Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios(duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotoja, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., būdama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja ir atsakingu asmeniu už darbuotojų paiešką ir įdarbinimą, aptarusi darbo pobūdį, darbo vietą, darbo užmokestį, 2019 m. gegužės 11 d. leido dirbti R. M. pardavėjos pareigose, t. y. ruošti maistą (kepti kebabus, vaflius ir kt., bei teikti juos klientams) (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, kebabinėje, esančioje (duomenys neskelbtini).. A. V. su R. M. sutarė, kad už darbą bus mokamas minimalus darbo užmokestis, ir leido R. M. dirbti nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokiu būdu A. V. savo veiksmais (neveikimu), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nustato pareigą darbdaviui pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo sutarties su darbuotoju sudarymą bei jo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. V. teismo posėdžio metu pripažino padarytą nusižengimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotoja ir atsakinga už darbuotojų paiešką ir įdarbinimą. Visiškai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusižengimo, kadangi būtent ji privalėjo tinkamai įforminti darbuotojo darbo pradžią pasirašant darbo sutartį bei pranešti Sodrai apie įdarbintą asmenį. Tiesiog susidarė tokia situacija, kad ji pakvietė R. M. tą dieną kai buvo atliekamas patikrinimas, pasibandyti ar jai tinka darbas. Kadangi ji iš patirties žino, kad žmonės ateina pabūna valandą ir žino, kad tokio darbo nedirbs, dėl to sutartą dieną R. M. atėjo, tikslaus laiko ji nepamena, kadangi ji pati dirbo tą dieną, ir ji buvo supažindinta su darbo pobūdžiu bei apmokėjimu ir sutarė, kad ji pabandys papjaustyti mėsą, pasiruošti daržovių bei susukti kebabą, kad įsitikinti ar ji norės dirbti tą darbą ir kaip tik tuo metu buvo atliktas patikrinimas. Pripažįsta padarytą nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi. Prašo teismo skirti kuo mažesnę baudą, nes ji gauna tik minimalų darbo užmokestį, jokio turto neturi.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. prisipažinimo, padarytą nusižengimą patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gegužės 16 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (27.13) FR1042-1809 nustatyta, kad 2019 m. gegužės 11 d., 16.20 val. pagal pavedimą Nr. (27.13) 1FR1043-2151, vykdant patikrinimą specialistams V. G. ir A. S. (duomenys neskelbtini) kebabinėje, esančioje(duomenys neskelbtini), rasta dirbanti, prekiaujanti kebabais R. M., gim. (duomenys neskelbtini) kuri paaiškino, kad atėjo pirmą dieną, apie 15.00 val., mokosi pjauti mėsą, daryti salotas ir kebabus, dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio tarėsi su A. V., su kuria sutarė, kad jai bus mokamas minimalus valandinis darbo užmokestis. Patikrinimo metu darbo sutartis sudaryta su R. M. pateikta nebuvo, 2019 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2019 m. gegužės 11 d., 5 darbuotojams apskaitytos darbo valandos, tarp kurių R. M. nebuvo įtraukta. Sodros duomenų bazėje 2019 m. gegužės 11 d. R. M. nėra (duomenys neskelbtini) darbuotoja.

2019 m. gegužės 11 d. A. V. rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad ji nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir teismo posėdžio metu, padarytą nusižengimą pripažino, dėl jo padarymo gailisi.

2019 m. gegužės 11 d. R. M. rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad dirbti pirmą dieną atėjo nuo 15.00 val., mokėsi daryti kebabus bei salotas, pjaustyti mėsą, dėl darbo sąlygų tarėsi su A. V., kad darbo užmokestis bus minimalus, valandinis, atėjo pasibandyti, darbo sutartis nėra sudaryta.

Iš teismui pateiktų(duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio bei darbo grafiko matyti, kad R. M. tarp darbuotojų nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad R. M. realiai dirbo A. V. vadovaujamos (duomenys neskelbtini) naudai, o jos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama A. V. nurodo pakvietusi R. M. tik pasibandyti ar jai tinka darbas, tačiau DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi, ir apmokant darbuotoją, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos, kurių šiuo atveju A. V. nesilaikė. R. M. 2019 m. gegužės 11 d., kuomet, pasak A. V., ji mokėsi kepti kebabus, vaflius bei tiekti juos klientams, turėjo būti sudariusi darbo sutartį su darbdaviu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

Nagrinėjamu atveju pripažįstama, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, jog A. V., būdama (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotoja ir atsakinga už darbuotojų paiešką ir įdarbinimą 2019 m. gegužės 11 d., leido dirbti R. M. pardavėjos pareigose, t. y. ruošti maistą (kepti kebabus, vaflius ir kt., bei teikti juos klientams) (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, kebabinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padarytą nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių, teismas nenustatė.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą, įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000,00 Eur iki 5000,00 Eur.

Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurio paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo, atsižvelgtina į A. V. padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas nusižengimas, nesilaikant DK reikalavimų, nusižengimas truko neilgą laiko tarpą, buvo vienkartinis, byloje nėra duomenų apie ankstesnius analogiškus nusižengimus; į pažeidėjos asmenybę ir jos turtinę padėtį – duomenų apie jos teistumus, administracinius baustumus byloje nėra, ji bendrovėje atsakingą darbą dirba mažiau, nei metus, A. V. teigimu, kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, ji gauna minimalų darbo užmokestį, yra jauno amžiaus, nusižengimo forminimo metu bei teismo posėdžio metu prisipažino padariusi nusižengimą ir dėl jo padarymo gailėjosi; kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į nuobaudų tikslus, numatytus ANK 22 straipsnyje; taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir A. V. skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. skirti 700,00 Eur baudą.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad šiuo atveju ir nurodyto dydžio baudos paskyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktai A. V. bus pakankama poveikio priemonė ANK 22 straipsnyje, numatytų administracinių nuobaudų tikslams pasiekti (paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį; atimti ar apriboti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus). Teismo vertinimu, tokia nuobauda A. V. yra adekvati padarytam administracinio nusižengimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjos asmenybei, teisingumo ir protingumo kriterijams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, A. V. paskirti administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 19101190882. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas apeliaciniu skundu per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.