Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-935-491/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-20
Bylos Nr.
1S-935-491/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
1 S – 935 – 491 / 2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Gailutei Vilkienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) r., gyvenančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, teisto,

skundą dėl 2014 m. lapkričio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas kaltinamajam patęsė suėmimo terminą dviem mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. manydamas, jog būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis prašo panaikinti 2014-11-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį bei skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Tvirtina, jog būdamas suimtas praras uždirbtus pinigus, legalų darbą Anglijoje, o taip kartu ir galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Pabrėžia, jog neturi jokio pagrindo bėgti ir slėptis, kadangi pats grįžo į Lietuvą, bendrauja su nukentėjusiuoju bei yra atlyginęs dalį jam padarytos žalos. Kaltinamasis taip pat prašo išreikalauti duomenis, patvirtinančius, kad jis legaliai dirba Anglijoje bei kad yra atlyginęs dalį padarytos žalos nukentėjusiajam.

Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

D. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-03-01 14 val. iki 2014-03-03 9 val., tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas raktus įėjo į automobilių plovyklą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. K., ir iš bendrojo naudojimo kambarėlio pagrobė svetimą turtą – bevertę piniginę su 800 litų bei mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) modelio, kurio vertė 100 Lt, viso pagrobdamas turto už 900 Lt.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas tęsti kaltinamajam suėmimą, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. Su tuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.

Išties, baudžiamojoje byloje esantys duomenys – nukentėjusiojo D. K. bei liudytojo R. L. parodymai, 2014-03-07 įvykio vietos apžiūros protokolas, 2014-10-23 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei kiti bylos duomenys, atsižvelgiant ir į tai, kad pats kaltinamasis neneigia savo kaltės, leidžia spręsti, kad D. V. išties galėjo padaryti šią nusikalstamą veiką. Visi šie duomenys yra išsamiai išdėstyti kaltinamajame akte, su kuriuo byla jau perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kaip jau minėta ir ankstesnėje aukštesniojo teismo nutartyje, D. V. yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiama ir laisvės atėmimo bausme iki 3 metų. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką galimai padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, atliekant ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jis, žinodamas apie policijos pareigūnų pastangas su juo susisiekti, vengė atvykti į policijos komisariatą, o grįžęs į Lietuvą ketino vėl atgal grįžti į užsienį, nors ankstesnė jo patirtis jam leido suprasti, kad baudžiamojo proceso vengimas ar nesilaikymas švelnesnių kardomųjų priemonių lemia griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymą. Tokiu būdu matyti, kad kaltinamasis nepakankamai atsakingai vertina ne tik savo veiksmus, tačiau ir patį baudžiamąjį procesą. Papildomai pažymėtina, jog D. V. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo paskelbta jo paieška, o pareigūnai jį sulaikė jo motinos namuose. Reikšminga ir tai, kad žinodamas, jog policijos pareigūnai intensyviai bando su juo susisiekti, kaltinamasis išvyko į užsienį, niekaip jiems nepranešė nei apie savo buvimo vietą nei apie ketinimą grįžti į namus. Tokiu būdu D. V. argumentai, kad jis pats grįžo į Lietuvą, tėra deklaratyvūs teiginiai, neįrodantys jo geranoriškumo bei siekio bendradarbiauti su teisėsauga. Pastebėtina, jog gyvenimas ar darbas užsienio valstybėje (juo labiau Europos Sąjungos) neužkerta kelio asmeniui susisiekti su nacionalinės valstybės teisėsauga, kuri intensyviai jo ieško. Taigi, visi pirmiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad būdamas nesuimtas kaltinamasi iš ties vėl gali pasislėpti nuo teismo. Kaltinamojo subjektyvus savo atliktų veiksmų vertinimas nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimo ir nerodo, kad turėtų būti aklai tikima jo paaiškinimais.

Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su kaltinamojo argumentu, jog kardomoji priemonė – suėmimas, suvaržo ne tik asmens laisvę, tačiau ir užkerta kelią jam toliau dirbti ankstesnį darbą. Tačiau šiuo atveju tai, kad kaltinamasis, jo tvirtinimu, toliau nebegalės dirbti iki tol dirbto darbo, praras uždirbtus pinigus bei galimybę kuo greičiau atlyginti žalą nukentėjusiajam, nepaneigia pirmiau išdėstytų duomenų ir nerodo, jog vien dėl to kaltinamasis iš suėmimo turėtų būti paleistas. Papildomai pažymėtina, jog aplinkybė, kad kaltinamasis būdamas suėmime praras uždirbtus pinigus, yra niekuo nepagrįstas ir neįtikimas. Be to, nagrinėjant ankstesnį D. V. skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo, pastarasis buvo nurodęs, jog būdamas suimtas jis praranda galimybę įsidarbinti. Tokiu būdu kyla pagrįstų abejonių ir dėl paties kaltinamojo legalaus užimtumo kitoje šalyje.

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad jis atlygino bent dalį padarytos žalos – tai patvirtino ir skundo nagrinėjime dalyvaujanti kaltinimą byloje palaikanti prokurorė. Kaltinamasis papildomai nurodo aukštesniajam teismui išsireikalauti duomenis apie jo darbą Anglijoje bei jo atlygintą dalį žalos nukentėjusiajam. Tačiau, visų pirma tai jis pats arba jo gynėja turi patys pasirūpinti, kad teismui būtų laiku pateikti reikšmingi dokumentai.

Skundu suimtasis prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę švelnesne. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šio klausimo sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro, o teisminio bylos nagrinėjimo metu – baudžiamąją bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1 d., 2 d. ir 9 d. nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas dviejų mėnesių terminas neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti D. V. taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.

Be to, įvertinus tai, kad viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla jau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, o suėmimas pratęstas dviem mėnesiams, darytina išvada, jog D. V. taikomo suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Taigi kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, o šiuo metu toks teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, suėmimas D. V. šioje proceso stadijoje motyvuotai pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Kaltinamojo D. V. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus