Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, sekretoriaujant Redai Songailienei, dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. K. prašymą dėl nuosprendžio peržiūrėjimo įsigaliojus naujiems įstatymams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

LR BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojo LR BK 75 straipsnio pataisa, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus LR BK 75 str. 1 d. pakeitimus darytina išvada, kad šiuo metu galiojanti LR BK 75 str. 1 d. redakcija yra švelnesnė negu LR BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi D. K. nusikalstamų veikų padarymo metu.

Baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas, t. y.: 1) asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą – padaryti nusikaltimai nėra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai; 2) asmuo turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme – ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus); 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai.

BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos AT nutartis, kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos AT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012). Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, tai yra turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju D. K. teismo nuosprendžiais pripažintas kaltu padaręs neatsargų nusikaltimą, tačiau jis padarytas šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus - D. K. sėdo už automobilio vairo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, be to, D. K. automobiliu vežė savo vaiką, pažeisdamas KET reikalavimus, automobilis, kurį vairavo D. K., nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes - kūdikis nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė, kito automobilio vairuotojas ir du keleiviai patyrė sunkius sveikatos sutrikdymus, dar dviem keleiviams sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Pažymėtina, kad kelių transporto priemonių vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio, dėl kurio žuvo žmogus yra gana dažnai pasitaikantis nusikaltimas, kuris sukelia itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, todėl negali formuotis įsitikinimas dėl tokios veikos nebaudžiamumo. Akcentuotina, kad D. K. jau anksčiau buvo administracine tvarka baustas už vairavimą esant neblaiviam (Kretingos apylinkės teismo 2009-01-08 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.6.-34-325/2009). Tai rodo, jog asmuo dėl savo elgesio išvadų nepadarė ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Nors nuteistasis iki suėmimo dirbo, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, atlyginęs dalį priteisto civilinio ieškinio, tačiau nuteistasis ne kartą laisvės atėmimo vietoje yra padaręs vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, kas pastarąjį charakterizuoja ypač neigiamai.

Įvertinus BK 75 straipsnio taikymo D. K. galimybes, bei atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 41 straipsnis), todėl nuteistojo prašymas taikyti jo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą netenkintinas.

Konstatuotina, jog nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusios BK 75 straipsnio pataisos nuteistojo teisinės padėties neįtakoja, kadangi jis teismo jam suteiktos galimybės taisytis nepateisino, todėl prašymas atmetamas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą -lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus 7 skirsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 338 straipsnio 2 dalimi, 362¹, 364 straipsniais

nutaria:

nuteistojo D. K., gim. 1978 prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos (suimtam nuteistajam - nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.