- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-1304-383/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z. (atstovaujamos advokato A. N.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimo V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimu V. Z. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutine subendrinta 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metam už tai, kad 2014-07-28, 13.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į stovėjusią transporto priemonę, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotoja nepranešusi policijai apie eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokias veiksmais ji pažeidė Kelių eismo tiesyklių (toliau – KET) 9, 132, 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
V. Z. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-10-30 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties ir priteisti iš administracinį teisės protokolą surašiusios institucijos 2000 Lt apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir todėl naikintinas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas būtent apeliantei priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Iš apžiūros metu policijos pareigūnų darytų nuotraukų matyti, kad vieno automobilio kėbulo subraižymo aukštis neatitinka kito automobilio kėbulo subraižymo žymių aukščio. Tai kelia pagrįstų abejonių, kad tarp minėtų automobilių būta kontakto, tačiau teismas į šią aplinkybę nekreipė dėmesio.
Palyginus automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu policijos padarytas nuotraukas su teismui pateiktomis „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje 2013-12-02 darytomis nuotraukomis, matyti, kad juose yra užfiksuoti tie patys automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės kėbulo apgadinimai, kas reiškia, kad ant automobilio (duomenys neskelbtini) kėbulo esančios subraižymo žymės yra atsiradusios dar iki 2014-07-28. Be to, policijos padarytose nuotraukose matyti gerokai mažiau automobilio apgadinimų nei yra nurodyta 2014-08-05 apžiūros akte, nors taip neturėtų būti. Turint omenyje, kad apžiūros aktas yra surašytas vieno policijos patrulio, kuris subjektyviai sprendė tiek apie jo (ne)matomus automobilio apgadinimus, įrašų tikrumą galima patikrinti tik nuotraukomis, kurios, kaip jau minėta, neatitinka akto įrašų, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama būtent nuotraukoms.
Apeliantės manymu, teismas netinkamai vertino ir liudytojo N. Z. parodymus. Liudytojas nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį buvo apgadinęs apeliantei priklausančio automobilio moldingus, keleivio pusės galines ir priekines dureles, galinį sparną, kai parkuodamasis atsitrenkė į betoninę namo sieną. Teismas negalėjo šių parodymų vertinti kritiškai vien tik dėl to, kad toks įvykis niekur nebuvo užfiksuotas ir, kad N. Z. ir V. Z. sieja giminystės ryšiai. N. Z. parodymus teismas turėjo vertinti ne kritiškai, o kaip keliančius abejonių, kad policijos darytose nuotraukose ir 2014-08-08 surašytame apžiūros protokole užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra atsiradę dėl atsitrenkimo būtent į automobilį (duomenys neskelbtini).
Teismo išvada, jog ant apeliantei priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai padaryti naujai, yra padaryta neįvertinus surinktų įrodymų pakankamumo, jų nuoseklumo, nepašalinus jų prieštaravimo bei neaiškumų ir netinkamai sprendus dėl įrodymų šaltinio patikimumo. Teismas be ekspertizės neturėjo teisės daryti išvadų dėl tokių aplinkybių, kurių nustatymui reikalingos specialios žinios, t. y. spręsti, ar ant automobilio (duomenys neskelbtini) yra būtent automobilio (duomenys neskelbtini) dažų pėdsakas.
Be to, byloje nėra įrodymų, jog automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo būtent apeliantė ir kad būtent jai buvo atsiradusi KET 234 punkte numatyta pareiga nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, nepranešus apie eismo įvykį policijai. Iš Nutarimo nesimato, kad teismas būtų vertinęs byloje esančius įrodymus siekiant nustatyti, ar būtent apeliantė vairavo jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), kai juo buvo atsitrenkta, jei išvis buvo atsitrenkta į automobilį (duomenys neskelbtini). Nei D. B., nei kiti asmenys nematė, kas vairavo, mitėtą automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad raštelyje, kurį D. B. rado užkištą už jos apgadinto automobilio, nurodytas apeliantei priklausančio automobilio modelis ((duomenys neskelbtini)) ir valstybinis numeris ((duomenys neskelbtini)) nesutampa su raštelyje nurodytaisiais ((duomenys neskelbtini)), tačiau teismas į šiuos neatitikimus visiškai nekreipė dėmesio ir tų neaiškumų nepašalino. Teismas iš esmės nustatinėjo tik aplinkybę, ar tarp apeliantei priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) ir automobilio (duomenys neskelbtini) būta kontakto. Nustačius aplinkybę, kad būta kontakto, savaime dar nereiškia, kad būtent apeliantė vairavo jai priklausantį automobilį. V. Z. nurodo, kad administracinė nuobauda jai buvo skirta nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas ne tik nepagrįstai ir neteisėtai skyrė apeliantei administracinę nuobaudą, bet ir netinkamai ją individualizavo. Apeliantė yra judėjimo negalią turintis asmuo, kuriam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, yra sunkiai vaikštanti. Yra nustatyta, jog apeliantė dėl judėjimo negalios atitinka specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos kriterijų. Teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas labai apsunkintų V. Z. galimybes judėti, kadangi ji dėl savo negalios negali ilgiau nei pavažiuoti visuomeniniu transportu, nei paeiti pėsčiomis. Apeliantės mėnesio pajamos nesiekia 800 Lt, t. y. yra daugiau nei dvigubai mažesnės, nei jai skirta bauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad aplinkybę, jog būtent V. Z. pažeidė KET 9, 132, 234 punktus įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, fotonuotraukos, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, paaiškinimai, eismo įvykio liudytojo raštelis, taip pat apeliantės ir liudytojų parodymai teismo posėdžio metu, kiti byloje esantys įrodymai. Mano, kad V. Z. žinojo ir suprato, kad padarė eismo įvykį, t.y. apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tuo padarydama turtinę žalą ir vadovaudamasi KET 231.1 punkto reikalavimais, privalėjo nedelsdama sustoti ir pasilikti eismo įvykio vietoje. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai.
V. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014-10-30 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo turinio, V. Z. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ji padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Teigia, kad Kauno apylinkės teismas ne tik nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė administracinę nuobaudą, bet ją ir netinkamai individualizavo.
Šalies argumentai
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta V. Z., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. Z. kaltės, padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą.
Nors V. Z. neigia apgadinusi D. B. automobilį ir pasišalinusi iš įvykio vietos, tačiau tai laikytina gynybos versija siekiant išvengti atsakomybės. Tai, jog V. Z. padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, pagrindžia byloje esantys įrodymai. Vyr. patrulis P. Š. 2014-07-28 tarnybiniame pranešime nurodė, jog patruliuojant kartu su vyr. patruliu D., gavo pranešimą dėl eismo įvykio. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo savininkę D. B., kuri paaiškino, jog liepos 18 d. apie 13 val. pastebėjo, jog apgadinta automobilio kairė pusė, už automobilio rado užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta: „BMW 5 juodas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). D. B. 2014-07-28 paaiškinime nurodė, jog radusi apgadintą automobilį, kuriam buvo nudaužtas veidrodėlis ir nubrėžtas kairės pusės šonas, pranešė policijos pareigūnams. Iš VĮ regitra duomenų nustatyta, jog raštelyje nurodytas automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso V. Z. (b.l 8), kuri 2014-07-28 paaiškinime nurodė, kad automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme ir 2014-07-28 apie 12 val. išvažiavo (b.l. 10). Ant automobilio (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai atitinka rastas žymes ant automobilio (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pagrįstai nustatyta, jog automobiliu (duomenys neskelbtini) V. Z. apgadino automobilį (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde V. Z. nurodo, jog ant jos automobilio esančios žymės atsirado dar iki 2014-07-28, o tai pagrindžia draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje 2013-12-02 nuotraukos. V. Z. sūnus teigė, jog jis taip pat buvo apgadinęs automobilį, kai besiparkuodamas atsitrenkė į namo siena. Aukštesnysis teismas pritaria Kauno apylinkės teismo nuomonei, jog šios versijos yra gynybinio pobūdžio ir neatitinka visų byloje esančių objektyvių įrodymų. Buvo nustatyta, jog iš apžiūros akto ir nuotraukų matyti, kad ant V. Z. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai: braukimo žymė ant dešinės pusės keleivio durelių, braukimo žymė ant dešinės pusės galinio sparno, kontakto žymė ant dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio, padaryti naujai, kadangi iš eismo įvykio deklaracijos ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2013-11-28 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas V. Z. priklausančio automobilio dešinės pusės priekinis sparnas (braukimo žymė ant dešinės pusės priekinio sparno) (b. l. 21, 46-51).
Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257, 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, V. Z. veiksmuose teisingai nustatė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimo sudėtį.
Sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos teisingumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Skundą nagrinėjantis apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas šiuo atveju pažeidėjai paskyrė per griežtą nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d., nors ir taikė ATPK 30¹ str. nuostatas. Įvertinama tai, kad V. Z. yra neįgali (b.l. 22, 24, 35, 36). Jai diagnozuota 3 stadijos dešinio klubo artrozė, dešinio klubo nejudrumas, 1 stadijos dešinio kelio artrozė, dešinės kojos sutrumpėjimas, raumenų hipotrofija. Gydytojų konsiliumo nustatyta, jog pacientė dėl judėjimo negalios atitinka specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir techninio pritaikymo kompensacijos 3.7 kriterijų, numatytą Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. A1-214/V-655 (b.l. 23, 34, 52). Vertintina tai, jog V. Z. atsakomybę lengvina tai, jog ji yra vyresnė nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, Aukštesnysis teismas vertina ir tai, jog pažeidėja yra nedirbanti, pensininkė. Iš VSDFV Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, jog V. Z. mėnesines pajamas sudaro invalidumo/netekto darbingu pensija (720.84 Lt) ir transporto išlaidų kompensacija (32.50 Lt), viso 753.34 Lt. Aukštesniojo teismo vertinimu, gaudama tokias pajamas pažeidėja nesugebėtų sumokėti ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos.
Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą V. Z., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą, nei tai padarė Kauno apylinkės teismas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų terminui ir 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda, kurią paskyrė pirmos instancijos teismas, šiuo atveju nėra proporcinga ir teisinga priemonė. Analizuojamu atveju nuobaudos tikslams pasiekti pakanka paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui su 500 (penkių šimtų) litų pinigine nuobauda.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, tačiau netinkamai individualizavo už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirtiną nuobaudą, todėl nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
V. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimą pakeisti:
V. Z. paskirtą nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą sušvelninti – vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti 500 Lt (penkių šimtų litų, t. y. 144.93 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę nuobaudą paskirti 500 Lt (penkių šimtų litų, t. y. 144.93 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.