- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- 2-226-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00049-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pro industrija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pro industrija“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pro industrija“ direktoriaus V. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pro industrija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pro industrija“ direktorius V. I. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė: 1) iškelti atsakovei UAB „Pro industrija“ restruktūrizavimo bylą; 2) neskirti nemokumo administratoriaus; 3) taikyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies nuostatas; 4) nustatyti ne trumpesnį nei 4 mėnesių terminą restruktūrizavimo plano projekto parengimui; 5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones bendrovės turtui; 5) nustatyti einamųjų mokėjimų sumą, nurodytą pareiškime.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „Pro industrija“ yra gyvybinga, tačiau patiria laikinų finansinių sunkumų, kurie susiklostė dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Bendrovėje dirba 24 darbuotojai, darbai atliekami, įsiskolinimų nėra, tačiau lėšų trūksta atsiskaitymui su kreditore akcine bendrove „Šiaulių bankas“, kuriai atsakovė 2024 m. vasario 6 d. išsiuntė prašymą susitarti dėl pagalbos bendrovei suteikimo ir dėl laiku nesumokėtos skolos restruktūrizavimo, finansinių srautų bendrovei subalansavimo, tačiau akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ 2024 m. vasario 8 d. informavo, kad jai nepriimtinas kredito sutarties koregavimas pagal bendrovės nurodytas sąlygas, todėl suteikti pagalbą atsisakė. Ieškovas pareiškime nurodė pagrindines sunkios finansinės padėties priežastis, taip pat nurodė, kokių priemonių imsis, kad situacija pagerėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškimo dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos pateikimo teismui metu (2024 m. vasario 12 d.) pareiškėjas nėra įvykdęs JANĮ 8 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų reikalavimų, tai yra, nepateikė įrodymų, jog pateikė pranešimą kiekvienam kreditoriui, kuriame nurodė juridinio asmens neįvykdytas prievoles ir pažymėjo, jog, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą (ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos) nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, pareiškėjas kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad yra tenkinama bent viena iš JANĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos.
5. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prie pareiškimo nėra pateikęs duomenų apie bendrovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones (iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir valstybės įmonės „Regitra“), juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdas (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas), informacijos apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
6. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prašo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, teismas pažymėjo, jog prie pareiškimo turi būti pridėti JANĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatyti dokumentai: 1) restruktūrizavimo plano projektas ir juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui; 2) einamųjų mokėjimų, kuriuos juridinis asmuo turi mokėti kiekvieną kalendorinį mėnesį, sąrašas, nurodant konkrečią didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams mokėti, ir pagrindimo dokumentai; 3) nuo teismo sprendimo iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos mokėjimų kreditoriams sąrašas, jeigu juridinis asmuo prašo netaikyti visų ar dalies šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatų; 4) informacija apie numatomą tarpinį finansavimą, nurodant numatomų gauti paskolų dydį, sąlygas, įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus finansavimo šaltinius iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo; 5) esminių sutarčių sąrašas ir šių sutarčių priskyrimo esminėms įrodymai – dokumentai, duomenys, kita informacija.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas UAB „Pro industrija“ direktorius V. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovas yra įvykdęs JANĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes jis yra vienintelis bendrovės akcininkas. Ieškovas 2024 m. vasario 12 d. pareiškimu bando inicijuoti procesą, todėl JANĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai yra įvykdyti.
7.2. Ieškovas kreipėsi į akcinę bendrovę „Šiaulių bankas“, kuri yra vienintelė bendrovės kreditorė, todėl JANĮ 6 straipsnio 3 dalies reikalavimai taip pat yra įvykdyti. Įvykdytas ir JANĮ 16 straipsnio 1 dalies reikalavimas.
7.3. Ieškovas neturi teismui iš anksto pateikti restruktūrizavimo plano projekto, nes JANĮ 110 straipsnis nustato keturių mėnesių laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos paruošti restruktūrizavimo plano projektą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Atskirasis skundas pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė pareiškimo dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas.
11. Iš apskųstos nutarties matyti, kad teismas laikė, jog ieškovas nėra įvykdęs JANĮ 8 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų reikalavimų, tai yra, nepateikė įrodymų, kad pateikė pranešimą kiekvienam kreditoriui, kuriame nurodė juridinio asmens neįvykdytas prievoles ir pažymėjo, jog, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą (ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos) nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, pareiškėjas kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ yra vienintelė atsakovės kreditorė, kuriai atsakovė 2024 m. vasario 6 d. išsiuntė prašymą susitarti dėl pagalbos bendrovei suteikimo ir dėl nesumokėtos laiku skolos restruktūrizavimo, finansinių srautų bendrovei subalansavimo, tačiau ši 2024 m. vasario 8 d. informavo, jog jai nepriimtinas kredito sutarties koregavimas pagal bendrovės nurodytas sąlygas, todėl suteikti pagalbą atsisakė.
12. Privalomą išankstinę ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarką reglamentuojama JANĮ nuostatos. Pagal JANĮ 8 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis).
13. Kaip matyti iš ieškovo V. I. pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškimo bei jų priedo, ieškovas teismui nurodė apie finansinius sunkumus, siekiant atsiskaityti su kreditore akcine bendrove „Šiaulių bankas“, tačiau pačiame pareiškime aiškiai nenurodė, kad tai yra vienintelė atsakovės kreditorė. Be to, ieškovas kaip pareiškimo priedą Nr. 6 nurodo dokumentą „Kreditoriai – debitoriai“, tačiau dokumentas tokiu pavadinimu prie pareiškimo nėra pridedamas. Ieškovas prideda dokumentą pavadinimu „Klientų būklė“, kurį, tikėtina, laiko kreditorių ir debitorių sąrašu. Iš šio sąrašo nėra aišku nei kam skolinga atsakovė, nei kas yra skolingi atsakovei. Apskųstoje nutartyje teismas nurodo, kad ieškovas teismui nepateikė juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nustačius, kad iš su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti kreditorių apimties, nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas laikėsi išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo sudaryti galimybę ieškovui pateikti aiškų kreditorių ir debitorių sąrašą, kuriame matytųsi turimi reikalavimai ir įsipareigojimai, ir tik po to spręsti, ar buvo laikomasi JANĮ 8 straipsnio reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1384-450/2021).
14. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas teismui nepateikė duomenų apie bendrovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones (iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir valstybės įmonės „Regitra“), informacijos apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus, taip pat JANĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatytų dokumentų. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad jis neprivalo pateikti restruktūrizavimo plano projekto su pareiškimu, nes JANĮ 110 straipsnis nustato pareigą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos keturių mėnesių laikotarpyje paruošti restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta nustatyta tvarka, ir pateikti jį teismui.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 110 straipsnis nustato restruktūrizavimo plano tvirtinimo tvarką kitoje nemokumo stadijoje, tai yra, kai teismas nusprendžia, jog yra pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau tai nepaneigia ieškovo pareigos plano projektą pateikti teikiant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kaip tai yra nustatyta JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Pažymėtina, kad ir spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą sąlygų buvimo, teismas turi įvertinti visumą šių aplinkybių: 1) ar prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo papildomai pridedamas restruktūrizavimo plano projektas ir juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui (JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punktas); 2) ar plano projektas atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. ar jo turinys apima visus JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje išvardintus pagrindinius elementus (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) ar plano projektas yra preliminariai įgyvendinamas, t. y. plano projektas ir jame numatytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti turi nekelti akivaizdžių abejonių (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovas nepagrįstai teigia, kad teikiant pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jis kartu neprivalėjo pateikti ir restruktūrizavimo plano projekto. Aplinkybės, kad nepateikė ir kitų apskųstoje teismo nutartyje nurodytų dokumentų, atskirajame skunde neneigia ir pats ieškovas, dėl teismo nurodytų pareiškimo trūkumų nepasisako. Kita vertus, teismui, nustačius, kad su pareiškimu nepateikti tam tikri įstatyme numatyti dokumentai, teismas privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, nes šis trūkumas gali būti pašalintas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje, nustatant ieškovui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
16. Įvertinus visa tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas teismui nepateikė visų pareiškimo priėmimui reikalingų dokumentų, pateikti dokumentai yra neišsamūs, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, trūkumai turi būti šalinami CPK 115 ir 138 straipsniuose nustatyta tvarka. Nustačius, kad iš su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas laikėsi išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismui, visų pirma, sudarant galimybę ieškovui juos (jeigu jie egzistuoja) pateikti, tikslinga buvo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, ir tik po to spręsti, ar buvo laikomasi JANĮ 8 straipsnio reikalavimų, taip pat pareikalauti papildomų įrodymų, numatytų JANĮ 17 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad reikšmingoms byloje aplinkybėms nustatyti trūksta duomenų, turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus duomenis, susijusius su kreditorių skaičiumi, jų prievolių terminais, kreditorių informavimu apie nemokumo proceso inicijavimą, o ne iš karto atsisakyti priimti ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo.
17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė šią proceso stadiją reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino šiam klausimui spręsti byloje esančius duomenis, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pro industrija“ direktoriaus V. I. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pro industrija“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.