- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2KT-95-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07327-2019-50
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3173-614/2019 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1346-221/2019 sujungimo klausimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ieškinio atsakovei UAB „Ekoatliekos“ pagrindu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1346-221/2019. Minėtoje byloje, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 746 710,9 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš 2017 m. kovo 23 d. Sutarties dėl pakuočių atliekų sutvarkymo ir nurodo, kad atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovei kilo pareiga sumokėti 824 505 Eur dydžio mokestį, tačiau ieškiniu prašoma priteisti ne nurodytą sumą, bet 746 710,90 Eur, kadangi ieškovė remdamasi 2019 m. vasario 6 d. pasirašytu tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu, teikdama ieškinį taikė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir ieškiniu prašomą priteisti sumą nuo 824 505 Eur sumažino iki 746 710,90 Eur (pripažinusi kad ieškovės skola atsakovei už 2018 metais suteiktas paslaugas pagal tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą sudaro 77 794,10 Eur).
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3173-614/2019 pagal ieškovės UAB „Ekoatliekos“ ieškinį atsakovei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl skolos priteisimo. Ieškovė UAB „Ekoatliekos“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 77 296,15 Eur skolą, 2 62,81 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus nagrinėjamoje byloje ieškovė kildina iš 2018 m. birželio 30 d. šalis siejančios sutarties netinkamo vykdymo bei šalių 2019 m. vasario 6 d. pasirašyto tarpusavio atsiskaitymo akto.
Atsiliepimas
VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsiliepime į ieškinį prašė sujungti aptartas civilines bylas. UAB „Ekoatliekos“ nesutiko su pareikštu procesiniu prašymu ir teigė, kad bylų sujungimas yra netikslingas ir užvilkins bylų nagrinėjimą.
Civilinės bylos sujungtinos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium.
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Šalies argumentai
Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ susipažinus su prašomomis sujungti bylomis nustatyta, kad bylos yra vienarūšės ir jose dalyvauja tos pačios šalys. Kauno apygardos teisme ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės skolą, nurodydama, kad dalį jos įskaitė remdamasi tarpusavio skolų suderinimo aktu. UAB „Ekoatliekos“ nesutinka su atliktu įskaitymu ir tai rodo, kad teismas nagrinėdamas šį ginčą turės vertinti įskaitymo pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja priešpriešiniai šalių reikalavimai, kas gali lemti poreikį sustabdyti vienos iš civilinių bylų nagrinėjimą. Be to, šalys savo reikalavimus bylose grindžia iš dalies tais pačiais įrodymais (tarpusavio skolų suderinimo aktu), todėl kils poreikis vertinti iš esmės tuos pačius šalių argumentus ir įrodymus, todėl darytina išvada, jog bylų sujungimas nagrinėjamu atveju atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, bei užkirs kelią skirtingų procesinių sprendimų nagrinėjamu klausimu priėmimui bei vienos iš bylų sustabdymui.
Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla yra pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, byloje keliamas klausimas ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir dėl atlikto įskaitymo teisėtumo, t. y. byla nagrinėjama platesne apimtimi, todėl yra pagrindas spręsti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla turi būti prijungta prie Kauno apygardos teismo civilinės bylos ir abi bylos perduotinos nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi ir CPK 33 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-3173-614/2019 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1346-221/2019, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-3173-614/2019 prie civilinės bylos Nr. e2-1346-221/2019.
Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-3173-614/2019 perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.