklausančios dalies palėpėje bei rūsyje. Atsakovas reiškė pageidavimą nusipirkti iš ieškovės jai priklausančią dalį garažo ir palėpės patalpų, todėl 2008-06-08 šalys sudarė raštišką susitarimą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis namo patalpomis nustatymo ir dėl ieškovei priklausančios pastatų dalies – ½ dalies garažo, ½ dalies neįrengtos mansardos-palėpės ir dalies žemės sklypo pardavimo už 30 000 Lt kainą bei žodžiu susitarė artimiausiu laiku šį susitarimą įforminti notarų biure. Atsakovas ieškovei sumokėjo 29 400 Lt, tačiau į raginimus sumokėti likusius 600 Lt bei įforminti sandorį įstatymo numatyta forma nereaguoja. 2009-05-23 šalys pasirašė sutartį Nr.1 dėl apmokėjimo už sunaudojamą elektros energiją ir šaltą vandenį, tačiau atsakovas šios sutarties nepaiso, nebendrauja ir ignoruoja bet kokius ieškovės prašymus mokėti komunalinius mokesčius pagal sutartį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesti dalį pinigų už sunaudojamą elektros energiją.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė kad prieš sudarant 2008-06-08 pirkimo-pardavimo sutartį buvo deramasi tik dėl ieškovei priklausančių patalpų – ½ dalies garažo patalpos rūsyje, pastogės 1-14 ir 1-15 ir ½ dalies žemės sklypo pardavimo atsakovui, o apie visų kitų bendro naudojimo patalpų pasidalijimą nebuvo jokios kalbos ir derybų. Ieškovė pati parengė pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovas sutiko, pasitikėdamas jos kompetencija ir sąžiningumu, pasirašydamas ieškovės parengtą sutartį, atsakovas nebuvo pakankamai atidus, neužfiksavo, kad sutartis buvo ne tik pirkimo-pardavimo, bet ir pasidalijimo, o ja ieškovė vienašališkai sau prisiskyrė 3,46kv.m ploto bendro naudojimo patalpą 1-3 ir be atsakovo sutikimo, pasinaudodama jo buvimu komandiruotėje, toje patalpoje įstatė rakinamas duris bei pradėjo remonto darbus. Ieškovei nereaguojant į atsakovo pretenzijas dėl neteisėtai pasisavintos patalpos, atsakovas nesutiko notariškai patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį jam nenaudingomis sąlygomis ir tik dėl to nesumokėjo likusių pagal sutartį 600Lt. Su ieškove buvo susitarta dėl bendro kiemo, pasirašant ant naudojimosi žeme schemos, tačiau ieškovė be jo sutikimo patikslino prie ieškinio pridėtą žemės sklypo pasidalinimo planą (notariniam veiksmui), neatitinkantį jų pasirašyto 2008-06-08 sutartyje, o su nauju žemės sklypo padalijimu atsakovas nesutinka, nes tai neatitinka CK 4.81 straipsnio 1 dalies. Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutinka iš dalies, nesutinka dėl patalpų 1-2 (2,40kv.m tualeto) ir 1-3 (3,46kv.m sandėlio), 46 kv.m žemės sklypo (plane A) paskyrimo naudotis ieškovei bei patalpos R-2 (3,18kv.m dušo) paskyrimo naudotis atsakovui, nes tai yra bendro naudojimo patalpos ir dalis bendro naudojimo žemės. Su ieškovės siūlymu sumuoti dviejų elektros skaitiklių parodymus atsakovas nesutinka, nes skaitikliai yra skirtingų tarifų, bendra apskaita negalima.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu (b.l. 84-93, t.III) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies.

Teismas nustatė naudojimosi gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką: ieškovei M. D. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 3,46kv.m ploto sandėliu (plane 1-3), 16,92kv.m ploto kambariu (plane 1-5), 16,73kv.m ploto kambariu (plane 1-6), 7,35kv.m ploto holu (plane 1-7), 11,76kv.m ploto virtuve (plane 1-8), 8,33kv.m ploto sandėliu (plane R-4); atsakovui V. D. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 10,00kv.m ploto holu (plane 1-9), 16,91kv.m ploto kambariu (plane 1-10), 16,63kv.m ploto kambariu (plane 1-11), 11,59kv.m ploto kambariu (plane 1-12), 11,26kv.m ploto virtuve (plane 1-13); abiems šalims bendrai paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 2,10kv.m ploto tambūru (plane 1-1), 2,40kv.m ploto tualetu (plane 1-2), 2,69kv.m ploto koridoriumi (plane 1-4), 6,33kv.m ploto katiline (plane R-1), 3,18kv.m ploto dušu (plane R-2), 3,49kv.m ploto koridoriumi (plane R-3), 8,30kv.m ploto sandėliu (plane R-5), 37,48kv.m ploto garažu (plane G-1), 39,01kv.m ploto kambariu pastogėje (plane 1-14), 20,07kv.m ploto kambariu pastogėje (plane 1-15). Teismas paskyrė ieškovei M. D. ir atsakovui V. D. naudotis gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), komunikacijų sistemomis (el. energijos, vandentiekio ir kanalizacijos, apšildymo) bendrai, nustatant apmokėjimo tvarką už šildymą pagal naudojamą plotą, už elektros energiją ir vandenį – pagal faktiškai gyvenančių ir patalpomis besinaudojančių žmonių skaičių, paskyrė mokėti būtinas protingas išlaidas bendro naudojimo komunikacijų bei bendro naudojimo namo dalies priežiūrai proporcingai turimai nuosavybės daliai. Priteisė ieškovei M. D. iš atsakovo V. D. 4 072,72 Lt išlaidas už elektros energiją ir 363,08 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį su patikslinimais atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 0,0288 ha ploto žemės sklypo ir po ½ dalį gyvenamojo namo, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškovė nekilnojamąjį turtą yra įgijusi 2003-07-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš A. D., kuri 1999-07-03 santuokinio turto dalybų sutartimi su atsakovu V. D. buvo pasidalinusi gyvenamąjį namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), bei susitarusi, kad atsakovas V. D. naudosis patalpomis 1-10/17,01kv.m, 1-11/16,96kv.m, 1-12/3,82kv.m, 1-13/11,70kv.m, A. D. naudosis patalpomis 1-4/16,90kv.m, 1-5/16,86kv.m, bendrai abu D. naudosis patalpomis R-1/20,64kv.m, R-2/3,24kv.m, R-3/6,26kv.m, G-1/37,34kv.m, 1-1/2,38kv.m, 1-2/1,94kv.m, 1-3/6,31kv.m, 1-6/10,24kv.m, 1-8/11,80kv.m, 1-9/6,23kv.m, 1-14/11,23kv.m, o minėta turto pasidalijimo sutartis buvo nurodyta ieškovei perkant nekilnojamąjį turtą ir yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2008-06-08 ieškovė M. D. ir V. D. sudarė nekilnojamojo turto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pardavimo-pirkimo sutartį, kuri turėjo būti pagrindu juridiškai įforminant sutartį dėl šio turto persidalijimo bei priduodant namą Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus komisijai, dėl ieškovei M. D. priklausančių patalpų – ½ dalies garažo G-2, ½ dalies mansardos virš viso namo, žemės apie 42kv.m pardavimo atsakovui V. D. ir naudojimosi žemės sklypu bei namo patalpomis tvarkos. Kadangi 1999-07-03 sutartimi tarp gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkų buvo nustatyta naudojimosi namu tvarka, vienam iš savininkų A. D. perleidus nuosavybę ieškovei M. D., ši tvarka išliko galioti ir jai. Iš byloje pateiktos kadastro bylos bei šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad nuo 1999 m. namo išplanavimas dalinai pasikeitė, t.y. kai kurios patalpos pertvertos kitaip nei buvo 1999 m., yra pakitę patalpų plotai. Be to pagrindas svarstyti naudojimosi patalpomis ginčo name tvarką atsirado šalims nutraukus bendro ūkio vedimą bei santykiams tapus įtemptiems. Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką, jai paskiriant naudotis asmeniškai patalpomis: 1-3 (3,46kv.m ploto sandėliu, buvusios patalpos 1-3 dalis), 1-5 (16,92kv.m ploto kambariu, buvusi patalpa 1-4), 1-6 (16,73kv.m ploto kambariu, buvusi patalpa 1-5), 1-7 (7,35kv.m ploto holu, buvusios patalpos 1-6 dalis), 1-8 (11,76kv.m ploto virtuve, buvusi patalpa 1-8), R-4 ( 8,33kv.m ploto sandėliu, buvusios patalpos R-1 dalis), viso patalpų ploto 64,55kv.m, o atsakovui prašė paskirti asmeniškai naudotis patalpomis: 1-9 (10,00kv.m ploto holu, buvusios patalpos 1-9 ir 1-12), 1-10 (16,91kv.m ploto kambariu, buvusi patalpa 1-10), 1-11 (16,63kv.m ploto kambariu, buvusi patalpa 1-11), 1-12 (11,59kv.m ploto kambariu, buvusi patalpa 1-13), 1-13 (11,26kv.m ploto virtuve, buvusi patalpa 1-14), viso patalpų ploto 66,39kv.m. Atsakovui asmeniškai paskirtų naudotis patalpų plotas būtų 1,84kv.m mažesnis, nei tenka ieškovei, todėl atsakovo teisės dėl ieškovės prašomo paskirti jai asmeniškai naudotis ploto dydžio nėra pažeidžiamos. Atsakovo argumentus, kad jis nesutinka su ieškovės prašoma patalpų padalijimo tvarka, nes kai kurios ieškovės prašomos patalpos anksčiau buvo bendro naudojimo, o naudojimosi patalpomis tvarka yra faktiškai nusistovėjusi, teismas atmetė. Teismas nustatė, kad patalpų plotai ir numeracija per 13 metų pasikeitė, tarp šalių vyksta pastovūs konfliktai, todėl šalims kartu nebegyvenant iškilo būtinybė patalpas padalinti taip, kad jomis galėtų naudotis abu bendraturčiai pagal kiekvieno turimas nuosavybės dalis. Ieškovė yra ginčo namo bendraturtė, kuriai nuosavybės teise priklauso tokia pat nuosavybės dalis kaip ir atsakovui, todėl ji turi teisę naudotis asmeniškai analogišku patalpų plotu kaip ir atsakovas. Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi patalpomis tvarka atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, nes ginčo namas iš esmės pastatytas vienai šeimai, tačiau siekiant išvengti konfliktų, tikslinga kuo daugiau bendro naudojimo patalpų padalinti tarp šalių. Ieškovės pasiūlyta naudojimosi patalpomis tvarka iš esmės nenukrypsta nuo 1999 m. nustatytosios ir nepažeidžia esminių atsakovo interesų, nes name įteisintu tualetu bei dušu paliekama naudotis abiems šalims. Atsakovas savo patalpų padalinimo varianto teismui nepateikė, nors nepaneigė patalpų išdėstymo pasikeitimų, konfliktų tarp šalių buvimo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog ieškovės pasiūlyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka racionali ir adekvati dalims bendrosios nuosavybės teisėje, užtikrina proporcingą bendraturčių teisių apsaugą.

Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu Kaune, (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, nes ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo, teisingumo bei racionalumo principų ir pažeistų abiejų šalių teises bei teisėtus lūkesčius. Teismas tenkino ieškovė reikalavimą dėl naudojimosi komunikacijų sistemomis tvarkos ir paskyrė šalims naudotis namo komunikacijų sistemomis (el. energijos, vandentiekio ir kanalizacijos, apšildymo) bendrai, nustatant apmokėjimo tvarką už šildymą pagal naudojamą plotą, už elektros energiją ir vandenį – pagal faktiškai gyvenančių ir patalpomis besinaudojančių žmonių skaičių, paskyrė mokėti būtinas protingas išlaidas bendro naudojimo komunikacijų bei bendro naudojimo namo dalies priežiūrai proporcingai turimai nuosavybės daliai. Teismas vadovavosi byloje pateikta 2009-05-23 šalių sudaryta sutartimi dėl apmokėjimo už sunaudojamą elektros energiją ir šaltą vandenį Nr.1. Teismas nustatė, kad abi šalys 2009-05-23 sutartį yra pasirašiusios, o prieš jos sudarymą šalys derėjosi dėl sąlygų, ką patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, nes atsakovas gavo sutarties projektą 2009 m. kovo mėnesį, teikė savo pasiūlymus ir tik vėliau sutartį pasirašė, sutarties punktai buvo suredaguoti pagal atsakovo nurodytas pastabas. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, jog sutartį vienašališkai sudarė ieškovė, o jis buvo apgautas. Teismas sprendė, jog vesti atskirai sunaudojamo vandens ir elektros energijos apskaitą negalima nors name yra po du vandens ir elektros skaitliukus, nes vanduo per abu skaitliukus yra tiekiamas ne tik į atskirai šalių naudojamas patalpas, bet ir į bendro naudojimo patalpas. Atsakovo vardu registruotas elektros skaitliukas apskaito elektrą, kuri tiekiama atsakovo asmeninei viryklei ir trifaziui, o per ieškovės vardu registruotą skaitliuką tiekiama elektros energija visoms namo patalpoms, todėl suskaičiuoti kiek konkrečiai kiekvienas bendraturtis ir jo šeimos narys sunaudojo vandens bei elektros energijos bendrose patalpose kitaip nei ieškovė prašo nustatyti praktiškai nėra galimybių. Ieškovės reikalavimas apmokėjimo tvarką už ginčo namo šildymą nustatyti pagal šalių naudojamą plotą atitinka naudojimuisi bendrąja daline nuosavybe taikomą proporcingumo principą, be to šalys dėl elektros energijos ir šalto vandens apskaitos tvarkos yra susitarę abiejų šalių pasirašyta sutartimi. Teismas tenkino reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 4 072,72 Lt jos apmokėtas išlaidas už atsakovo sunaudotą elektros energija, nes ieškovės pateikti paskaičiavimai dėl apmokėjimo už elektros energiją atitinka šalių pasirašytą 2009-05-23 sutartį, o atsakovas nenurodė objektyvių argumentų bei nepateikė įrodymų, kad ieškovės pateikti paskaičiavimai yra neteisingi. Teismas netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, nes įstatymai nenumato neturtinės žalos priteisimo dėl to, kad bendraturčiai nesugeba bendrauti kaimyniškai bei geranoriškai kaip dera išauklėtiems suaugusiems žmonėms, o įrodymų apie nusikaltimo padarymą ar padarytą žalą sveikatai ieškovė nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 110-113, t.III) atsakovas V. D. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir apmokėjimas už namo komunikacijų sistemas ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, neatskleidė ginčo esmės. Šie proceso teisės normų pažeidimai ir sąlygojo nepagrįsto bei neteisėto teismo sprendimo priėmimą ir yra pagrindas naikinti priimtą pirmos instancijos teisme teismo sprendimą. Teismo nustatyta ieškovės siūloma naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarka pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, neatitinka CK 1.5 straipsnyje reglamentuojamų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į tai, kad name yra nusistovėjusi naudojimosi patalpomis tvarka, kad tarp namo bendraturčių ir naudotojų kyla konfliktų dėl naudojimosi patalpomis, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei naudotis priskirtinos patalpos: 1-3 bei bendrai R-2, kurias atsakovas pats pagerino. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad susiklosčiusi naudojimosi tvarka nepažeidžia šalių interesų, nevertino, kad tarp bendraturčių yra ginčas dėl naudojimosi dušo patalpa R-2. Ieškovės aiškinimu, šios patalpos paskyrimas atsakovui pažeidžia jos interesus, nes neva tai vienintelis dušas. Teismas atkreipė dėmesį į ieškovės argumentą, kad ieškovės prašoma paskirti atsakovui su ieškove bendrai naudotis gyvenamojo namo dušo patalpa, plane pažymėta indeksu R-2, yra vienintelis name esantis dušas, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčo gyvenamajame name yra įrengti du tualetai ir dušai (patalpose, pažymėtose indeksais 1-2 (tualetas) ir R-2 (dušas) bei 1-8 (tualetas ir dušas)). Teismui patvirtinus ieškovės siūlytą naudojimosi namu tvarką, ieškovė turi galimybę naudotis tiek savo tualetu ir dušu, esančiais 1-8 patalpoje, kurie nėra įteisinti, nes tikėtina, kad ruošiant kadastrinių matavimų bylą ieškovė 1-8 patalpoje esančių sanitarinių mazgų specialiai nepažymėjo. Visgi ieškovė teisme patvirtino, kad 1-8 patalpoje yra sanitariniai mazgai (tualetas, dušas). Teismas nevertino ir tai, kad ieškovei tenkanti patalpa 1-3 (sandėlio patalpa), atsakovo asmeninėmis lėšomis bei darbu buvo pradėta įrenginėti kaip vonios patalpa ir yra likę pastatyti tik vonią. Santykiai su ieškove yra konfliktiniai, todėl nustatytas bendras naudojimasis R-2 patalpa toliau kels konfliktus. 2008-06-08 sutartimi atsakovas iš ieškovės nusipirko jai priklausančias patalpas – ½ dalį garažo G-l ir ½ dalį mansardos virš viso namo bei žemes apie 42 kv.m ir pradėjo minėtomis patalpomis faktiškai naudotis, tvarkė namo komunikacijų sistemų atskyrimą. Tarp šalių jau ilgą laiką buvo nusistovėjusi faktinė patalpų naudojimosi tvarka. Bendros naudojamos patalpos buvo 1-1 (tambūras), 1-2 (tualetas), 1-4 (koridorius), R-l (katilinė), R-3 (koridorius), kurios esant tokiam gyvenamojo namo projektui ir valdant namą keliems savininkams visada ir liks bendro naudojimo patalpomis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė keletą kartų tikslino ieškinį iš esmės keisdama pasiūlymus dėl gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos, tokiu būdu ji siekia tik asmeninių interesų, ignoruodama atsakovo teises, reikalauja net atsakovo faktiškai naudojamą patalpą (R-2) paversti bendrojo naudojimo patalpa bei paneigia jau tarp šalių esamą nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Patalpos: 37,48 kv.m ploto garažas (G-l), 39,01 kv.m ploto kambarys pastogėje (1-14) ir 20,07 kv.m ploto kambarys pastogėje (1-15) yra tik atsakovo asmeniškai naudojami, nes 2008-06-08 atsakovas šias patalpas įsigijo iš ieškovės, tačiau sutarties neįformino notariškai. Teismas, nustatydamas šias patalpas šalims naudotis bendrai, neatsižvelgė, kad toks sprendimas tik apsunkins šalių padėtį. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl gyvenamojo namo naudojimosi komunikacijų sistemomis tvarkos, rėmėsi ieškovės pateikta 2009-05-23 sutartimi dėl apmokėjimo už sunaudojamą elektros energiją ir šaltą vandenį, tačiau neatsižvelgė į tai, kad elektros skaitliukai tiek atsakovo, tiek ieškovės yra atskirti ir jau vedama atskira apskaita, nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos teismo posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą iš esmės vėl grąžina į padėtį, kai padaugėja bendro naudojimo patalpų, kuriose bus apskaitoma elektros energija pagal atsakovo ir ieškovės atskirus skaitliukus, o tuo tarpu apskaita vėl bus neracionali ir komplikuota.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 115-116, t.III) ieškovė M. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ji nurodė, kad pagal 2011-11-29 kadastrinius matavimus patikslintas bendras namo plotas yra 255,99 kv.m. Teismas, paskirdamas naudotis M. D. patalpomis, kurių bendras plotas 64,55 kv.m, o V. D. patalpomis, kurių bendras plotas 66,39 kv.m, bendrai paskirdamas naudotis patalpomis, kurių bendras plotas 125,05 kv.m, visiškai išlaikė ½ gyvenamojo namo dalies principą. Ir asmeninio naudojimo teise tiek M. D., tiek V. D. teismas priskyrė naudotis apylygio ploto patalpomis pagal dabartinį realų pasidalinimą, ko bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pats apeliantas. ½ garažo (G-l) ir ½ pastogės (1-14 ir 1-15) patalpomis, kurios pagal teisinę registraciją priklauso M. D., V. D. naudojasi netrukdomai. Preliminari 2008-06-08 sutartis dėl pirkimo-pardavimo fakto nebuvo įteisinta juridiškai tik dėl apelianto delsimo. Šiuo metu M. D. yra įvykdžiusi ir toliau vykdo visas šios sutarties sąlygas, nors per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties ir nesant nurodyto sutartyje termino per 1 metus prievolė sudaryti sutartį pasibaigia. Ieškovė neprieštarauja, kad 2008-06-08 sutartis būtų įteisinta bet kuriuo metu, kai tik atsakovas įvykdys visas jos sąlygas, t.y. perves likusius 600 Lt į ieškovės sąskaitą bei pripažins patalpos 1-3 priklausomybę asmeninio naudojimo teise ieškovei, dėl ko iš esmės ir kyla ginčas. Jau pirkimo-pardavimo momentu 2003-07-04 realus patalpų pasidalinimas neatitiko 1999-07-03 V. D. ir V. D. santuokinio turto dalybų sutartyje nustatyto pasidalinimo. 2012-05-14 teismo sprendime nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka visiškai nepažeidžia 1999-07-03 V. D. ir V. D. santuokinio turto dalybų sutartyje nustatyto pasidalinimo dėl asmeninio naudojimo patalpų, todėl V. D. interesai nėra pažeisti. Dalybų sutartyje nustatyta V. D. asmeninio naudojimo teisė į patalpas 1-10/17,01 kv.m, 1-11/16,96 kv.m, 1-12/3,82 kv.m, 1-13/11,70 kv.m išliko (pagal 2011-11- 29 kadastrinius matavimus atitinkamai patalpos 1-10/16,91 kv.m, 1-11/16,63 kv.m, 1-9/10,00 kv.m, 1-13/11,70 kv.m). Apelianto teiginys dėl patalpų 1-3 ir R-2 pagerinimo yra neparemtas jokiais įrodymais ir tai nebuvo ginčo dalykas ieškinio nagrinėjimo metu. Teismo metu ieškovė patvirtino, kad dėl sudėtingų ir įtemptų santykių su bendraturčiu yra įsirengusi patalpoje 1-8 laikinus klozetą ir kilnojamą dušo kabiną (pagal namo projektą tai yra virtuvės patalpa), tačiau tai negali būti traktuojama kaip tualeto ar dušo įrengimas. Ieškinio nagrinėjimo metu ieškovė siūlė atsakovui pasikeisti bendro naudojimo patalpomis R-2/3,18 kv.m (dušas) ir 1-2/2,40 kv.m (tualetas), priskiriant patalpą R-2 atsakovui, o patalpą 1-2 ieškovei asmeninio naudojimo teise ir numatant datą, kada tos patalpos pereitų asmeninio naudojimo teise, kad galima būtų įsirengti ieškovei dušą, o atsakovui tualetą, tačiau atsakovo nurodyta 10 000 Lt suma tualeto įrengimui visiškai neatitinka protingumo kriterijų ir gali būti traktuojama kaip trukdymas sprendžiant kuo didesnės nuosavybės dalies atskyrimo asmeninio naudojimo teise klausimą. Atsakovo minima patalpa 1-3 yra tik mūro sienos, joje nėra jokios hidroizoliacijos, jokių vandens tiekimo vamzdžių bei kanalizacijos, todėl atsakovo teiginys „mano asmeninėmis lėšomis bei darbu buvo pradėta įrenginėti kaip vonios patalpa ir yra likę pastatyti tik vonią“ yra melagingas. Niekuo nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad patalpos 1-2 (tualetas) ir 1-4 (katilinė) visada liks bendro naudojimo. Tik patalpų 1-1 (tambūras), 1-4 (koridorius) ir R-3 (koridorius) priskirimas asmeninio naudojimo teise yra praktiškai neįmanomas, o ir tualeto ir katilinės patalpos gali būti geranoriškai priskirtos asmeninio naudojimo teise vienam iš savininkų, kompensuojant jų plotus kitam patogesnėje vietoje. Ieškinio patikslinimai atsirasdavo po priverstinių pokalbių tarp ieškovės ir atsakovo dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, kada paaiškėdavo atsakovo tikslai užvaldyti didesnę nei ½ namo dalį, pasisavinti dušo (R-2) patalpą, 2008-06-08 sutarties pripažinimas tik dėl pirkimo-pardavimo fakto ir atsisakymas vykdyti pilnai sutarties sąlygas. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad vedama atskira apskaita, kadangi atsakovas V. D. nepateikė teismui jokių projektų ar planų dėl elektros apskaitos atskyrimo, taip pat nepasisakė dėl elektros energijos apskaitos bendro naudojimo patalpose. Be to kaip įmanoma vesti atskirą apskaitą sunaudojamos elektros energijos ir vandens, esant bendroms dušo ir tualeto patalpoms, atsakovas savo nuomonės nepateikė. Kaip nepateikė ir savo nuomonės, kaip skaičiuoti už komunalines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti ne visą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą, o tik atskiras jo dalis, konkrečiai - dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir dėl apmokėjimo už namo komunikacijų sistemas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarką pagal ieškovės pasiūlymą, netinkamai taikė Civilinio kodekso 4. 81 straipsnio nuostatas.

Civilinio kodekso 4.81 str. 1 d. nustato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši teisės norma įtvirtina pačių bendraturčių teisę susitarti dėl naudojimosi namo patalpomis ar dalimis. Byloje nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi patalpomis, ieškovė su atsakovu nesusitaria dėl naudojimosi namo patalpomis tvarkos, taigi patys bendraturčiai tarpusavio susitarimu negali nustatyti, kuris kokiomis patalpomis naudojasi. Teismas ginčą pagal ieškovės ieškinį sprendė vadovaudamasis CK 4.75 str. numatytu pagrindu ir šalių teisės pačioms susitarti dėl naudojimosi namo patalpomis jokiais būdais nesuvaržė.

Iš bylos duomenų matyti, kad 1999 07 03 sutartimi atsakovas V. D. ir A. D., iš kurios namo dalį 2003 07 04 nupirko ieškovė, buvo nustatę naudojimosi namo patalpomis tvarką (b.l.29-31, t. II). Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ir ką patvirtina byloje pateikti namo patalpų planai (b.l.76-79, t. II ir b.l. 38-40, t. III) per laikotarpį nuo 1999 metų liepos 3 d. pasikeitė namo atskirų patalpų plotai bei žymėjimai. Todėl, pasikeitus patalpų plotams ir žymėjimui, ieškovė, nepavykus susitarti su bendraturčiu atsakovu, turi teisę ieškiniu prašyti, kad naudojimosi namo patalpomis tvarką nustatytų teismas. Pirmosios instancijos teismas tokią tvarką ir įteisino, nustatydamas, kokiomis patalpomis naudosis ieškovė, kokiomis – atsakovas, ir kokiomis – abu bendraturčiai bendrai.

Atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, priėmė nepagrįstą sprendimą, nurodo, jog teismas negalėjo paskirti ieškovei naudotis patalpą 1-3 (sandėlio patalpa) ir bendrai ieškovei ir atsakovui naudotis patalpą R-2 (dušo patalpa), nes patalpa 1-3 yra vieno atsakovo įrengta voniai, bendras naudojimasis dušo patalpa nepadės išvengti konfliktų, o dušą ir vonią ieškovė įsirengusi patalpoje 1-8. Taip pat negalėjo teismas ieškovei ir atsakovui bendram naudojimui paskirti garažo ir patalpų pastogėje, nes jomis naudojasi tik atsakovas.

Tokie apeliacinio skundo argumentai, kaip vertina teisėjų kolegija, yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai garažą ir pastogės patalpas paskyrė naudotis abiem bendraturčiams, nes šios patalpos priklauso lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui, o atsakovas, jei jomis ir naudojasi šiuo metu vienas, tai naudojasi jomis tik atsakovei sutinkant. Kadangi šalys yra susitarę, jog šias patalpas atsakovas nupirks iš ieškovės, su kuo pastaroji sutinka, pasikeitus patalpų savininkams, jomis naudotis teisę turės tik savininkas. Pagal namo techninės apskaitos duomenis patalpa 1-8 yra virtuvė. Ieškovė nurodo, kad ji įsirengusi patalpoje 1-8 tik laikinus klozetą ir kilnojamą dušo kabiną. Taigi, negalima vertinti, kad ieškovei nereikalingas dušas ir jai nepagrįstai paskirta naudotis bendrai su atsakovu patalpa R-2. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad pastarasis yra savo lėšomis įsirengęs patalpą 1-3, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šią patalpą teismas nepagrįstai paskyrė naudotis vienai ieškovei. Kadangi ieškovei paskirta naudotis pagal bendrą patalpų plotą 1,84 kv.m. patalpų mažiau nei atsakovui, nelaikytina, kad patalpos 1-3 paskyrimas naudotis tik vienai ieškovei pažeidžia atsakovo teises.

Atsakovas, teigdamas, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir dalyje , kuria nuspręsta dėl apmokėjimo už namo komunikacijų sistemas, nurodo tik vieną argumentą – teismas neatsižvelgė į tai, kad jo ir ieškovės elektros skaitliukai yra atskiri, jau buvo vedama atskira apskaita.

Teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu, nes vertina, kad atsakovas neįrodė, kad jo ir ieškovės naudojamoms patalpoms tiekiama elektros energija yra apskaitoma atskirai. Taip teisėjų kolegija vertina, nes ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog, jos įsitikinimu, atsakovo elektros skaitiklis apskaito energiją tik naudojamą elektrinės viryklės, o atsakovas nepateikė byloje įrodymų apie tai, kaip konkrečiai apskaitoma name sunaudota elektros energija, kuris skaitiklis apskaito konkrečiose patalpose naudojamą elektros energiją.

Remiantis nurodytais argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su apelianto nuomone, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovės siūloma naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarka pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, neatitinka CK 1.5 straipsnyje reglamentuojamų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimas nekeistinas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovo apeliacinį skundą , atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu siūlo tik atmesti ieškovės reikalavimus, tačiau nesiūlo, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kitokių ginčijamų klausimų išsprendimo teismine tvarka būdo, ko teismui nepadarius tarp šalių liktų iš esmės neišspręsta konfliktinė situacija, nebūtų įgyvendinta CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė teisme apginti pažeistas jo teises.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisAlgirdas RemeikaArvydas Žibas