Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. N1-175-744/2015 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.1; 1.1.3.2; 1.1.8; 1.1.11; 1.1.11.1; 1.1.11.2; 1.1.11.7; 1.1.11.11.; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.8.2; 2; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.3; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.6.

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Mariui Remeikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyvenantis su tėvais, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P., būdamas nepilnamečiu, 2015 m. birželio 30 d. apie 18.30 val. savo namuose, esančiuose Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), konflikto su nepilnamečiu broliu T. P., gimusiu 1999 metais, metu, sudavė kumščiu nukentėjusiajam T. P. vieną kartą į kaklo sritį, du kartus į veido sritį bei, suėmęs rankomis už kaklo, smaugė, taip tyčia sukeldamas fizinį skausmą šeimos nariui – nepilnamečiui broliui T. P.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dienos nepamena, bet galėjo būti šių metų 2015 m. birželio 30 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, vakare, apie 20.30 val., tarp jo ir brolio T. kilo konfliktas dėl kompiuterio, kurį jis norėjo paimti, o T. nedavė. Konflikto metu T. jam perrėžė peiliu maikutę, todėl jis sudavė T. vieną kartą į veidą, o po to išėjo iš namų. T. daugiau smūgių nesudavė, jo nesmaugė. T. atsiprašė, su juo susitaikė. Gailisi, kad taip pasielgė, ateityje taip nebesielgs.

Nepilnametis nukentėjusysis T. P. parodė, kad šių metų birželio 30 d. vakare, apie 18.30 val., buvo namuose ir svetainėje žaidė nešiojamuoju kompiuteriu. Po to namo grįžo brolis A., kilo konfliktas dėl kompiuterio, kurio metu A. jam sudavė kumščiu vieną kartą į kaklą bei du kartus į veidą. Tada jis iš virtuvės atsinešė atidarytuvą, norėdamas apsiginti, tačiau A. sugriebė rankomis jam už kaklo ir suspaudė. Juto skausmą, be to, kaklas keturias – penkias dienas buvo paraudęs. Jokio peilio jis neturėjo, turėjo tik atidarytuvą. Su A. susitaikė, prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nepilnametis liudytojas P. P. parodė, kad tą dieną grįžo namo ir svetainėje pamatė, kad mušasi broliai A. ir T., teisingiau A. mušė T. Matė, kad A. sudavė T. kelis kartus kumščiu. Po to T. atsinešė atidarytuvą, tačiau A. sugriebė rankomis T. už kaklo ir pradėjo smaugti. Tuo metu T. iš rankų iškrito atidarytuvas. Vėliau matė, kad T. kaklas yra paraudęs. Broliai susipyko dėl kompiuterio.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą K. P., apklaustas liudytoju, parodė, kad įvykis buvo šių metų birželio pabaigoje, galėjo būti 30 dieną, kaip nurodyta kaltinamajame akte, apie 18.30 val., nes tuo metu jis žiūrėjo televizorių ir per jį buvo rodoma laida „TV pagalba“. Išgirdęs svetainėje triukšmą nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad ant sofos verkdamas sėdėjo T., o kambario viduryje stovėjo A. A. paklausė, kodėl jis sumušė brolį, į ką jis atsakė, kad ir jam tas pats bus. Matė, kad T. kaklas paraudęs. Peilio ar atidarytuvo svetainėje nematė.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kokias aplinkybes užfiksavo į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai (3-10 b.l.).

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp įtariamojo A. P. ir nukentėjusiojo T. P. metu, nukentėjusysis T. P. patvirtino prieš tai apklausoje duotus parodymus (48-50 b.l.).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo A. P. parodymais, kad jis nukentėjusiajam T. P. sudavė tik vieną kartą kumščiu į veidą, o daugiau smūgių nukentėjusiajam nesudavė ir jo nesmaugė, be to, kad nukentėjusysis T. P. peiliu jam perrėžė maikutę, kadangi šie kaltinamojo parodymai paneigti nuosekliais ir vienodais nukentėjusiojo T. P. bei liudytojų K. P. ir P. P. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi iki tiriamo įvykio kaltinamasis A. P. su aukščiau paminėtais nukentėjusiuoju ir liudytojais, kurie yra jo šeimos nariai, susipykę nebuvo, be to, prieš teismo posėdį kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, todėl nei nukentėjusysis T. P., nei liudytojai K. P. ir P. P. neturi jokio motyvo apkalbėti kaltinamąjį, tuo labiau, kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, nukentėjusysis ir jo atstovas pagal įstatymą iš karto po įvykio net nesikreipė į policiją, vadinasi jokio tikslo atkeršyti kaltinamajam A. P. neturėjo. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas šiuos kaltinamojo A. P. parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, suduodamas smūgius kumščiu į veidą bei kaklą ir smaugdamas, tyčia sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – broliui T. P. (BK 248 str. 2 d.). Tikslintinas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, kadangi iš visų teisiamajame posėdyje apklaustų proceso dalyvių parodymų matyti, kad įvykis buvo vėliau, nei nurodyta kaltinime, tai yra apie 18.30 val. Nustatant įvykio laiką teismas vadovaujasi liudytojo K. P. parodymais, kadangi jis tiksliai nurodė, kad tuo metu per televizorių buvo rodoma laida „TV pagalba“, be to, tokį patį įvykio laiką nurodė ir nukentėjusysis T. P.. Toks faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi jos nekeičiamas iš esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.).

Kaltinamasis A. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu t.y. jam nesuėjus aštuoniolikai metų, todėl jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje (BK 81 str. 1 d.).

Kaltinamasis A. P. teisiamas pirmą kartą (29 b.l.), pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas (28 b.l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (27 b.l.), gyvena su tėvais ir broliais (26 b.l.), šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (32 b.l.), šiais metais baigė (duomenys neskelbtini) klasę, šios mokymo įstaigos charakterizuojamas gerai (34 b.l.), nuo šių metų rugsėjo 1 d. planuoja mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, byloje nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą ar policiją dominančių vaikų sąrašą, atsiprašė nukentėjusiojo T. P., su juo ir jo atstovu pagal įstatymą – savo tėvu K. P. susitaikė, nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, civilio ieškinio nėra, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d., BK 93 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo (nepilnamečių brolių) kilo dėl mažareikšmės priežasties (nesutarimų dėl naudojimosi kompiuteriu), į tai, kad abu broliai susitaikė, konstatuoja, kad bausmės paskyrimas kaltinamajam A. P. akivaizdžiai neatitiktų proporcingumo bei teisingumo principų. Parenkant auklėjamojo poveikio priemones atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis A. P. nuo šių metų rugsėjo 1 d. planuoja mokytis Joniškio žemės ūkio mokykloje, charakterizuojamas gerai, civilinio ieškinio nėra.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 str.), iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios A. P. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (53-55 b.l.).

Atsižvelgus į tai, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 1 p.), kaltinamasis A. P. nepiktnaudžiavo jam suteikta teise turėti valstybės apmokamą gynėją, jis šiuo metu nedirba, planuoja mokytis, yra išlaikomas tėvų, todėl iš kaltinamojo A. P. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu mokytis arba dirbti pagal darbo sutartį.

Iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios A. P. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš kaltinamojo A. P. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.