- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- 1S-115-317/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- V. G.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 94-479 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2018 m. vasario 9 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2 metai 2 mėnesiai 14 dienų.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis faktiškai atliko daugiau nei būtiną bausmės dalį, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, ir kitas aplinkybes, padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos V. G., konstatuodamas, kad byloje nepakanka duomenų išvadai, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, V. G. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde prašo vadovautis Komisijos išvadomis, nes, jo nuomone, būtent Komisija geriausiai mato, kurie asmenys jau pasitaisę ir juos jau galima paleisti lygtinai. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad realią laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. G. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs daugiau nei įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. lapkričio 4 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. G. priklauso žemos rizikos grupei – 28 balai. Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nėra jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų būti paleistas lygtinai, aukštesniojo teismo nuomone akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Be to, dalyvauja anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje. Ir, nors Komisijos nutarime nurodoma, kad jis tai daro iniciatyviai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo asmens byloje esančioje 2015 m. rugpjūčio 7 d. charakteristikoje Nr. 10941 nurodoma, kad nuteistasis didelio susidomėjimo socialinės reabilitacijos programomis nerodo (asmens bylos 125 l.). Tad darytina išvada, jog dešimt metų laisvės atėmimo susidomėjimo programomis nerodęs nuteistasis, o per pastaruosius tris mėnesius staiga tapęs iniciatyviu šių programų dalyviu, nuteistasis siekė ne pasitaisymo tikslų, o siekio būti paleistas lygtinai.
Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau vienuolika metų, tačiau, socialinio tyrimo išvados rengėjo nuomone, vis dar egzistuoja net trys kriminogeniniai veiksniai, prognozuojantys pakartotinį jo nusikalstamumą, t. y. su darbu susijusios problemos laisvėje, mąstymas ir elgesys bei piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Nors pirmąjį ir trečiąjį kriminogeninius veiksnius nuteistasis pataisos procese konstruktyviai stengiasi pašalinti dirbdamas, įgydamas specialybes, taip pat dalyvaudamas anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, tačiau mąstymas ir elgesys vis dar išlieka daugiau negatyvus, nei teigiamas. Tai matyti iš to, kad jis linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais elgiasi negalvodamas, turimas problemines sritis linkęs minimizuoti, žvelgti į jas paviršutiniškai, neįvertina ilgalaikių pasekmių dėl savo elgesio. Be to, iš nuteistojo asmens byloje esančios Alytaus pataisos namų Psichologinės tarnybos 2015 m. balandžio 23 d. išvados Nr. 105-354 matyti, kad nuteistojo valios savybės išugdytos silpnai, o jo vertybių sistemoje dominuoja asocialios ir hedonistinės (asmeninio malonumo) vertybės, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, vis tik, neigiamai charakterizuoja asmenį ir parodo jo lengvabūdiškumą.
Nepaisant to, aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo pastebėjimu, kad V. G. bausmės atlikimo metu ignoravo pataisos namų vidaus tvarkos taisykles ir jas pažeidinėjo, o iš pravestų auklėjamojo pobūdžio pokalbių ir paskirtų drausminių nuobaudų reikiamų išvadų nedarė. Todėl nėra objektyvaus pagrindo nuspręsti, kad laikotarpis nuo 2015 m. kovo 30 d., kuomet buvo panaikinta paskutinė drausminė nuobauda, iki jo svarstymo Komisijos posėdyje, yra pakankamas laikas nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams įvertinti. Juolab, kad jo nusikalstamo elgesio rizika nekinta nuo 2014 m. gegužės 5 d. Nors ji yra žema – 28 balai pagal „OASys“, tačiau nurodytų aplinkybių kontekste žema nusikalstamo elgesio rizika šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Akivaizdu, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, už ką 3 kartus buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis, dar 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, tačiau nuobaudos už tai nebuvo paskirtos. Ir, nors iš tiesų drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau V. G. nebaustu laikomas vos 8 mėnesius iki Komisijos nutarimo priėmimo dienos. Ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, švelninti V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad V. G. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. G. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.