- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-315-1035/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33663-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Darius Pranka, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- S. R.
- Advokatai
- Šarūnas Vadeikis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. R. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant S. R. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, uždraudžiant S. R. bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jai iš S. R. priteista 51,06 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl visiško turtinės žalos Vilniaus teritorinės ligonių kasai atlyginimo įvykdymo dienos.
A. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš S. R. priteista 6,76 Eur turtinės žalos ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 484 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
S. R. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 28 d., apie 02.35 val., būdamas viešoje vietoje – bare „La Birra Pub“ Vilniuje, Vilniaus g. 29, neblaivus (nustatytas 1,00 promilės girtumas), kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu ir moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios priežasties tyčia vieną kartą sudavė buteliu nukentėjusiajam A. Š. per galvą, tuo padarydamas jam muštinę žaizdą viršugalvio kairėje. Šiais veiksmais jis sutrikdė visuomeninę rimtį ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta bausmė, ir paskirti jam minimalią baudą. Nurodo, kad ši nuosprendžio dalis nėra pakankamai motyvuota, nes teismas nepakankamai įvertino bylos aplinkybes ir nepasisakė, dėl kokių priežasčių S. R. negali būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis. Teismo paskirta bausmė nėra suderinama su nuteistojo sveikatos būkle ir statusu. Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir šiai valstybei turi tam tikrų įsipareigojimų, kurių negali vykdyti, nes yra priverstas likti Lietuvoje. Neturėdamas galimybės vykti į (duomenys neskelbtini), apsunkinamas neįgalumo pašalpos mokėjimas. Jis turi apsilankyti kompetentingoje (duomenys neskelbtini) institucijoje ir pratęsti pašalpos mokėjimą. Be to, 2022 m. vasario 21 d. mirė nuteistojo tėvas, tačiau dėl jam taikomo apribojimo neišvykti į užsienį negalėjo dalyvauti laidotuvėse. Nuteistojo nuomone, visi apribojimai, kuriuos jis patyrė bylos nagrinėjimo metu, atitinka paskirtą bausmę.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, papildomai nurodydami, kad neprašo skirti kitos bausmės rūšies, o prašo sumažinti paskirtos bausmės – laisvės apribojimo terminą, be to, pareiškė naują reikalavimą – prašo sumažinti nukentėjusiajam iš apelianto priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydį. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo S. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmės rūšis. Minėta, kad apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas nebepalaikė reikalavimo skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, o prašė sumažinti paskirtos bausmės – laisvės apribojimo terminą, taip pat sumažinti iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, nenumatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017). Tai, kad pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti, akcentuojama ir kitoje kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2011). Kita vertus, apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu gali pateikti teismui įvairių prašymų, tarp jų ir susijusių su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-422/2014).??? Taigi, teisėjų kolegija bendrai pasisakys dėl S. R. paskirtos bausmės ir nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl paskirtos bausmės
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas (nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
S. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, S. R. yra neteistas (1 t., b. l. 87), iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistasis tik kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 89). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad S. R. pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padarytos veikos, davė nuoseklius parodymus, atsiprašė nukentėjusiojo ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, apeliantas charakterizuojamas iš esmės teigiamai, tačiau nepakankamai, kad jam būtų paskirta kita bausmės rūšis ar sumažintas jos dydis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės apribojimo bausmė yra vidutinio griežtumo bausmė, ji nėra susijusi su realiu laisvės atėmimu, o su nuteistajam paskirtų įpareigojimų ir draudimų tinkamu vykdymu, nuteistojo kontrole. Šiuo atveju S. R. skundžiamu nuosprendžiu įpareigotas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirti įpareigojimai ir draudimas atitinka iš teisingumo principo kylančius reikalavimus, yra tikslingi ir pasižymi tinkamu individualizavimu. S. R. elgesys buvo išties įžūlus ir moralės požiūriu nepriimtinas, nusikaltimas padarytas viešoje vietoje nakties metu, matant kitiems baro lankytojams. S. R. buvo neblaivus ir dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalos. Dėl apelianto argumentų, susijusių su būtinybe jam lankytis (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad nuteistasis laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu turi teisę kreiptis su motyvuotu prašymu į bausmę vykdančią instituciją, kad jam būtų leista laikinai išvykti į užsienį, prašyme nurodant tikslią vykimo vietą, laiką ir kitą svarbią informaciją, o bausmę vykdanti institucija turi tokį prašymą svarstyti ir priimti atitinkamą sprendimą.
Dėl S. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės termino pažymėtina, kad pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Minėta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Laisvės apribojimo bausmės vidurkis yra vieneri metai ir 1,5 mėnesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje, be S. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Be to, S. R. yra nedirbantis, nors, kaip nurodė nukentėjusysis ir pats nuteistasis, yra pastovus barų lankytojas. Akcentuotina ir aplinkybė, kad nuteistojo veiksmais buvo ne tik sutrikdyta visuomeninė rimtis, bet ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Š. sveikata. Bylos duomenimis, konflikto su nukentėjusiuoju iniciatoriumi buvo pats S. R.. Jis tyčia sudavė nukentėjusiajam buteliu į galvą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažinti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, nėra teisinio pagrindo. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir S. R. paskirtą mažesnę už vidurkį laisvės apribojimo bausmę sumažino dar vienu trečdaliu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas yra netinkamas. Apeliaciniame skunde akcentuojama S. R. sveikatos būklė, kuri pirmosios instancijos teisme nebuvo grindžiama objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pateikė medicininius dokumentus, kuriuose iš tiesų nurodyta, kad nuteistasis patyrė insultą. Tačiau, kaip minėta, paskirta bausmė nėra susijusi su realiu laisvės atėmimu, nuteistasis turi galimybę kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, gauti būtiną medicininę pagalbą. Šiuo atveju nenustatytos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių S. R. privalėtų gydytis tik (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Paskirti įpareigojimai yra teisingi.
Dėl nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nukentėjusiojo atstovas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikė nukentėjusiajam teisines konsultacijas, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė papildomus rašytinius duomenis, pagrindžiančius nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl priteista 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma nelaikytina neproporcinga ir neteisinga.
Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo S. R. apeliacinis skundas yra atmetamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš S. R. valstybės naudai prašoma išieškoti 103,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Be to, S. R. nemoka proceso kalbos, jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktais, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir S. R. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Be to, bylos duomenimis, S. R. yra nedirbantis. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo S. R. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. R. apeliacinį skundą.
Neišieškoti iš S. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.