Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-09-05 · Administracinė byla Nr. A-663-1275-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Data
2006-09-05
Bylos Nr.
A-663-1275-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Artūras Drigotas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Trečiasis asmuo
R. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos rajono skyriui
Pareiškėjas
VĮ Varėnos miškų urėdijos
Atsakovas
Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui
Administracinė byla Nr. A15 - 1275 / 2006Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Sigitos Rudėnaitės (pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. Vytautui Kucevičiui,trečiajam suinteresuotam asmeniui R. A. ir jos atstovei adv. Aidai Martinaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VĮ Varėnos miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos VĮ Varėnos miškų urėdijos skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. A. , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos rajono skyriui dėl akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja VĮ Varėnos miškų urėdija kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2005 m. sausio 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1. Aktas surašytas dėl to, kad 2003 m. lapkričio 24 d. darbo metu VĮ Varėnos miškų urėdijos darbininkams G. S., V. M., A. A. ir R. A. atliekant medinių kaladžių krovimo ir jų žievinimo darbus buvo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies reikalavimai, dėl ko darbo vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. kraunant medines kalades R. A. suskaudo galvą, vėliau, bandant perkirsti 30 cm kulbę, pasidarė bloga, dėl ko jis buvo išvežtas į Varėnos ligoninę, dar vėliau - į Kauno medicinos klinikas, kur kitą dieną mirė. Pareiškėja teigia, kad nei pušinių kulbių kėlimas, kur vienam vyrui teko kelti apie 15 - 20 kg, nei 30 cm kulbės perkirtimas negalėjo sveikam ir jaunam vyrui sukelti sveikatos sutrikimų. Pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad R. A. turi sveikatos sutrikimų ir serga įgimta liga - displastinės smegenų arterijos aneurizma, dėl kurios žmogus gali mirti bet kurią gyvenimo akimirką. Skundžiamo akto išvadose nepagrįstai nurodoma, kad nukentėjusysis nebuvo instruktuotas medienos pakrovimo darbams. Šį faktą paneigia specialisto išvada ir paties R. A. pasirašyta medkirčio saugos ir sveikatos instrukcija. Tad Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies reikalavimai pažeisti nebuvo. R. A. į darbą buvo priimtas medkirčiu, todėl pagal Įstatymo 21 straipsnio reikalavimus, prieš pradėdamas dirbti jis privalomai pasitikrino sveikatą ir pateikė darbdaviui sveikatos pažymą, kad tokio pobūdžio darbą galėjo dirbti. Be to, R. A. mirtis negali būti pripažinta kaip nelaimingas atsitikimas darbe, kadangi pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingu atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – Žalos atlyginimo įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį nelaimingu atsitikimu darbe laikomas ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo kenksmingo veiksnio poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl to miršta. Įvykio dieną R. A. darbe nebuvo jokio darbo aplinkos pavojingo ar kenksmingo veiksnio, dėl kurio galėjo atsitikti nelaimingas atsitikimas. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai) 12 punktą, įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio tyrimas turėjo būti nutrauktas ir N-I formos aktas negalėjo būti surašytas. Šio tyrimo akto nenuginčijus, pareiškėjai pagal Žalos atlyginimo įstatymo 9 straipsnio 1 punktą atsiranda tiesioginė pareiga atlyginti žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad gavus R. A. 2004 m. gruodžio 7 d. skundą ir A. Garmaus teismo medicinos tyrimų biuro išvadą apie tai, kad R. A. mirtį - displastinės aneurizmos plyšimą - sukėlė fizinė įtampa, buvo atliktas papildomas R. A. mirties aplinkybių ir priežasčių tyrimas. Jo metu nustatyta, kad VĮ Varėnos miškų urėdijoje nebuvo įvertinti profesinės rizikos veiksniai kraunant medines kalades ir ardant senus miško baldus, R. A. sveikata medinių kaladžių pakrovimo darbams atlikti nepatikrinta ir su saugos reikalavimais jis nebuvo supažindintas. Iš medicinos specialisto A. Garmaus išvados buvo matyti, kad arterinės aneurizmos plyšimą sukėlusiu vieninteliu faktoriumi buvo fizinė įtampa, betarpiškai susijusi su R. A. kaip medkirčio atliekamu darbu. Ši išvada ir papildomai surinkta tyrimo medžiaga buvo pagrindas surašyti 2005 m. sausio 18 d. N-I formos tyrimo aktą Nr. 1 ir pripažinti įvykį nelaimingu atsitikimu darbe.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo R. A. su skundu nesutiko. Nurodė, kad R. A. mirė darbo metu vykdydamas darbines pareigas, tad įvykis pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį nelaimingu atsitikimu darbe pripažintas teisėtai ir pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 10 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, 42 straipsnio 1 dalimi, jos 3 punktu, 3 dalies 2 punktas ir nurodė, kad nelaimingu atsitikimu, nesusijusiu su darbu, laikomas įvykis, kurį ištyrus nustatoma, jog nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savarankiškai (be darbdavio žinios) dirbo sau ar savo interesais. Visais kitais atvejais nelaimingi atsitikimai darbe laikomi susiję su darbu ir jo priežastims nustatyti privaloma atlikti įvykio tyrimą bei surašyti nelaimingo atsitikimo darbe (nagrinėjamu atveju N-I formos) tyrimo aktą (Nuostatų 7 - 9 punktai). Todėl įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir nei vienam iš medicinos ekspertų (specialistų) vienareikšmiškai nekonstatavus, kad R. A. mirtis nesusijusi su darbu (b. l. 34-39, 178-182), toks aktas privalėjo būti surašytas (Įstatymo 44 str. 4 ir 7 dalys). Teismas taip pat nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe fakto nustatymo ir nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadų pagrįstumo bei su tuo susijusios žalos atlyginimo kaip savarankiško ginčo dalyko klausimai sprendžiami skirtingai, t. y. numatytas tarpusavyje susijęs, tačiau netapatus tokio pobūdžio santykių teisinis reglamentavimas. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgus į Įstatymo ir Žalos atlyginimo įstatymo paskirtį bei skirtingą „nelaimingo atsitikimo darbe" sąvokos apibrėžimą. Šių teisės aktų pagrindu spręstina, kad darbdavio atsakomybei dėl žalos atlyginimo atsirasti reikalinga nustatyti jo kaltę, t. y. juridinių faktų visumą, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad jis savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų (Įstatymo 46 str. l d., Žalos atlyginimo įstatymo 4 str. l d.). Įrodymais nelaimingo atsitikimo darbe priežasčiai nustatyti gali būti rašytiniai dokumentai, nurodyti Žalos atlyginimo įstatymo 9 str., tačiau nei vienas iš minėtų įrodymų neturi pirmumo ar nenuginčijamumo galios. Nukentėjusiųjų asmenų prašymus dėl žalos atlygimo ir jos dydžio nagrinėja darbdavys, o šalims nesutarus - teismas (Žalos atlyginimo įstatymo 21 str. l ir 3 dalys). Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjos argumentai dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto (kaip dokumento) surašymo ir jo juridinės galios (kaip neginčytino teisinio pagrindo darbdavio atsakomybei atsirasti ir žalai atlyginti) yra nepagrįsti. Darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės (Įstatymo 46 str. 2 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo argumentai apie nelaimingo atsitikimo darbe priežasties nustatymą yra nepagrįsti leistinais įrodymais. Visų pirma, pateiktos A. Garmaus teismo medicinos tyrimų biuro išvados nepakanka darbdavio kaltei konstatuoti, nes joje nenustatytas priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo mirties ir darbo saugos reikalavimų pažeidimų. Antra, atsakovas, pradžioje nutraukęs nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir atsisakęs surašyti nelaimingo atsitikimo darbe aktą (b.l. 59-61), jokio papildomo aplinkybių tyrimo, leidžiančio skundžiamo akto 9-11 punktuose nurodytoms išvadoms padaryti, neatliko (neskyrė darbo saugos ir sveikatos ekspertizės, kas nagrinėjamu atveju buvo ypač aktualu, netyrė darbo aplinkos ir sveikatos pakenkimo rizikos veiksnių - Įstatymo 40, 41, 44 str. 4 d.). Ir priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad nurodytos išvados prieštarauja byloje surinktai faktinei medžiagai. Pažymėtina, kad dėl skundžiamame tyrimo akte nurodytų darbo saugos įstatymų pažeidimų vėliau buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas nesant veikos, turinčios BK 176 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadas paneigia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (b.l. 174-177) bei kiti bylos rašytiniai įrodymai (b.l. 40-53). Tačiau šio akto išvadų pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas.

Šalies argumentai

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują – jos skundą tenkinti. Nurodo, kad vadovaujantis Įstatymo 44 str. 7 d. bei Nuostatų 7 p. N-I formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas surašomas tik ištyrus nelaimingą atsitikimą ir nustačius jo ryšį su darbu. Iš to seka, kad nenustačius pastarojo fakto aktas nėra surašomas. Nuostatų 12 p. taip pat numatyta, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, jog asmuo mirė, šiuo atveju, dėl ligos, nesusijusios su darbu, N-I formos aktas nesurašomas. Teismas pripažino, kad A. Garmaus teismo medicinos tyrimų biuro išvados nepakanka darbdavio kaltei konstatuoti, nes joje nenustatytas priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo mirties ir darbo saugos reikalavimų pažeidimų. Be to atsakovas, pradžioje nutraukęs nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir atsisakęs surašyti nelaimingo atsitikimo darbe aktą (b.l. 59-61), jokio papildomo tyrimo, leidžiančio skundžiamo akto 9-11 punktuose nurodytoms išvadoms padaryti, neatliko (neskyrė darbo saugos ir sveikatos ekspertizės, kas nagrinėjamu atveju buvo ypač aktualu, netyrė darbo aplinkos ir sveikatos pakenkimo rizikos veiksnių - Įstatymo 40, 41 str., 44 str. 4 d.). Teismas sutiko, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nevertino. Taip pažeistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadų nepagrįstumą įrodo ir tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl darbo saugos įstatymų pažeidimų buvo nutrauktas nesant BK 176 str. l d. numatyto nusikaltimo požymių. Akto išvadas paneigia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (b.l. 174-177), iš kurios matyti, kad medkirtys R. A. buvo instruktuotas krovinių kėlinio ir medicinos kirtimo darbams, bei kiti bylos rašytiniai įrodymai (b.l. 40-43). Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad R. A. mirties ryšys su darbu buvo nenustatytas, todėl nelaimingo atsitikimo aktas neturėjo būti surašomas apskritai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsiliepimą grindžia teismo pateiktais motyvais.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka. Nurodo, kad sutinka su teismo išvada, jog visais atvejais, išskyrus nurodytus Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nelaimingi atsitikimai darbe laikomi susiję su darbu ir jo priežastims nustatyti privaloma atlikti įvykio tyrimą be surašyti nelaimingo atsitikimo darbe (šiuo atveju N-I formos) tyrimo aktą. Tai atlikti Valstybinę darbo inspekciją įpareigoja ir Nuostatai. Byloje pareiškėja neįrodė, jog R. A. mirtis būtų nesusijusi su darbu. Priešingai, bylos medžiaga patvirtinta, jog R. A. mirtis buvo tiesiogiai susijusi su jo kaip medkirčio darbu (KMUK pakartotinė 2005-01-14 išvada Nr. 1.16-03, A. Garmaus ir R. Sumausko teismo medicinos tyrimo išvada, KMUK Patalogoanatiminio tyrimo protokolą Nr. A471/2003 pasirašiusios gydytojos pataloganatomės K. I. Antanavičienės paaiškinimai). Pažymi, kad krovinių kėlimas rankomis yra veiksmas, kuris savo pobūdžiu dėl nepalankių darbo sąlygų kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai (Krovinių kėlimo rankomis nuostatų 3 p.). Apeliacinio skundo argumentas, jog šiuo atveju R. A. mirtinas įvykis darbe turėjo būti pripažintas nesusijusiu su darbu ir N-I formos aktas nesurašomas, yra nepagrįstas. Taip pat mano, kad su darbdavio kalte susiję motyvai šiai bylai nereikšmingi kaip nesusiję su skundo reikalavimu, juolab, kad jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo darbdaviui nėra pareikšta. Taip pat nurodo, kad skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2004 m sausio 27 d. sprendimas adm. byloje Nr. A8-140-04). Nesutinka, kad teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atkreipia dėmesį, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas ir ikiteisminis tyrimas, kurio išvadomis remiasi pareiškėja, buvo atlikti skirtingu metu, skiriasi ir šių tyrimų subjektai, tikslai, norminė bazė. Pažymi, kad to paties ikiteisminio tyrimo metu atliktos teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKL 23/05(02) pateikta išvada Nr. 3, kurioje nurodyta, kad be išorinio veiksnio poveikio gali plyšti tik įsisenėjusios gaivos smegenų arterijų aneurizmos. Tuo tarpu R. A., sveiko jauno vyro atveju, aneurizmos plyšimas įvyko ūmiai, įtakojant veiksniui - fizinei įtampai darbo metu, keliant nuo žemės į automobilio kėbulą rąstus ir skaidant kaladę (medinę trinką) - 3 ir 4 teismo medicinos ekspertų išvados.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą su juo sutinka. Nurodo, kad vadovaudamiesi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio l dalimi, 7 straipsnio l dalies l ir 5 punktais, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarkos 5 ir 6 punktais ir visa tyrimo medžiaga nesutinka su 2005-01-18 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1. Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus viršininko A. Sadausko 2004-01-09 išvada Nr. 09-01/09 „Dėl R. A. mirties darbe", kad įvykis nesusijęs su darbu, teisinga. R. A. darbo metu traumuotas nebuvo, jis išvežtas į gydymo įstaigą ne dėl traumos, t. y. ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe, o dėl bendro pobūdžio susirgimo. Nukentėjusysis darbe traumos ar kito žalingo poveikio sveikatai nepatyrė. Jis mirė dėl bendro susirgimo. Tai patvirtina KMUK Patologinės anatomijos klinikos Autopsijų poskyrio vadovo Juozo Gedmino išvada, kurioje nurodoma, kad „R. A., a.k.36806060502, skrod. prot. Nr. 471/03, sirgo displastine smegenų arterijos aneurizma. Mirties priežastis: minėtos aneurizmos plyšimas, kraujo išsiliejimas į smegenis. Tyrimai dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų nebuvo atlikti." (2003-12-29 išvada Nr. 16-116). Pakartotinėje 2005-01-14 KMUK pažymoje nurodyta, kad „Miręs ligonis R. A. sirgo įgimta smegenų pamato arterijų aneurizma. Mirusiojo ligonio buvusios įgimtos smegenų arterijos aneurizmos plyšimas laikytinas kaip įgimtos ligos komplikacija, kuriai išsivystyti gali turėti reikšmės fizinė, emocinė įtampa". Padaryta prielaida „gali turėti" dar nereiškia, kad R. A. atveju šie veiksniai reikšmės turėjo. Sprendžiant iš gydytojos D. Jočienės įrašo R. A. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 4546-03, kad „Prieš tai dvi dienas naudojo alkoholį gausiai", galima daryti išvadą, kad R. A. darbo metu buvo neblaivus. Tyrimas dėl alkoholio nebuvo padarytas, nors tai atlikti prašė Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius (2003-11-28 raštas Nr.09-01/639). Be to, Varėnos poliklinikos medicininės R. A. ambulatorinėje kortelėje Nr. 21902 yra įrašai, kad jau 2000-10-10 jis skundėsi intensyviais pulsuojančiais galvos skausmais, kraujospūdis buvo padidėjęs - 140/90, 2001-06-19 gydytojų komisijos metu taip pat nustatytas padidėjęs kraujospūdis - 160/90. 2003-10-13 pažymoje apie kraujospūdį duomenų išvis nėra, tačiau negalima teigti, kad jis tuo metu buvo normalus. Tokia galimybė teismo medicininėje išvadoje iš viso nebuvo svarstyta. R. A. pajutus pirmuosius skausmus reikėjo nutraukti darbą ir skubiai kreiptis pas gydytojus. Apdairus ir rūpestingas žmogus taip būtų ir padaręs, juolab, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad dvejus metus iš eilės rastas padidintas kraujo spaudimas ir tai buvo realus pavojus dėl jo sveikatos. Nors paskutinėje pateiktoje pažymoje nėra duomenų apie padidėjusį kraujo spaudimą, bet negalima daryti išvados, kad jis buvo normalus, nes duomenys apie kraujo spaudimą pateiktoje darbdaviui pažymoje išvis neužfiksuota. Kortelės duomenys leidžia teigti, kad R. A. turėjo pagalvoti apie savo sveikatą ir imtis atitinkamų saugumo priemonių. Tokie R. A. veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, sukėlęs mirtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte yra pateikta nelaimingo atsitikimo sąvoka, pagal kurią tokiu laikomas įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.

Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, įstatymų leidėjas atskleidė nelaimingų atsitikimų ryšį su darbu, nurodydamas, kad:

nelaimingas atsitikimas darbe, susijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo.Nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 24 d. darbo metu VĮ Varėnos miškų urėdijos darbininkui R. A. atliekant medinių kaladžių krovimo ir jų žievinimo darbus, t. y. kraunant medines kalades, jam suskaudo galvą, vėliau, bandant perkirsti 30 cm kulbę, pasidarė bloga, dėl ko jis buvo išvežtas į Varėnos ligoninę, dar vėliau - į Kauno medicinos klinikas, kur kitą dieną mirė, mirties priežastis – galvos smegenų kairės arterijos displastinės aneurizmos plyšimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų medžiagą. Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad galvos smegenų kairės arterijos displastinės aneurizmos plyšimui netiesioginės įtakos galėjo turėti fizinė įtampa darbo metu, todėl teisėjų kolegija mano, kad šis nelaimingas atsitikimas turi būti laikomas susijusiu su darbu.

Aplinkybių, dėl kurių nelaimingas atsitikimas laikytinas nesusijusiu su darbu, sąrašas yra baigtinis ir išsamus, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šis sąrašas plečiamai negali būti aiškinamas. Iš to seka, kad teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant nelaimingas atsitikimas turėtų būti pripažintas nenusijusiu su darbu, todėl atsakovo veiksmai surašant nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 laikytini pagrįstais ir teisėtais.

Apibendrinant tai, kas parašyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasSigita RudėnaitėEdvardas Sinkevičius