Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-350-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
1A-4-350-2012
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00071-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Petras Meidus, Ričardas Gilys
Kaltinamasis
Ž. Ž.
Civilinis ieškovas
AB „X“
Advokatai
Algirdas Biguzas
Kategorijos

Teisėjas Donatas Jatužis Baudž. byla Nr. 1A-4-350/2012 Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00071-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., 1.1.4.4.5., 1.1.7.2.5., 2.4.6.4.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Procesinio sprendimo kategorija

2012 m. lapkričio 12 d.

Panevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Petro Meidaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorei Sandrai Povilonienei, civilinio ieškovo atstovui advokatui Algirdui Biguzui,

išteisintajam Ž. Ž.,gynėjui advokatui Ž. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės S. P. ir civilinio ieškovo AB „X“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. išteisintas pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto sudėties (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). AB „X“ 28347,98 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., kad jis 2010 m. sausio 13 d., apie 22 val. 15 min., sudarydamas sąlygas bei šalindamas kliūtis nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir padėjo jiems padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., o būtent: įleisdamas įvažiuoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims automobiliu į saugomą AB „X“ montavimo firmos (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bei uždarydamas teritorijoje paleistus šunis į voljerą, kad minėti asmenys saugiai jaustųsi, sudarė jiems sąlygas įsibrauti į bendrovės metalo ruošinių gamybos cechą, o nenustatytiems asmenims sugrįžus po nusikalstamos veikos padarymo, saugodamas juos, leido ištrinti vaizdo kamerų įrašą, ir taip padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įsibrauti į patalpą - AB „X“ montavimo firmos (duomenys neskelbtini) metalo ruošinių gamybos cechą, iš kur nenustatyti asmenys pagrobė AB „X“ montavimo firmos (duomenys neskelbtini) turtą, už 28 347, 98 Lt, t. y., 1716 kg., svorio nerūdijančio plieno lakštą už 20 248, 80 Lt, 290 kg. svorio nerūdijančio plieno kampuotį už 3422 Lt, šilumokaičio nerūdijančio plieno plokštę su šilumokaičio nerūdijančio plieno kreipiančiąja už 2537 Lt, 21,6 kg svorio juodo plieno lakštą už 140, 18 Lt, 500 kg nerūdijančio plieno laužo už 2000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė S. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-20 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti Ž. Ž. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir jam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Priteisti iš Ž. Ž. 28347,98 Lt AB „X“ naudai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad duomenys dėl padarytos vagystės laiko ir pavogto metalo kiekio nėra patikimi, nes tai paneigia byloje esančios pažymos apie pagrobtą turtą, liudytojų parodymai, kuriuos teismas neteisingai įvertino. Prokurorė mano, jog tai, kad bendrovė kreipėsi į policiją tik praėjus septynioms dienoms po vagystės, neatleidžia nuo pareigos atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką bei atsisakyti patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltimą padariusius asmenis. Nesutinka su teismo išvada, kad Ž. Ž. veiksmuose nėra privalomojo bendrininkavimo subjektyviosios pusės požymio – susitarimo daryti nusikalstamą veiką ir tiesioginės tyčios bendrininkauti. Nurodo, kad susitarimas tarp bendrininkų gali būti išankstinis arba nusikalstamos veikos darymo metu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad susitarimas buvo išankstinis – kai nenustatyti vyriškiai 2010-01-13 apie 10 val. atvyko į bendrovę ir pasakė, kad atvažiuos virinti. Jau tuo metu Ž. Ž., kurio tiesioginė pareiga yra saugoti įmonės turtą ir teritoriją, privalėjo suprasti, kad bus vykdoma nusikalstama veika, kurios padarymui būtina patekti į bendrovės teritoriją, kadangi teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad prašymai įleisti į įmonės teritoriją darbo metu buvo dažni, o įleisti naktį prašymų nebūdavo. Savo išankstiniu pažadu įleisti nenustatytus asmenis į bendrovės teritoriją, Ž. Ž. prisidėjo prie nenustatytų bendrininkų veikos, kai pastarieji jau ketino padaryti nusikalstamą veiką. Nurodo, kad Ž. Ž., pagal savo darbines funkcijas turėdamas pareigą trukdyti atlikti nusikalstamus veiksmus, sąmoningai jos nevykdė, o kaip tik pašalino kliūtis: uždarė į voljerą šunis, po to leido be kliūčių bendrininkams patekti į bendrovės teritoriją ir metalo ruošinių gamybos cechą, o po turto pagrobimo leido nenustatytam asmeniui ištrinti vaizdo įrašą už tai gaudamas 200 Lt atlygį. Prokurorės nuomone, visos šios aplinkybės kaip tik rodo, kad savo veiksmais Ž. Ž. sudarė realias galimybes nusikalstamai veikti nenustatytiems asmenims. Teismas, neatsižvelgęs į tai, kad padėjimas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia, neteisingai įvertino Ž. Ž. veiksmus. Nagrinėjamu atveju Ž. Ž. veikė netiesiogine tyčia, kadangi pagal savo išsilavinimą, gebėjimus, protinį išsivystymą, amžių ir gyvenimišką bei profesinę darbo patirtį privalėjo suvokti ir suvokė, kad jo veiksmai padeda daromai nusikalstamai veikai ir nors nenorėjo tos veikos padarynių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Nurodo, kad paties Ž. Ž. parodymai dėl išvežamo metalo kiekio, formų, asmenų, kurie tarėsi su juo dėl įleidimo į teritoriją, tapatybių duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi. Liudytojai S. M. ir R. Č. parodė, kad kaltinime nurodytą metalo kiekį galima išvežti per keletą kartų, per ilgesnį laiko tarpą ir jį supjausčius. Tai atitinka ir byloje esančius duomenis, kad buvo ištrinta 4 valandų filmuota medžiaga, o Ž. Ž. nurodė, kad nenustatyti asmenys ceche prabuvo apie 2 valandas, taip pat, kad likusiame neištrintame 2 sekundžių vaizdo įraše matyti trykštantys metalo purslai atitinka metalo pjaustymą, o ne virinimą. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog Ž. Ž. atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o skiriant jam bausmę atsižvelgtina į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, kad nėra Ž. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į Ž. Ž. asmenybę: anksčiau neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, registruotas darbo biržoje. Atsižvelgiant į tai, bausmės tikslai Ž. Ž. gali būti pasiekti jam skiriant laisvės apribojimo bausmę.

Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas AB „X“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendį ir Ž. Ž. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nesutinka su teismo nuosprendžiu, nes mano, jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuoseklų ir iš anksto suplanuotą kaltinamojo Ž. Ž. dalyvavimą vykdant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. Taip pat mano, jog teismas neišsamiai įvertino byloje surinktą medžiagą, kaltinamojo, liudytojų parodymus bei liudyti neiškvietė asmens, galimai žinančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, dalyvavusių vykdant nusikalstamą veiką, tapatybes. Abejonės, kurios teismui kilo dėl galimai pagrobto turto kiekio ir pagrobimo laiko, nustatymo yra nepagrįstos. Teismas turėjo remtis S. M. parodymais, nes jam, kaip bendrovės darbų vykdytojui geriausia yra žinoma kiek ir kokio metalo buvo ceche, iš kurio jis buvo pagrobtas. Taip pat minėtas liudytojas dalyvavo atliekant inventorizaciją bei pasirašė akte. Kitiems liudytojams, t. y. A. L. ir R. Č. tikslus metalo kiekis, buvęs ceche vagystės naktį, nebuvo žinomas. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra įrodytas Ž. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Teigia, kad bylos medžiaga kaip tik įrodo, kad Ž. Ž. veikė bendrai su vagystės vykdytojais, o išaiškėjus vagystės faktui, nepadarė nieko, kad būtų išaiškinti asmenys, dalyvavę vagystės padaryme. Ž. Ž. į saugomą teritoriją įleido nenustatytus asmenis, leido jiems kelias valandas netrukdomai darbuotis ceche, o išvažiuojant ištrinti bendrovės teritoriją filmuojančią medžiagą, t. y. veikė kaip padėjėjas vykdant vagystę kartu su nenustatytais asmenims. Ž. Ž. paaiškinimai, kad nenustatyti asmenys buvo atvažiavę prieš įvykdant vagystę dienos metu tik patvirtina aplinkybę, kad vagystei buvo ruošiamasi iš anksto. Neįtikėtinai skamba ir Ž. Ž. paaiškinimai, dėl ko jis į teritoriją įleido nepažįstamus asmenis, kad neva patikėjo, jog jie turi valdžios leidimą. Ž. Ž. savo veiksmais apskritai nevykdė savo pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose. Ž. Ž. veikė absoliučiai priešingai savo darbdavio AB „X“ interesams. Mano, kad teismas deramai neįvertino prieštaringų Ž. Ž. ir liudytojo V. N. parodymų. Teismas neabejotinai turėjo apklausti liudytoju minėtų asmenų parodymuose minimą S. B.. Mano, kad Ž. Ž. teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys buvo atvykę pas kitus AB „X“ darbuotojus tik siekia suklaidinti pareigūnus bei teismą ir tokiu būdu paneigti bendrininkavimo faktą. Šių aplinkybių teismas neanalizavo, o tas faktas, kad apklausti kaip liudytojo teismas neiškvietė AB „X“ darbuotojo S. B., kurio parodymai galėjo turėti lemiamos įtakos paneigiant ar patvirtinant Ž. Ž. parodymus, o taip pat padėti nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, patvirtina, kad teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė aplaidžiai, išsamiai neištyręs visų byloje esančių aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas prašo apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Skundžiamas išteisinamasis nuosprendis grindžiamas tuo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog kaltinamajame akte nurodytas turtas buvo pagrobtas ten nurodytu laiku, t.y. naktį iš 2010 m. sausio 13 d. į 14 d., kai dirbo Ž. Ž. ir kad neįrodyta, jog Ž. Ž. veikoje yra baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinas subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia bendrininkauti darant nusikaltimą.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik esant pakankamai neabejotinų įrodymų, jog buvo padaryta kaltinamajame akte aprašyta nusikalstama veika ir kad šią veiką padarė kaltinamasis.

Dėl Ž. Ž. kaltės

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino Ž. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas Ž. Ž. išteisinimą iš esmės grindė dviem aspektais, t.y., kad jo veiksmuose neįrodytas privalomojo bendrininkavimo subjektyviosios pusės požymis – susitarimas daryti nusikalstamą veiką ir tiesioginė tyčia bendrininkauti bei, kad bylos duomenys dėl padarytos vagystės laiko ir pavogto metalo kiekio nėra patikimi, nes atsižvelgus į tai, kad įmonėje metalo vagysčių būta ir anksčiau, negalima atmesti tikimybės, kad dingusio metalo kiekis galimai yra ir anksčiau daromų nusikalstamų veikų pasekmė.

Apeliacinį skundą pateikusi prokurorė nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu ir akcentuoja, kad nors pagal savo darbines funkcijas išteisintasis privalėjo imtis priemonių užkirsti galimybę vykdyti nusikalstamus veiksmus, tačiau už 200 Lt atlygį pašalinęs bendrininkams kliūtis, t.y. uždaręs į voljerą šunis, leidęs netrukdomai patekti į bendrovės teritoriją ir metalo ruošinių gamybos cechą, o po turto pagrobimo leidęs nenustatytam asmeniui ištrinti vaizdo įrašą sudarė realias galimybes nusikalstamai veikti nenustatytiems asmenims. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiais argumentais ir konstatuoja, kad šių aplinkybių, kuriomis nuosprendyje grindžiamas Ž. Ž. išteisinimas, išnagrinėjimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrame bylos kontekste turėjo esminę įtaką nepagrįstoms teismo išvadoms, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus šioje dalyje įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikintinas ir Ž. Ž. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad 2010-01-13 Ž. Ž., dirbdamas AB „X“ sargu, naktį, kai įmonė nedirbo, leido nenustatytiems asmenims automobiliu įvažiuoti į savo paties saugomą teritoriją, kurie turėtais raktais atsirakinę teritorijoje esančio metalo ruošinių gamybos cechą, pateko į jo patalpas. Įleistieji į teritoriją asmenys išvykdami Ž. Ž. davė 200 litų ir Ž. Ž. leidimu iš sargų poste esančių laikmenų ištrynė teritoriją filmuojančių vaizdo kamerų įrašus. Kitos dienos ryte įmonės darbuotojai ceche pasigedo ten buvusių materialinių vertybių.

Ž. Ž. parodė, kad vyriškius į teritoriją įleido dėl to, kad žinojo, jog vienas iš jų anksčiau ten yra dirbęs bei jį užtikrino, jog patekimas į įmonės teritoriją bei suvirinimo darbų aptariamame ceche atlikimas yra suderintas su bendrovės „valdžia“. Pradžioje vyriškiai nuėjo į cechą automobilį palikę prie sargų posto. Jis per monitorių matė, kad vyriškiai kažką iš automobilio nusinešė į cechą.

Kaip minėta, Ž. Ž. neigia bendrininkavęs su nenustatytais asmenimis ir tokiu būdu padėjęs padaryti nusikalstamą veiką. Tvirtina, kad buvo suklaidintas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, kurie jį užtikrino, kad į įmonės, kurią jis saugojo teritoriją jie patenka su vadovybės žinia.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pripažįstama, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai.

Žemesnės instancijos teismas

Ž. Ž. pripažino, kad iš matymo pažįstamas vyriškis vagystės dieną - 2010-01-13 buvo apie 15 val. atvažiavęs prie įmonės ir paaiškino, kad atvažiuos vakare į įmonę kažko susivirinti bei nurodė, kad veiksmai suderinti su įmonės vadovybe. Vakare atvykę tie patys asmenys, jam atrakinus vartus įvažiavo į įmonės teritoriją, jis uždarė teritoriją saugančius šunis į voljerus ir matė kaip šie asmenys atsirakino cechą ir jų teigimu virino krosnies detales. Po dviejų valandų jie išvažiavo, tačiau prie išvažiuojant paprašė ištrinti vaizdo kamerų, filmuojančių teritoriją vaizdą, ką jis leido atlikti vienam iš jų, būtent tada jam buvo sumokėta 200 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos Ž. Ž. sargo pareigos tiesiogiai buvo susijusios su AB „X“ materialinių vertybių apsauga, ką patvirtina 2007-08-31 jo Darbo sutartis (1 t., b.l. 71) ir Sargo pareiginiai nuostatai (1 t., b.l.68-70).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų išteisintojo versiją, kad jis į jo paties saugomą teritoriją pašalinius asmenis nakties metu įleido manydamas, kad tokia vadovybės pozicija, nors kartu pripažino, kad su vadovybė šiuo klausimu jis nebuvo bendravęs, be to, jo veiksmų seka – susitarimas nepažįstamus asmenis įsileisti šiems dar atvykus gerokai anksčiau iki vagystės, t. y. 15 val., užrakintos teritorijos vartų atrakinimas ir įleidimas į ją šių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, šunų saugančių įmonės teritoriją, kurie tuo metu jau buvo paleisti iš voljerų, uždarymas, leidimas įeiti į cecho patalpas bei sklandus šių asmenų išleidimas, nepaisant to, kad šie net pareikalavo ištrinti vaizdo įrašą bei žinoma aplinkybė apie gautą atlygį, negali būti vertinama kitaip kaip išteisintojo bendrininkavimas su nusikalstamą veiką darančiais asmenimis. Ž. Ž. argumentai, kad jis nematė tame nieko neįprasto, kad pašaliniai asmenys įvažiuoja į jau uždarytą teritoriją, naudojasi įmonės turtu ar net jį išsiveža ar tai, kad jis leido prieiti prie vienos iš saugumą užtikrinančių priemonių ir ištrinti vaizdo įrašą, o 200 Lt gauna iš šių asmenų dėl jam nesuprantamų priežasčių, absoliučiai neįtikina ir yra visiškai nelogiški. Pažymėtina, kad Ž. Ž. nurodė, jog vienas iš atvykusių asmenų buvo anksčiau įmonėje dirbęs, o po to atvykdavo bei bendraudavo su įmonės darbuotoju S. B., kuris anksčiau yra jo prašęs įleisti pašalinius žmones į teritoriją, tačiau pastarasis šią Ž. Ž. nurodytą aplinkybę paneigė apeliacinės instancijos teisme davęs parodymus, kad su niekuo iš buvusių įmonės darbuotojų nebendrauja ir nesusitikinėja, bent prie įmonės teritorijos ir Ž. Ž. niekada nėra prašęs įleisti jokius pašalinius asmenis. Be to, Ž. Ž. buvo parodytos visų dirbusių AB „X“ darbuotojų nuotraukos, tačiau jis neatpažino asmens, kurį buvo įleidęs. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. Ž. neužsiminė, kad šio nusikaltimo, trukusio, anot jo pakankamai ilgą laikotarpį – 2 valandas (nors ištrinto vaizdo įrašo trukmė yra beveik dvigubai ilgesnė) jis būtų minėtų asmenų įbaugintas. Priešingai, minėtos aplinkybės ir tai, kad po vagystės Ž. Ž. apie 2010-01-13 nakties įvykius niekam nepranešė, net ir paprašius ištrinti vaizdo įrašą aiškino, kad galbūt tai buvo įtartina, tačiau kitą vertus jis tame neįžvelgė nieko blogo, patvirtina buvus susitarimą tarp išteisintojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veikti bendrai, siekiant tam tikrų savanaudiškų paskatų, o išsakyta versiją dėl to, kad jis tiesiog buvo suklaidintas atmestina kaip deklaratyvi ir vertintina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja jų dalį (LAT nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. Ž. veiksmuose neįrodytas bendrininkavimo subjektyviosios pusės požymis – susitarimas daryti nusikalstamą veiką ir tiesioginė tyčia bendrininkauti aukščiau aptartų aplinkybių yra paneigtas. Akivaizdu, kad Ž. Ž. buvo minėtos nusikalstamos veikos dalyvis ir apeliacinės instancijos teismo nuomone – pakankamai aktyvus, nes iš esmės be jo pagalbos bendrininkai net nebūtų galėję patekti į bendrovės teritoriją jau nekalbant apie vertybių išvežimą iš jos, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kitaip kaip bendrininkavimas. Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetas patvirtina, kad Ž. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmuose yra bendrininkavimo subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas, todėl Ž. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d.

Dėl pagrobto turto

Apie pagrobtą turtą, jo dydį ir vertę byloje yra sekantys duomenys: 1) AB „X“ 2010-01-21 pareiškimas policijai, pasirašytas vyr. inžinieriaus B. Ž. (1 t., b.l. 25), kuriame nurodoma, kad iš įmonės naktį iš 2010-01-13 į 2010-01-14 pagrobta: AISI304 markės 4 lakštai 2x1500x3000 bendro 288 kg svorio, įvairių kampuočių bendro 300 kg svorio ir įvairių nerūdijančio plieno lakštų AISI 316 apie 1300 kg svorio, nurodant, kad padaryta žala įmonei siekia 25 000 Lt (1 t., b.l. 25); 2) AB „X“ 2010-02-08 pažyma, kurioje nurodoma, kad 2009 m. gruodžio viduryje iš įmonės pagrobta: nerūdijančio plieno lakštas 288 kg svorio 2621,81 Lt vertės, o 2010-01-13 – nerūdijančio plieno lakštas 1716 kg svorio 20248,8 Lt, nerūdijančio plieno kampuotis 290 kg 3422 Lt vertės, šilumokaičio plokštės 53, 76 kg, šilumokaičio nerūdijančio plieno kreipiančioji 79 kg 2537 Lt vertės, juodo plieno lakštas 21,6 kg 140,18 Lt vertės ir nerūdijančio plieno laužas 500 kg svorio 2000 Lt vertės, bendra pagrobtų medžiagų vertė 30969, 79 Lt (1 t., b.l. 55); 3) AB “X” 2010-10-14 patikslinta pažyma Nr. 1-903 nurodė, kad 2010-01-13 iš įmonės buvo pagrobta: nerūdijančio plieno lakštas 1716 kg 20248,8 Lt, nerūdijančio plieno kampuotis 290 kg - 3422 Lt, šilumokaičio nerūdijančio plieno plokštė 53,76 kg - 3422 Lt vertės, šilumokaičio nerūdijančio plieno plokštės 53,76 kg, šilumokaičio nerūdijančio plieno kreipiančioji 79 kg 2537 Lt vertės, juodo plieno lakštas 21,6 kg 140,18 Lt vertės ir nerūdijančio plieno laužas 500 kg svorio – 2000 Lt vertės, viso bendra pagrobta turto - 28347,98 Lt vertės (1 t., b.l. 77); 4) 2012-09-06 pažymos patikslinime Nr. 1-946 užfiksuota, kad 2010-01-13 iš bendrovės buvo pagrobta 4 vnt. nerūdijančio plieno lakštų 1716 kg svorio 20248,8 Lt vertės, 50 metrų nerūdijančio plieno kampuočių 290 kg svorio 3422 Lt vertės, 4 vnt. šilumokaičio nerūdijančio plieno plokštės 53,76 kg, šilumokaičio nerūdijančio plieno kreipiančioji 79 kg 2537 Lt vertės, 2 vnt. juodo plieno lakštas 21,6 kg 140,18 Lt vertės ir nerūdijančio plieno laužas 500 kg svorio – 2000 Lt vertės, viso bendra pagrobta turto - 28347,98 Lt vertės, taip pat ir liudytojų A. L., S. M. R. Č., V. N. ir L. B. parodymai.

Liudytoju apklausiamas A. L., kuris aptariamoje bendrovėje dirba brigadininku pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jam atvykus 2010-01-14 į darbą 6 val. 55 min. jis iškart pasigedo didelio kiekio metalo ruošinių (1 t., b.l. 27-28). Savo parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo metu parodęs konkrečias vietas gamybiniame ceche Nr. 2, esančiame Tinklų g. 9c, Panevėžyje, iš kur dingo nerūdijančio plieno lakštai, plieno kampuočiai bei ruošiniai (1 t., b.l. 30-32). Iš papildomos liudytojo apklausos matyti, kad jo darbo vietoje 4 vnt. AISI 304 lakštų buvo pasigęsta dar prieš šv. Kalėdas, o kiti objektai, t.y. įvairūs kampuočiai, įvairūs lakštai – ruošinių atliekos, du stori 150x150 cm dydžio metalo ruošiniai galimai dingo būtent naktį iš 2010-01-13 į 2010-01-14, nes būtent tą dieną jų buvo pasigęsta (1 t., b.l. 29). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio, vykusio 2010-12-20 metu šis liudytojas patvirtino, kad pastebėję vagystę jis su kolegomis pasigedo 3 vnt. kampuočių po 10 kg svorio, 2 vnt. juodo plieno lakštų 15 kg, 2 vnt. lakštų 1x1,2 m., kartu nurodydamas, kad tikslaus metalo laužo kiekio jis nurodyti negali, nes jis sveriamas kai nurašomas, o ar buvo pagrobta šilumokaičio plokštė – nepamena (2 t., b.l. 140-141). Liudytojas S. M., dirbantis bendrovėje darbų vykdytoju, pirminės apklausos metu, kaip ir A. L. patvirtino, kad 4 vnt. lakštų buvo pasigesti gerokai anksčiau iki aptariamos vagystės, t.y. prieš šv. Kalėdas. Bei nurodė, kad 2010-01-14 pasigedo tiesių kampuočių, įvykio vietoje buvo telikę lenkti, 2 vnt. lakštų kurių matmenys 6x1500x6000 mm ir 6 vnt. šilumokaičio plokščių 1x600x1400 cm. bei patvirtino, kad ceche iki vagystės metalo laužo buvo apie 500 kg. (1 t., b.l. 33). Teisiamojo posėdžio metu S. M. pažymėjo, kad jis ne tik organizuoja cecho darbą, gamybą, veda medžiagų tiekimo apskaitą bei nurodė, kad po vagystės pasigesta 4 vnt. nerūdijančio plieno lakštų po 50 kg, 1716 kg lakšto, apie 50 m kampuočio, apie 500 kg metalo laužo, 6 vnt. šilumokaičio plokščių po 12-15 kg su kreipiančiąja. Liudytojo teigimu, į inventorizacijos aktą buvo įrašyta tai, kas pastebėta dingus 2010-01-13, tačiau kartu pažymėjo, kad abejoja dėl 6 mm lakštų vagystės būtent tą dieną bei patvirtino, kad cechas ir anksčiau ne kartą buvo apvogtas (2 t., 142-143). Papildomo įrodymų tyrimo metu apeliacinės instancijos teisme liudytojas parodė, kad prieš savaitę į cechą buvo atsivežtos naujos medžiagos, todėl visų esamų medžiagų rūšys ir kiekis buvo žinomi ir nustačius vagystę buvo nesunku identifikuoti kiek ir kas dingo, t.y. 5 vnt. lakštų 6 mm, 5-6 kampuočiai, štampuotos plokštės, ventiliatoriaus ruošinys, metalo laužas (3 t., b.l. 7-8). Liudytojas R. Č., dirbantis AB „X“ montuotoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kitą rytą po vagystės atėjęs su kolegomis į cechą pastebėjo, kad dingo kolegos V. N. prispaudėjas, 4 vnt. 2 mm storio lakštų, kurį jis pats buvo padėjęs ceche, iš ten pat dingo ir 2 vnt. 6 mm storio lakštų, be to pasigedo kampuočių, ašies nuo ventiliatoriaus, aušintuvo grotelių bei didelio kiekio metalo laužo (1 t., b.l. 35). Iš 2010-12-20 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad šis liudytojas negalėjo patvirtinti ar jo nurodytas metalas (3 vnt. lakštų 2mm storio 3x1,5 m, po 15 vnt. tiesių ir lenktų kampuočių, šilumokaičio plokštės 40 mm storio 50x50 cm, apie 200 kg svorio) dingo būtent per vieną naktį iš 2010-01-13 į 2010-01-14 (2 t., b.l. 144). Tuo tarpu suvirintoju dirbantis V. N. liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu akcentavo, kad atėjus į sandėlį aptariamą rytą jis pastebėjo, kad yra išreguliuotas suvirinimo skydelis, kuriuo naudojasi išimtinai jis vienas, be pasigedo ant stalo palikto metalo prispaudėjo po ko ėmė apžiūrinėti ceche esančias medžiagas ir pamatė, kad trūksta metalo lakštų (1 t., b.l. 36). AB „X“ buhalterė L. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu parodė, kad ji vykdo buhalterinę medžiagų apskaitą pagal pateikiamus aktus ir po vagystės surašė inventorizacijos aktą. Apie vagystę prieš šv. Kalėdas nieko nežinojo, tačiau pripažino, kad metalo ceche buvo pasigesta ir 2009-11-01. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2011-06-03 skaičiavime nedalyvavo, o byloje esančioje pažymose apie įmonei padarytą žalą nurodyta, kokio metalo trūko. Liudytojos teigimu, apie vagystę prieš šv. Kalėdas nežino, apie lakštų vagystę gruodį žino tik iš S. M. pasakojimų.

Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad naktį iš 2010-01-13 į 2010-01-14 iš AB „X“ metalo ruošinių cecho buvo pagrobtos materialinės vertybės, o konkrečiai – įvairūs metalo ruošiniai. Tačiau tiek iš AB „X“ pateiktų pažymų, tiek iš aukščiau minėtų liudytojų parodymų bei byloje esančių duomenų apie pagrobtą turtą, jo kiekį matyti, kad minėtoje įmonėje per pakankamai trumpą laikotarpį, t.y. 2009 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku bei naktį iš 2010-01-13 į 01-14 buvo įvykdytos dvi vagystės, kurių metu buvo pagrobtas turtas iš tos pačios vietos - metalo ruošinių cecho. AB „X“ 2010-02-08 pažymoje nurodyta, kad 2009 m. gruodžio viduryje iš įmonės buvo pagrobtas nerūdijančio plieno lakštas 288 kg svorio 2621,81 Lt vertės, be to šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytojai A. L. ir S. M. teigdami, kad 4 vnt. AISI 304 lakštų buvo pasigęsta dar prieš šv. Kalėdas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra objektyvių ir įtikinamų įrodymų, jog šioje byloje nagrinėjamu metu, t. y. naktį iš 2010-01-13 į 2010-01-14 buvo pagrobta 1716 kg svorio 20248,8 Lt vertės nerūdijančio plieno lakštų, nes aplinkybės, kad minimi lakštai nagrinėjamos vagystės metu įmonėje tikrai buvo, nenurodė nė vienas liudytojas, tame tarpe ir S. M., kuris buvo materialiai atsakingas už sandėlyje saugomas vertybes. Be to pažymėtina, kad iš byloje esančių sąskaitų faktūrų matyti, kad minėti lakštai įmonėje įgyti dar 2008-10-13 (t.1, b.l. 57). Taip pat liudytojų parodymai dėl šilumokaičio plokščių su kreipiančiąja ir metalo laužo kiekio – 500 kg iš esmės skiriasi: nors liudytojas S. M. patvirtino, kad šilumokaičio plokštės buvo pagrobtos, tačiau liudytojai A. L., R. Č. iš esmės tai paneigė, teigdami, kad nepamena, kad šie objektai būtų pagrobti. Tuo tarpu dėl metalo laužo nei vienas iš liudytojų negalėjo nurodyti jo tikslaus kiekio, tepatvirtindami, kad nuo metalo apdirbimo darbų likusių metalo likučių tikrai buvo pasigęsta, tačiau pažymose įvardintas kiekis 500 kg, atsižvelgiant į tai, kokia buvo nusikalstamos veikos trukmė, kokių fizinių ir techninių pajėgumų būtų prireikę tokiam metalo kiekiui iš įmonės teritorijos išvežti, darytina išvada, kad negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad metalo laužas buvo pagrobtas būtent šio įvykio metu, nes byloje nėra jokių patikimų tai patvirtinančių įrodymų. Aplinkybių, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu iš AB „X“ buvo pagrobti 4 vnt. nerūdijančio plieno lakštų 20248,80 Lt vertės, 4 vnt. šilumokaičio plokščių, šilumokaičio nerūdijančio plieno kreipiančioji 2537 Lt vertės ir nerūdijančio plieno laužas 2000 Lt vertės, konstatavimas būtų paremtas tik prielaidomis ir spėjimais, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo, atitinkamai mažinant pagrobto turto bendrą vertę bei tenkinant civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, kartu pripažįstant, kad byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad nagrinėjamo įvykio metu iš cecho buvo pagrobti 50 m. kampuočių 3422 Lt vertės ir 2 vnt. juodo plieno lakštų 140.18 Lt (kuriuos liudytojai įvardijo kaip prispaudėjus), taigi viso pagrobta turto bendros 3562,18 Lt.

Dėl bausmės

Taigi aukščiau aptartų visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl Ž. Ž. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą vagystę pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d.

Skirdamas bausmę Ž. Ž. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo kaip padėjėjo vaidmenį, kuris teismo nuomone nusikaltimo padarymo metu buvo pakankamai aktyvus, Ž. Ž. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad Ž. Ž. padarė vieną apysunkį tyčinį, baigtą nusikaltimą. Jis neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 89-95), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (2 t. b.l.102), jam nustatytas neįgalumas (2 t., b.l. 83), charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, taip pat į ilgą bylos nagrinėjimą, Ž. Ž. už padarytą nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu ne didesnė nei numatytas šios bausmės vidurkis.

Tiek prokurorė, tiek civilinio ieškovo atstovas prašo priteisti iš Ž. Ž. AB „X“ naudai 3562,18 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgus į iš kaltinimo pašalintas aplinkybes dėl nerūdijančio plieno lakštų, šilumokaičo plokščių su nukreipiančiąja ir nerūdijančio plieno laužo, kurių vertė 24785,8 Lt, civilinio ieškovo pareikštas ieškinys atitinkamai mažintinas iki 3562,18 Lt. Ši suma yra pagrįsta byloje esančiais dokumentais ir nekelia abejonių dėl realumo, todėl priteistina iš Ž. Ž..

Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Ž. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant iki 2013 m. vasario 12 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Priteisti iš Ž. Ž. 3562,18 Lt civilinio ieškovo AB „X“ naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje AB „X“ civilinį ieškinį Ž. Ž. atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – Procesorių „Sonex Co X10-23534, (duomenys neskelbtini)“, saugomą Panevėžio apskrities VPK (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti AB „X“.

Kolegijos pirmininkas Algirdas GaputisTeisėjai Ričardas GilysValdas Petras Meidus