Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovės J. B. atstovui Henrikui Mackevičiui, atsakovo R. B. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-659-328/2009 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturinės žalos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, butą, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti šį butą ieškovei, priteisti jam 159 500 Lt piniginę kompensaciją, padalinti kilnojamąjį turtą, priteisti ieškovei statybines medžiagas 120 000 Lt vertės, o jam 60 000 Lt kompensaciją.

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai nebuvo priteista neturtinė žala, nesutiko. Šią teismo sprendimo dalį prašė pakeisti ir priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, jog reikalavimas priteisti neturtinę žalą buvo grindžiamas ne vien tik įvykiu, dėl kurio atsakovas buvo nuteistas, nes ji nuolat patirdavo pažeminimus ir smurtą. Dėl santuokos nutraukimo patyrė didžiulius išgyvenimus, kadangi sudarydama santuoką tikėjosi visą gyvenimą gyventi darnioje šeimoje. Taip pat ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria virtuvinis komplektas, kurio vertė 3 000 Lt, lova 500 Lt vertės buvo įtraukti į dalintiną turtą. Nurodė, jo šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi įgyti iki santuokos su atsakovu sudarymo, o aplinkybė, kad kvite yra ne jos parašas, neleidžia teigti, kad virtuvinio komplekto savininkas yra atsakovas, kadangi ji tuo metu, kai atvežė baldus, buvo darbe ir paliko atsakovui pinigus tam, kad jis sumokėtų už šį komplektą. Be to nurodo, jog lova buvo pirkta jos vaikui taip pat iki santuokos su atsakovu sudarymo už asmenines jos lėšas. Nurodė, jog teismas nepadalino katilo Vigas, kurį pasisavino atsakovas. Dėl to šį katilą, kurio vertė 4 096,84 Lt, prašė priteisti jai. Taip pat atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui iš jos buvo priteista 50 000 Lt kompensaciją už nebaigto namo statybą. Nurodė, jog šiame žemės sklype yra savavališka statyba, kurią ji privalo nugriauti, nes nėra teisinių galimybių jos įteisinti. Šios savavališkos statybos likvidavimas kainuos 54 247 Lt. Tuo tarpu teismas, nustatydamas statinio kaip medžiagų vertę, nepagrįstai vadovavosi turto vertinimo ataskaita, kadangi ji yra neteisėta, nes atlikta pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 ir 24 straipsnius. Dėl šios priežasties prašė paskirti ekspertizę dėl statinio vertės nustatymo. Ieškovė akcentavo, jog šį objektą ji turės nugriauti, o tik paskui statyti naują pastatą. Taip pat apeliantė nurodė, jog sutinka su teismo sprendimo dalimi nepripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine nuosavybe, tačiau nesutiko su teismo motyvais, jog remontas atliktas iš bendrų lėšų su atsakovu.

Atlikus ekspertizę ieškovė nurodė, jog statybinės medžiagos įvertintos 21 600 Lt, o pats objektas - 52 700 Lt, todėl sprendžiant kompensacijos klausimą turėtų būti imamas vidurkis – 42 150 Lt. Iš šios sumos ieškovė pusę turėtų sumokėti atsakovui – 21 075 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantė apeliaciniu skunde prašė priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos. Kaip nurodė apeliantė, ji nuolat patirdavo pažeminimus ir smurtą. Dėl santuokos nutraukimo patyrė didžiulius išgyvenimus, kadangi sudarydama santuoką tikėjosi gyventi visą gyvenimą darnioje šeimoje. Teisėjų kolegijos vertinimu vien tik aplinkybė, jog įstatymas numato galimybę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nesuteikia pagrindo jos priteisti visais atvejais. Neabejotina, jog santuokos nutraukimas, tuo labiau ją sukėlusios priežastys asmeniui sukelia atitinkamo pobūdžio pergyvenimus, tačiau nėra pagrindas jų įvertinti pinigais ieškovui nepateikus įrodymų dėl patirtų dvasinių išgyvenimo sunkumo. Neturtinė žala negali būti priteisiama už menkiausius dvasinius išgyvenimus ar nesėkmes. CK 6.250 str. 1 d. nuostatos, apibūdinančios neturtinę žalą, leidžia daryti išvadą, jog dvasiniai išgyvenimai turi būti pakankamai stiprūs, sukeliantys atitinkamas pasekmes. Gyvenimas susideda iš įvairių menkiausių įsibrovimų į asmens dvasinę erdvę, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas įsibrovimas turi būti įvertintas pinigais. Tuo labiau tokia žala negali būti priteisiama už neišsipildžiusius ieškovės lūkesčius gyventi visą gyvenimą darnioje šeimoje. Atsižvelgdama į šias aplinkybės ir teisinį reguliavimą teisėjų kolegija reikalavimą priteisti ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos atmeta ir šią sprendimo dalį palieka nepakeistą.

Taip pat ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria virtuvinis komplektas, kurio vertė 3 000 Lt, lova 500 Lt vertės buvo įtraukti į dalintiną turtą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi tiek virtuvės baldai, tiek ir lova pirkti iki santuokos su atsakovu sudarymo už asmenines ieškovės lėšas, dėl to šis turtas į bendrą dalintiną turtą nepatenka (3.89 str. 1 d. 1p.). Tuo tarpu teismas priteisė šiuos baldus atsakovui, virtuvinį komplektą įvertindamas 3 000 Lt, o lovą - 500 Lt. Kadangi šis turtas į bendrą dalintiną sutuoktinių turtą nepatenka, o pirmosios instancijos teismas šį turtą priskyrė atsakovui, šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas, o šie daiktai grąžinti ieškovei kaip asmeninė jos nuosavybė.

Ieškove apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepadalino katilo Vigas, kurį pasisavino atsakovas. Dėl to šį katilą, kurio vertė 4 096,84 Lt, prašė priteisti jai. Ieškovė nepateikė įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, jog šį katilą pasisavino atsakovas. Pagal bendrą įrodinėjimo tarp šalių paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Kadangi ieškovė neįrodė, jog katilą pasisavino atsakovas, nėra pagrindo priteisti jai iš jo kompensacijos.

Ieškovė taip pat nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo padalintas nebaigtas statyti namas. Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 50 000 Lt kompensaciją už nebaigtą statyti ir neįteisintą namą. Po ekspertizės atlikimo ieškovė nurodė, jog statybinės medžiagos įvertintos 31 600 Lt, o pats objektas 52 700 Lt, todėl sprendžiant kompensacijos klausimą turėtų būti imamas vidurkis – 42 150 Lt. Iš šios sumos ieškovė pusę turėtų sumokėti atsakovui – 21 075 Lt. Kaip matyti iš ekspertizės akto išvadų, nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė pagal sukūrimui panaudotas statybines medžiagas yra 52 700 Lt. Ekspertizės metu ekspertas nevertino atliktų darbų kainos, dėl to nepagrįstas atsakovo argumentas, jog atliktų darbų vertė yra 31 000 Lt. Taip pat ieškovė nepagrįstai teigia, jog statybinės medžiagos įvertintos 31 600 Lt, o pats objektas 52 700 Lt. Pažymėtina, jog ekspertizės akto išvadose 31 600 Lt suma nurodyta kaip nebaigto statyti namo vertė, kadangi statyba nėra įteisinta ir imama ne statinio vertė, o jo sukūrimui panaudotos statybinės medžiagos. Dėl to sudėti nebaigto statyti namo vertės su statybai panaudotų medžiagų verte nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovui priklauso 26 350 Lt kompensacija iš ieškovės už statybai panaudotas medžiagas. Taip pat teismas nevertina išlaidų nugriovimui, kurios pasak ieškovės, kainuos 54 247 Lt, kadangi pasikeitus teisiniam reguliavimui Statybos įstatymo nuostatos leidžia įteisinti neteisėtą statybą, jeigu ji atitinka tam tikras sąlygas. Norą šį statinį įteisinti ieškovė išreiškė ir apeliaciniame skunde, tik dėl tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo ji to padaryti negalėjo, o privalėtų statinį nugriauti. Dėl statinio nugriovimo išlaidos šiai dienai nėra aktualios.

Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde skundžia teismo motyvus, jog remontas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atliktas iš bendrų lėšų su atsakovu. Pažymėtina, jog teismo motyvai nėra ir negali būti apeliacijos objektas (CPK 301 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šie teismo motyvai ieškovei teisinių pasekmių nesukėlė, t. y. pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, jog remontas buvo daromas iš bendrų lėšų, tačiau spręsdamas kompensacijos klausimus šiuo pagrindu iš ieškovės atsakovui lėšų nepriteisė. Dėl to teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako kaip teisiškai nereikšmingo.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė šalių turtinius klausimus ir netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias šiuos santykius, todėl apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Tuo tarpu atsakovui priteistina 26 350 Lt kaip kompensacija iš ieškovės už statybai panaudotas medžiagas, o ne 50 000 Lt, kaip buvo priteisęs pirmosios instancijos teismas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteisiama kompensacija, įskaito ir 39 000 Lt, kurios buvo priteisęs pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovui. Pažymėtina, jog šios kompensacijos pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje neišskyrė, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui, nepaisant to, kad šioje dalyje sprendimas nebuvo apskųstas, keičiant sprendimo dalį dėl kompensacijų ir nepasisakant dėl šių lėšų atsakovas jas prarastų. Dėl to iš ieškovės priteistina atsakovui iš viso 61 850 Lt kompensacija.

Ieškovė nurodo, jog turėjo 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, tačiau prašo priteisti tik 345 Lt išlaidų turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir priteisti 1 210 Lt už atliktą ekspertizę, iš viso 1 555 Lt. Nepaisant to, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau jos patirtos išlaidos didesnės nei būtų jas paskirsčius proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat ieškovė prašo įskaityti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš pirmosios intonacijos teismo sprendimo, iš ieškovės atsakovui buvo priteista 2 400 Lt, o iš atsakovo ieškovei - 1 133 Lt. Dėl to priteistina iš atsakovo ieškovei 288 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo ir išdėstyti jį taip:

priteisti iš ieškovės J. B. atsakovui R. B. 61 850 Lt kompensaciją.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.