Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja D. U., rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos I. S. pareiškimo suinteresuotiems asmenims D. E. ir (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), nuo 1992-03-27 asmeninės nuosavybės teise valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-12-29 nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ (toliau – Nutarimas) nurodė, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Iš I. S. pareiškimo turinio, jame nurodyto reikalavimo teisinio pagrindo (CPK 444 str. 9 p.), už pareiškimą sumokėto žyminio mokesčio dydžio galima spręsti, kad pareiškimas pateiktas dėl civilinės bylos, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, iškėlimo. Pažymėtina, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo iškeliamos ir nagrinėjamos, kai yra visos CPK 444, 445 straipsniuose nurodytos sąlygos: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumento, kuris patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą. Nesant bent vienos šių sąlygų, byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjama teisme. Iš I. S. pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja nurodo esanti D. E., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja (testamentinė įpėdinė), tačiau negali paveldėti turto, kol jis nepripažintas asmenine palikėjos nuosavybe. Palikėjos D. E. buvęs sutuoktinis D. E. 2003-04-15 teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu, o butą, kurį pareiškėja nori paveldėti, 1992-03-27 D. E. įgijo už savo asmenines santaupas. D. E. ir D. E. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), tačiau sutuoktiniai kartu gyveno labai trumpai ir išsiskyrė, D. E. su tėvais 1971 m. grįžo gyventi į Alytų, jokių ryšių su sutuoktiniu nepalaikė, Gyventojų registro tarnybos duomenimis, informacijos apie D. E. sutuoktinio gyvenamąją (deklaruotą gyvenamąją) vietą Lietuvos Respublikoje nėra, Lietuvoje galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento jam nebuvo išduota. Todėl mano, kad butas, kuris įregistruotas D. E. vardu, yra jos vienos asmeninė nuosavybė, nes įgytas už jos asmenines lėšas, tačiau šį faktą reikia patvirtinti teisminiu keliu.

Teismas pažymi, kad juridinis faktas, kurį prašo nustatyti pareiškėja, yra susijęs ne su jos nuosavybe ar kitomis daiktinėmis teisėmis, o su kitiems asmenims priklausančia nuosavybe, t.y. trečiųjų asmenų turtinėmis teisėmis. LR Konstitucijos 23 str. numato, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Atitinkamai nuosavybės teisių įgijimo ir praradimo pagrindai bei savinininko teisių apfsauga reglamentuota LR CK normose, todėl nieks negali nustatyti su kito asmens nuosavybe susijusių faktų, kai toks faktas teisinių pasekmių jam nesukuria, o tai yra pagrindas pareiškimą atsisakyti priimti. Be to, pažymėtina, kad kaip matyti ir pareiškimo turinio ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo, santuokoje įgytas turtas – butas adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, tačiau tai nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad turtas, įgytas santuokoje, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta kitaip (CK 3. 88 str. 1 d., 2 d.). Kai turtas santuokoje įgytas tik už vieno sutuoktinio lėšas, jis gali būti pripažintas asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.), tačiau tokias aplinkybes reikia įrodinėti rašytiniais įrodymais (CK 389 str. 2 d.). Iš to seka, kad pareiškėjos nurodytas faktas yra įrodomasis, o ne juridiškai reikšmingas, o kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 str. tvarka, nes turi būti reiškiamas ieškinys dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Nutarimo 1.3 p. numato, kad kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsisakytina priimti pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėja dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe į teismą turi kreiptis ginčo teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 30 str., 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos I. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. E. ir VĮ (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.