Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,

kolegijos posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant ieškovui E. E. ir atsakovės D. E. atstovei advokatei Jūratei Matonienei, išnagrinėjo ieškovo E. E. ir atsakovės D. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. E. ieškinį atsakovei D. E. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo po santuokos nutraukimo, atsakovės priešieškinį dėl buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

1. Teismas priimdamas sprendimą neįvertino aplinkybės, jog 1996 metais buvo nagrinėjamos dvi bylos, o ne viena.1996-01-26 sprendimu nutraukta santuoka ir 1996-09-09 sprendimu priteistas išlaikymas pinigais. 2006-09-08 teismui buvo pateikta tik ištuokos liudijimas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996-09-09 sprendimas, tačiau nepateiktas ieškininis pareiškimas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996-01-26 sprendimas, todėl nepagrįstas ginčijame sprendime teiginys, jog ieškovas nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes.

2. Teismas netinkamai taikė teisės normas dėl ieškininės senaties taikymo. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimui netaikomas senaties terminas (CK 3.129 str.). Be to, vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d. nuostatomis, terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą, šiuo atveju – nuo 2008-02-08.

3. Nesutiko su sprendimu dalyje dėl ieškovo reikalavimo pripažinti faktą, kad atsakovė vienašališkai sulaužė buvusį susitarimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokos metu, padalijimo. Teismas nepagrįstai sprendime tvirtina, jog ieškovas nepateikė įrodymų. Nutylimas alimentų nepriteisimo faktas.

1. Teismas klaidingai nustatė bei įvertino esmines faktines bylos aplinkybes. Teismas klaidingai nurodė, jog ieškovas pateikė įrodymus, jog jis laimėjo loterijose pinigus. Teismas neteisingai nustatė atsakovės 1992-07-16 padaryto 6 791 rub. įnašo kilmę bei nepagrįstai nesutiko su atsakovės teiginiu, jog minėti pinigai buvo panaudoti buto išpirkimui. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo įsidarbinimo nuo 1994 metų faktu, nes butas buvo išpirktas 1992 metais. Be lošimų kitų pajamų ieškovas neturėjo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog iš lošimų gautų pajamų ieškovas tuo pačiu metu su motina išpirko dar vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti atsakovės sąskaitoje esančias lėšas jos asmeninėmis lėšomis.

3. Teismas nepagrįstai nepripažino aplinkybės, jog visas pajus už butą buvo sumokėtas vien tik už atsakovės asmenines lėšas. Sprendime tvirtinama, jog tam pagrįsti nėra įrodymų, tačiau teismas nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu.

4. Teismas netinkamai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius buto įsigijimo asmeninėn nuosavybėn faktą. Turtas, įsigytas iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu, yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė, jei turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotas tik atsakovės vardu, nenurodant, kad šis nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši aplinkybė atspindi atsakovės ketinimus.

5. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės išsakytų argumentų, kad ieškovas LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka kartu su motina privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl privatizuoti ginčo butą jis neturėjo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktuose nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, bei sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsakovė įrodinėja, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas už asmenines bei motinos S. Š. padovanotas lėšas, o atsakovas įrodinėja, kad didesnę dalį buto kainos jis apmokėjo po šalių santuokos sudarymo iš asmeninių pinigų, kuriuos išlošė loterijoje iki santuokos su atsakove, o dalį išlošė santuokos metu. Atsakovo pateikti netiesioginiai įrodymai, kurie be kitų įrodymų visumos tiesiogiai nepatvirtina pajaus už butą mokėjimo. Atsakovė įrodinėja buto įgijimą rašytiniais įrodymais, kuriose tiesiogiai nurodytos aplinkybės, kad atsakovė mokėjo už butą. 225 Daugiabučių namų savininkų bendrijos “ (duomenys neskelbtini) ” pažymoje nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) kainavo 13327 rub. Iki 1992-07-21 už butą buvo pilnai sumokėta - įmokant per banką 6791rub., ir per atsiskaitomąją knygelę periodiniais mokėjimais likusią vertės dalį 1336 rub. (t.1 b.l.40). Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovė D. E. yra ginčo buto savininkė. Nuosavybės teisės registravimo pagrindas yra Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1992-08-11 pažyma, kuria buvo patvirtinta, jog už butą pilnai atsiskaityta (t.1 b.l.38). Ginčo butas priklausė kooperatinių butų fondui. Buto vertė 13327 rubliai, pirmasis 5200 rub. pajus buvo įneštas A. E. vardu 1984-04-23 atsakovei gyvenant santuokoje su pirmuoju vyru E. A. (t.1 b.l.196). A. E. mirė 1987-03-26. 5200 rub. pajaus 1/2 dalies savininkė buvo atsakovė, ką patvirtina oficialus dokumentas notarės 1987-11-03 išduotas nuosavybės teisės liudijimas (t.1 b.l. 145-147). Kita pajaus dalis (1/2) po E. A. mirties buvo paveldėta lygiomis dalimis atsakovės ir 1984 metais gimusios nepilnametės dukros K. E. (t.1 b.l. 149). K. E. būdama pajaus 1300 rub. dalies paveldėtoja ir savininkė nereiškė atsakovei reikalavimų pripažinti ją ginčo buto bendraturte. 1988-03-11 atsakovės vardu išduotas orderis apsigyventi ginčo bute, nurodant, kad tai yra kooperatinis butas. Šalių santuoka sudaryta 1988-09-29 ir nutraukta 1996-01-26 teismo sprendimu, kuriame taip pat konstatuota, kad šalys kartu negyvena ir neturi bendrų interesų nuo 1993 metų (t.1 b.l.7-8). Tarp šalių nėra ginčo, kad 39 procentai buto kainos (5200 rub.) apmokėta iki šalių santuokos sudarymo atsakovės asmeninėmis lėšomis. Sekantį 6791 rub. įnašą atsakovė 1992-07-16 apmokėjo banko pavedimu iš savo sąskaitos (t.1 b.l.193-196). Likusi buto vertės dalis -1336 rublių – buvo apmokėta atsakovės per atsikaitomąją knygelę periodiniais mokėjimais. Kaip pinigų šaltinį atsakovė nurodė savo motinos Š. S. dovanojimo sutartį - S. Š. 1992-06-26 surašytą raštelis, kuriame nurodyta, kad ji savo dukrai D. E. dovanoja iš savo santaupų 4 900 rub. buto, esančio (duomenys neskelbtini) išpirkimui. Raštelio surašymo data nurodyta 1992-06-26 (civ. byla Nr. 2-1211-127/2007, t.1 b.l.268). Atsakovės banko sąskaita grynais pinigais 2500 rub. suma papildyta 1992-07-16 (t.1 b.l.193, t.2 b.l.86). Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės pateiktas paskolos raštelis dėl 4900 rub. dovanojimo vertintinas kaip nepatikimas įrodymas, nes nežinoma šio paskolos raštelio surašymo data ir objektyviai nustatyti raštelio surašymo datos galimybės nėra - šis raštelis nėra patvirtintas notaro, jis surašytas artimo žmogaus - motinos savo dukrai. Ieškovas nepateikė įrodymų ir argumentų, paneigiančių 1992-06-26 surašytame raštelyje nurodytos netisingos aplinkybės .

Sprendžiant ginčą reikšmingi įrodymai apie ieškovo E. E. nurodytas loterijoje išloštas pinigų sumas 1988-1992 metų laikotarpiu bei anksčiau. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis laimėjo loterijose pinigus 1981-05-11d – 6973 rub. , 1978- 06-01d.- 649rub. 1991-10-17 – 292 rub.(t. 1 b.l.239-240, civ. byla Nr. 2-1211-127/2007, t.1 b.l.268b.l.239-248). Įrodymų, kad ieškovas gyvendamas santuokoje su atsakove išlošė pinigų sumą, iš kurios atsakovė galėjo sumokėti 6791 rub. įnašą už butą, nėra. Ieškovo pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad jis turėjo pinigų, tačiau nepatvirtina, kad ieškovo išloštais pinigais buvo apmokėta už ginčo butą. Ieškovas aplinkybę, kad jis mokėjo už ginčo butą atsakovei perduodamas pinigus įrodinėja tik savo paties paaiškinimais, o tiesioginių rašytinių įrodymų nepateikia. Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad pagal susiklosčiusią ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykių praktiką ieškovas, duodamas pinigais išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, reikalaudavo iš atsakovės raštelių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-280/2008, bei 2008-09-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-422/2008, konstatavo, kad teismams pripažįstant nekilnojamąjį turtą asmenine sutuoktinio nuosavybe, yra esminis kriterijus tokiai išvadai padaryti buvo ne tik turto įsigijimo šaltiniai, bet tai, kad šis faktas buvo įregistruotas viešajame registre, nenurodant, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Nagrinėjamoje byloje nuo 1987 metų pajus Daugiabučių namų savininkų bendrijoje (buvusiame Gyvenamųjų namų statybos kooperatyve), o nuo 1992 metų butas kaip turtinis vienetas, buvo apskaitomas ir įregistruotas atsakovės vardu, ieškovas neprieštaravo atsakovės veiksmams įregistruoti tokį faktą bei nesikreipė dėl šių duomenų pakeitimo. Aplinkybė, kad butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės vardu, patvirtina aiškiai išreikštą sutuoktinio (atsakovės) valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Atsakovės skunde nurodytas argumentas, kad ieškovas LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka privatizavo kitą butą, todėl negalėjo įsigyti ginčo buto, nepagrįstas, nes ginčo butas buvo kooperatinis, kurio įsigijimui netaikomas LR Butų privatizavimo įstatymas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.89 straipsnio 2 dalyje suformuluota įrodymų leistinumo taisykle bei tikimybių pusiausvyros principu sprendžia, kad atsakovė už ginčo butą apmokėjo asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktais, ginčo butą pripažįsta asmenine atsakovės nuosavybe, skundžiamą sprendimą pakeičia dalyje dėl priešieškinio ir priešieškinį tenkina visiškai.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

2007-10-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu buvo pakeistas priteistas iš ieškovo E. E. jo nepilnamečiui sūnui išlaikymas ir priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui turtu- 2 garažais, o ieškovo E. E. pareikštas priešieškinį, kuriame jis prašė padalinti su atsakove D. E. jų santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atmestas, nustačius, kad E. E. praleido ieškinio senaties terminą reikalauti padalinti santuokoje įgytą turtą. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2008-02-08 nutartyje buvo konstatuota, kad pirmos instancijos teismas, ieškovei prašant, pagrįstai taikė ieškinio senatį ir atsakovo priešieškinį dėl santuokinio turto padalinimo atmetė. Pirmos instancijos teismas pagrįstai CPK 293 str. 3 p. nustatytu pagrindu nutraukė bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo padalinti santuokoje įgytą turtą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, teisėju kolegijai nusprendus, kad ginčo butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir patenkinus atsakovės priešieškinį šis turtas negali būti dalijamas (CK 3.87 str.) .

Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti faktą, kad atsakovė vienašališkai sulaužė buvusį susitarimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokos metu, padalijimo, sulaukus jų sūnui pilnametystės ir alimentų jam išmokėjimo. Nustatyta, kad Ieškovas nepateikė įrodymų dėl tokio susitarimo fakto su atsakove buvimo. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1211-127/2007 atsakovas pareiškė priešieškinį, jame buvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių nebuvo padalintas santuokoje įgytas įgytas ginčo butas. Ieškovas nurodė, kad butas nebuvo padalintas dėl to, kad atsakovė jam grasino susidorojimu. Šioje byloje ieškovas nurodė iš esmės tas pačias su atsakove buvusio tariamo susitarimo aplinkybes. 1996-01-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas išnagrinėjo bylą dėl santuokos nutraukimo. Jokių įrodymų dėl tarp šalių buvusio susitarimo dėl buto padalinimo ieškovas nepateikė, todėl šis jo reikalavimas negali būti patenkintas. Be to, bet koks žodinis susitarimas, jeigu jis ir būtų, nepripažįstant vienai iš šalių, neturėtų jokių teisinių pasekmių.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimai dėl turto vertinimo ir antstolio darbo išlaidų priteisimo iš atsakovės yra nepagrįsti. Ieškovas pats, savo iniciatyva, kreipėsi į turto vertintojus dėl jam nuosavybės teise priklausančių garažų įvertinimo. Šios išlaidos patirtos nagrinėjant kitą civilinę bylą Nr. 2-1211-127/2007 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas galėjo būti išspręstas toje pačioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės D. E. 7500 Lt išlaidų, kurias ieškovas patyrė mokėdamas už teisines paslaugas. Ieškovo susitarimas su UAB “Teisingumas” dėl teisinių paslaugų sudarytas 2009-07-17, byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei iškelta 2009-11-02. Ieškovas pateikė UAB “Teisingumas” 2009 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais išrašytus kasos pajamų orderius, pagal kuriuos sumokėjo 7500 Lt už teisines paslaugas (t.2 b.l.8-11, 58-60). Ieškovas nepateikė ataskaitų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kokias konkrečias su nagrinėjama byla susijusias teisines paslaugas UAB “Teisingumas” suteikė ieškovui. Nagrinėjant civilinę bylą teisme ieškovą galėjo atstovauti tik advokatas arba advokato padėjėjas (CPK 56 str.), todėl reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovės priešieškinį, atsakovei iš ieškovo priteisiamos atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos: 400 Lt sumokėto žyminio mokesčio (t.2 b.l.94). Pirmos instancijos teisme atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: advokatei už atstovavimą sumokėti 3686 Lt (t. 1 b.l.267-268, t.2 b.l.28), sumokėjo 400 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (t.1 b.l.223). Atsakovės priešieškinį patenkinus visiškai ir patenkinus ieškinio reikalavimą pripažinti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo nuosavybe, ½ dalis atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1843 Lt atsakovei priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str.). Vadovaujantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-09-10 sprendimu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl teismas nepriteisia iš ieškovo žyminio mokesčio dalies, kurios mokėjimas buvo atidėtas atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 ir 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo E. E. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovės D. E. apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje atsakovės D. E. priešieškinio reikalavimas atmestas. D. E. priešieškinį patenkinti, butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pripažinti D. E. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti D. E. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. E. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2643 Lt bylinėjimosi išlaidų.