Kauno apylinkės teismo nutartis, II-158-540/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-07-19
Bylos Nr.: II-158-540/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-04387-2016-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Violeta Miceikienė

Kategorijos

2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-158-540/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04387-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4., 2.14. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 19 d.KaunasKauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. L., jos atstovei advokatei R. S.,institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens I. L. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 20N-31360945-15 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 20N-31360945-15 administracinio teisės pažeidimo byloje I. L. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. 434 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad 2015 m. gegužės 13 d. 7.48 val. Kauno r. kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai 7-ajame kilometre, vairuodama automobilį Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiuodama iš dešinės automobilių koloną, važiavo žvyruotu kelkraščiu, tokiu transporto priemonės vairavimu, iš chuliganiškų paskatų demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 18 ir 125 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Skundą padavęs asmuo I. L. skundu prašo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Savo skundą motyvavo tuo, kad 2015m. gegužės 13 d., kaip ir kiekvieną darbo dieną, iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), važiuodama į darbą, I. L. vežė savo mažametę dukrą V. L. į vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini), taip pat savos sūnų M. L. ir vyresnius kaimynų vaikus į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Ryte jai įsukus į kelią Šakiai-Zapyškis-Šakiai, dukra V. pasakė, kad nori į tualetą, tačiau ties Varžupio g., I. L. vairuojamas automobilis pateko į susiformavusį transporto priemonių kamštį. Stovint kolonoje ir po truputį judant į priekį link pėsčiųjų perėjos, kuria nueinama į mokyklą ir vaikų darželį, dukra pradėjo verkti, sakydama, kad jai skauda pilvą ir ji nebegalinti ilgiau kentėti, nes nori nusišlapinti. Supratusi, kad stovint kolonoje ir laukiant, kol priartės iki pėsčiųjų perėjos, dukra nebespės nueiti iki darželio ir nusišlapinti, pareiškėja įsijungusi avarinį signalą, kaip atsiprašymą kitų eismo dalyvių, nusprendė lėtai, ne greičiau kaip 30 km/h greičiu, įvažiuoti į kelkraštį iš dešinės pusės, ketindama sustoti kelkraštyje prieš įrengtą pėsčiųjų perėją, siekiant kuo greičiau pervesti vaikus per pėsčiųjų perėją į mokymosi įstaigas arba pagal situaciją sustoti kelkraštyje, kad dukra galėtų tiesiog sustojimo vietoje nusišlapinti. V. diagnozuotas kalbos sutrikimas - mikčiojimas, kuris yra nervinio pobūdžio sutrikimas, dėl ko bet koks stresas jai sukelia ypač neigiamas pasekmes, kas būtent šioje situacijoje ir sąlygojo tai, kad pareiškėja, siekdama išvengti realių neigiamų pasekmių dukters sveikatai, priėmė sprendimą įvažiuoti į kelkraštį ir juo pavažiavus kuo greičiau arba sustoti prie pėsčiųjų perėjos, kad dukra greičiau nueitų į darželį arba sustoti, kad dukra tiesiog šalikelėje nusišlapintų. Tačiau tik įsukus į kelkraštį, ji išgirdo garsinį signalą ir policijos pareigūnų reikalavimą sustoti, ką nedelsiant ir įvykdė. I. L. pripažįsta, jog pasukdama į kelkraštį, t.y. nesilaikydama kelio ženklinimo ir važiuodama neleistina kelio juosta, ji pažeidė KET 125 punktą ir padarė LR ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą, tačiau nesutinka, kad tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Šioje ginčo situacijoje yra akivaizdu, kad pažeidimą ji padarė šviesiu metu, kiti eismo dalyviai jos vairuojamą automobilį matė, dulkių važiuojant automobiliui nebuvo, automobilis važiavo ne didesniu nei 30 km/h greičiu, su įjungtom avarinio ženklo šviesom, kitiems eismo dalyviams keisti judėjimo krypties nereikėjo, dėl ko realaus pavojaus nei jai, nei automobilio keleiviams, nei kitiems eismo dalyviams nebuvo, jokios realios grėsmės avarinei situacijai ar avarinės situacijos taip pat nebuvo.

Teismo posėdžio metu I. L. patvirtino skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į pateiktą skundą nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog su pateikto skundo reikalavimais institucija nesutinka, kadangi pareiškėjos teiginiai nepagrįsti, o jos veiksmai yra kvalifikuoti tinkamai, nuobauda paskirta tiksliai taikant įstatymą, todėl pareigūno sprendimas byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjos veiksmai, t.y. automobilių apvažiavimas iš dešinės, kelkraščiu sukėlė realų pavojų eismo saugumui dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, o būtent, apvažiuojant kelkraščiu, pasikeitus kelio dangai, transporto priemonės valdymas priklauso ne nuo aplinkos veiksnių, bet nuo vairuotojo asmeninių savybių, nes automobilis tampa ne toks stabilus dėl to, kad ne visi ratai kontaktuoja su vienoda kelio danga. Be to transporto priemonių sraute privalu laikytis ir imtis didesnių atsargumo priemonių, įvertinti tai, kad yra didesnė grėsmių tikimybė. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad KET reikalavimai buvo pažeisti tyčia demonstruojant savo išskirtinumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, ir tuo pačiu sukeliant kitų asmenų neigiamą reakciją ir nepasitenkinimą. I. L. praeityje už šiurkščius pažeidimus nėra bausta, tačiau pastebėtina, kad periodiškai yra traukiama administracinėn atsakomybėn už KET reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, jog ji nesilaiko galiojančių įstatymų.

Liudytojas V. G. parodė, kad įvykis buvo pakankamai senai, todėl jo aplinkybių nelabai prisimena. Be to jau vieno teismo posėdžio metu davė parodymus apie jį. Prisimena, kad pagal tarnybinę užduotį stovėjo automobilių eilėje netoli Žemės ūkio universiteto važiuojant link Kauno. Pro juos apie 30-50 km/h greičiu pravažiavo automobilis, kuris visus apvažinėjo kelkraščiu dešine puse. Kadangi buvo gauti skundai dėl tokių vairuotojų ir jų tarnybinės užduoties tikslas buvo stebėti ar nedaromi pažeidimai esant automobilių spūstims, todėl jie, įjungę švyturėlius, pradėjo važiuoti iš paskos to automobilio ir nurodė jam sustoti. Ar automobilis važiavo su įjungtu avariniu apšvietimu, neprisimena, tačiau liudytojui atrodo, kad nerodė. Ką aiškino pažeidėja, nebeprisimena.

Kadangi liudytojas V. G. parodė, kad dėl įvykio senumo įvykio aplinkybių nebeprisimena ir išsamiau buvo paaiškinęs ankstesnio teismo posėdžio metu, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5d. teismo posėdžio metu buvo perskaityti jo parodymai administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-28-738/2016 ( b. l. 40-41), kur jis parodė, kad patruliuojant ir važiuojant bendroje automobilių kolonoje, pro veidrodėlius pastebėjo dešine puse atvažiuojantį automobilį, kurį vairavo moteris, kuri aplenkinėjo visus kolonoje stovėjusius automobilius. Ji važiavo 30-40km/h greičiu. Ji važiavo ilgokai. Sustabdžius sakė, jog skuba, pramiegojo, vaikus vežė į mokyklą, o pati skubėjo į darbą. Nesakė, kad kuris vaikas norėtų į tualetą. Automobilyje buvo vaikų, tačiau nei vienas neverkė ir neišsiskyrė iš kitų. Ką rašyti protokole, liudytojas nediktavo. Surašius protokolą, moteris jį perskaitė ir pati parašė paaiškinimą.

Liudytojas G. J. parodė, kad buvo gautas Ringaudų seniūnės skundas, kad rytais, susidarius automobilių spūstims, kai kurie automobiliai apvažinėja lėtai važiuojančius automobilius kelkraščiais, tokiu būdu keldami grėsmę eismo saugumui. Jie su kolega stojo į spūsties galą ir judėjo kartu su kitais automobiliais. Jų automobilis buvo be skiriamųjų ženklų. Prieš 8 val. vienas automobilis pravažiavo pro juos kelkraščiu, aplenkdamas visus automobilius dešine puse, todėl jį pareigūnai sustabdė. Kiek liudytojas prisimena, vairuotoja sakė, kad skuba vaiką į mokyklą nuvežti, atrodo, kad sakė, jog vaikui kontrolinis. Kiek prisimena, kitų skubėjimo priežasčių vairuotoja nenurodė. Apie tai, kad vaikui reikia atlikti gamtinius reikalus, vairuotoja nesakė. Mano, kad buvo sukeltas pavojus eismo ir pėsčiųjų saugumui, nes netoli yra perėja, per kurią eina vaikai į mokyklą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5d. teismo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo M. L. parodymai administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-28-738/2016 ( b. l. 101), kur jis parodė, kad jis važiavo kartu, kai mamą sustabdė policijos pareigūnai. Kai sustabdė policija, jis labai išsigando. Su jais kartu važiavo sesė V. bei dar du kaimynų vaikai. V. labai norėjo šlapintis, ji pradėjo verkti. Kai juos sustabdė policija, tai V. staiga nustojo verkti. Paskui jie išlipo iš mašinos ir pėsčiomis nuėjo į mokyklą, nes jau vėlavo, o sesė liko su mama.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip su įjungtu avariniu signalu kelkraščiu važiuojantis automobilis Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš dešinės lenkia automobilių koloną, ir sugrįžta į kelią. Netrukus pareigūnų reikalavimu sustoja kelkraštyje. Pėstieji eina šalia keliu įrengtu pėsčiųjų taku. Priekyje netoli matyti pėsčiųjų perėja.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (žr. LAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-37-507/2015, Nr. 2AT-72-2014 ir kt.). Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Skundą padavęs asmuo I. L. pripažino, kad važiuodama kelkraščiu iš dešinės lenkė automobilių koloną, tačiau tai darė ne dėl chuliganiškų paskatų, o siekdama kuo greičiau nuvežti į darželį savo kalbos sutrikimų turinčią dukrą, kuri verkė, nes labai norėjo į tualetą. Nors byloje buvo perskaityti ankstesnio posėdžio metu duoti I. L. nepilnamečio sūnaus M. L. parodymai, kur jis patvirtino, kad iki policijai sustabdžius sesė V. verkė ir norėjo šlapintis, tačiau jo parodymai vertinami kritiškai, kadangi I. L. yra jo mama, o iš liudytojo parodymų matyti, kad jis labai bijo dėl mamos („ kai policija sustabdė , labai išsigandau, kad mama nepatektų į kalėjimą“), todėl yra suinteresuotas, kad jo mama išvengtų bet kokios atsakomybės. Be to jis parodymus davė I. L. bylą nagrinėjant antrą kartą, kai pirmo nagrinėjimo metu buvo išanalizuoti visi įrodymai ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka aukštesnio teismo pasisakyta dėl bylos įrodymų, todėl minėto liudytojo parodymus nėra pagrindo pripažinti patikimais įrodymais. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai paneigia I. L. teiginius. Iš liudytojų G. J. ir V. G. parodymų matyti, kad jiems sustabdžius I. L. vairuojamą automobilį ir aiškinantis jos važiavimo dešiniu kelkraščiu aplinkybes, I. L. pareigūnams neminėjo dėl dukters sveikatos ypatumų bei jos noro atlikti gamtinius reikalus, kaip priežastį, dėl ko ji nutarė išsukti iš kelio ir važiuoti kelkraščiu, tačiau nurodė, jog ji pramiegojo, todėl vėluoja į mokyklą, kur sūnus turi rašyti kontrolinį darbą bei pati vėluoja į darbą. Iš byloje esančio 2015 m. gegužės 13d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-15-9288800, b. l. 16) matyti, kad I. L. iš karto po to, kai buvo užfiksuotas jos padarytas administracinis teisės pažeidimas, savo ranka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad labai skubėjo ir rodė nepagarbą kitiems vairuotojams važiuodama kelkraščiu ir juos aplenkdama iš dešinės pusės, kai visi stovėjo spūstyje. Liudytojai G. J. ir V. G. patvirtino, kad surašius pažeidėją protokolą, ji perskaitė jį ir pati parašė paaiškinimą, pareigūnai jai nenurodinėjo kokio turinio paaiškinimą jai reikia rašyti, tuo paneigiant I. L. tvirtinimą, kad paaiškinimo tekstas buvo pareigūnų padiktuotas. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų V. G. ir G. J. parodymais, nes nenustatyta jų asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, jų priešiškumo pareiškėjos atžvilgiu, dėl ko galėtų būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekti ją melagingai apkalbėti. Iš bylos duomenų matyti, kad I. L. pažeidimą pareigūnai užfiksavo vykdydami tarnybinę užduotį, suformuluotą reaguojant į Ringaudų bendruomenės centro gautą skundą, todėl minėtų liudytojų parodymai pripažįstami patikimais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad ji buvo sustabdyta 7.48 val., todėl akivaizdu, jog jei ji būtų važiavusi kolonoje, būtų vaikai pavėlavę į pamokas. Iš bylos duomenų matyti, kad versiją, jog ji buvo priversta išsukti į kelkraštį ir juo važiuoti dėl dukters noro atlikti gamtinius reikalavimus ji iškėlė tik bylą pirmą kartą nagrinėjant teisme ir ją atstovaujant kvalifikuotai teisininkei. Minėtą aplinkybę paneigia ir nustatytos įvykio aplinkybės, t.y. tai, kad ji nesustojo pakelyje, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad šalia kelio yra krūmai, kur dukra būtų galėjusi atlikti gamtinius reikalus, be to kelkraštyje sustoti ji galėjo bet kuriuo momentu, jei dukra nebūtų galėjusi ilgiau iškentėti. Be to iš nustatytų aplinkybių matyti, kad I. L. buvo leista toliau važiuoti apie 8.15 val. ar 8.20 val., t.y. praėjus pusei valandos nuo jos sustabdymo ir per visą tą laiką jos dukra neatliko gamtinio reikalo. Įvertinus visus surinktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, konstatuojama, kad yra pagrindas I. L. parodymus vertinti kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

I. L. sutinka, kad neleistinai išvažiavo į kelkraštį, tačiau nesutinka su tuo, kad vairavimas buvo chuliganiškas. Teismui nekyla jokių abejonių, jog I. L., lenkdama iš dešinės kelkraščiu spūstyje važiavusius automobilius, pažeidė KET 125 p. įtvirtintą draudimą apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Pažymėtina, kad chuliganišku vairavimu galima kelti grėsmę trims alternatyvioms vertybėms, t.y. eismo saugumui, paties vairuotojo saugumui ar kitų žmonių saugumui. Pakanka nustatyti grėsmę bent vienam iš jų, konstatuojant būtinąjį chuliganiško vairavimo elementą. Iš liudytojų V. G. ir G. J. parodymų matyti, kad buvo gautas Ringaudų seniūnės skundas, kad rytais, susidarius automobilių spūstims, kai kurie automobiliai apvažinėja lėtai važiuojančius automobilius kelkraščiais, tokiu būdu keldami grėsmę eismo saugumui, todėl jie, vykdydami tarnybinę užduotį, kurios tikslas buvo stebėti ar nedaromi pažeidimai esant automobilių spūstims, stojo į spūsties galą ir judėjo kartu su kitais automobiliais, stebėdami kolonos judėjimą. Jiems judant pro veidrodėlį jie pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo kelkraščiu ir nuvažiavo į priekį. Pamatę daromą pažeidimą, automobilį sustabdė. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykis įvyko ryte prieš mokymo, ugdymo įstaigų, daugumos piliečių darbo laiko pradžią, kai įprastai, kas buvo ir 2015 m. gegužės 13d. ryte, kai tame kelio ruože bei tokiu metu formuojasi automobilių spūstys ir dėl to būna apsunkintas eismas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo bei I. L. paaiškinimų bei liudytojų V. G. ir G. J. parodymų matyti, kad I. L. važiavo kelkraščiu ir ketino juo važiuoti iki pėsčiųjų perėjos, kuria eina vaikai į mokymosi bei ugdymo įstaigas, bei prie jos sustoti vaikų išleidimui. Eismo situacija, kurioje dėl eismo dalyvių veiksmų atsiranda padidintas pavojus įvykti eismo įvykiui, laikytina keliančia grėsmę eismo saugumui. Akivaizdu, kad I. L., lenkdama automobilių koloną iš dešinės kelkraščiu, sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių eismo saugumui, tiek ir sau bei su ja kartu važiavusiems vaikams dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės, pvz., keliu važiuojančiam kitam automobiliui mėginant įvažiuoti į kelkraštį ar sustoti netoli perėjos, važiavo siauru kelkraščiu, kuris nėra pritaikytas važiuoti transporto priemonėmis, dėl jos veiksmų galėjo būti sutrikdyta žmonių sveikata, pvz., kolonoje sustojusio automobilio keleiviui mėginant išlipti iš automobilio, be to, kiti eismo dalyviai negalėjo numatyti, jog kažkokia transporto priemonė važiuoja kelkraščiu, kur eismas draudžiamas, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Įvertinus išdėstytą konstatuojama, kad I. L. važiuodama kelkraščiu, kur nėra eismo juostos tam, kad aplenkti automobilių koloną, tokiu savo elgesiu parodė nepagarbą kitiems vairuotojams, kurie laikydamiesi Kelių eismo taisyklių stovėjo transporto priemonių kolonoje ir laukė, kada galės važiuoti toliau. Aplinkybė, kad I. L. važiavo su įjungtu avariniu apšvietimu nėra pakankamas pagrindas traktuoti, kad dėl to nebuvo pažeidžiamos elementarios moralės ir elgesio normos kelyje. Daroma išvada, kad tokiais veiksmais ji priešpastatė save kitų vairuotojų atžvilgiu, kurie laikydamiesi Kelių eismo taisyklių, stovėjo transporto priemonių kolonoje ir laukė, kada galės važiuoti bei parodė niekinantį požiūrį į juos. Savo poreikį kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą, be jokios dingsties vertindama labiau, nei analogišką kitų vairuotojų poreikį, demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Be to, pati administracinėn atsakomybėn patraukta I. L. teismo posėdžio metu pripažino, kad pagrindinė priežastis, kodėl ji prašo perkvalifikuoti jos veiką pagal kitą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, yra ta, kad jai yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. L. yra penkis kartus bausta už tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors jie ir nebuvo itin šiurkštūs ar pavojingi. Naują pažeidimą padarė 2015 m. kovo 5 d. būdama bausta už KET pažeidimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ji nėra linkusi laikytis visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių, o tai, kad I. L. daug važinėja ir dėl to Kelių eismo taisyklių yra sąlyginai nedaug, neturi jokios teisinės reikšmės, nes rūpestingas ir atidus eismo dalyvis privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, gerbti kitus eismo dalyvius ir užtikrinti tiek jų, tiek savo saugumą, nepaisant to, ar transporto priemonę vairuoja dažnai, ar ne.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad byloje surinkti visi reikiami duomenys, išaiškintos visos su įvykiu susijusios reikšmingos aplinkybės, pagal kurias buvo nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje ir I. L. veika kvalifikuota tinkamai.

Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad pažeidėjo darbo pobūdis ar kitos asmeninės aplinkybės nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.).

I. L. nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, nes kiekvieną dieną reikalinga vaikus nuvežti į mokyklą bei darželį, dukrą reikia vežioti pas logopedę, be to ji netektų darbo, nes dirba pardavimų vadybininke ir jai reikalinga važinėti po visą Lietuvą. I. L. nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjos sutuoktinis taip pat turi teisę vairuoti transporto priemones. Šių aplinkybių nepakanka, kad būtų taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė. I. L. padarė šiurkštų pažeidimą – chuliganiškai vairavo transporto priemonę, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. I. L. atstovės nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio ir jai turėtų būti neskiriama nuobauda arba jį žymiai švelninama ir dėl tos priežasties, kad yra užsitęsiąs administracinis procesas dėl 2015 m. gegužės 13d. įvykio, nesudaro pagrindo I. L. atžvilgiu taikyti nurodyto straipsnio nuostatas, nes iš bylos duomenų matyti, kad administracinis procesas užsitęsė dėl pačios I. L. veiksmų, jai nesutinkant su Institucijos priimamais nutarimais ir juos skundžiant. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti I. L. švelnesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali ar jai neskirti jokios nuobaudos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad I. L. 2015 m. gegužės 13d. kelkraščiu važiavo nedideliu greičiu, važiuojant buvo įjungusi avarines šviesas, į tai, kad iš karto po pažeidimo padarymo ji savo kaltę pripažino bei atsižvelgiant į jos nurodytas šeimynines bei darbines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, aptariamoje situacijoje yra pagrindas asmens atsakomybės naštą švelninti -teisės vairuoti transporto priemones atėmimą taikyti minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui.

To pasekoje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 20N-31360945-15 administracinio teisės pažeidimo byloje keistinas ir I. L. skirtina švelnesnė nuobauda, nei buvo paskirta skundžiamu nutarimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 20N-31360945-15 administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir I. L. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje padarymą paskirti 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. (vieneriems metams).

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė