Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 146 str. 1 d. ir nuteistas: pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 146 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., teismo paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė R. T. nustatyta laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, šią bausmę atlikant pataisos namuose.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista iš R. T. 136,09 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. 2013 m. vasario 28 d., nuo 1.30 val. iki 3 val., viloje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ne mažiau 15 kartų rankomis sudavė nukentėjusiajai R. V. į galvą, ranka stipriai suspaudė apatinį žandikaulį, du kartus ranka sudavė į kairės pusės šonkaulius, abiem rankom sudavė į krūtinę ir nuo postūmio nukentėjusioji atsitrenkė į sieną. Tokiais veiksmais R. T. nukentėjusiajai padarė poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje, muštinę žaizdą lūpoje, poodinę kraujosruvą galvos dešinėje, galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą (šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą) bei sukėlė fizinį skausmą.

Be to, R. T. grasino nužudyti žmogų esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent, jis 2013 m. vasario 28 d., nuo 1.30 val. iki 3 val., viloje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), fizinio smurto (mušimo bei kitokio smurtavimo) metu prieš nukentėjusiąją R. V., du kartus prikišdamas peilį prie R. V. kaklo ir sakydamas „tave vis tiek kada nors pribaigsiu“ grasino nužudyti R. V. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Taip pat R. T. neteisėtai atėmė laisvę žmogui, t. y. jis 2013 m. vasario 28 d., nuo 1.30 val. iki 3 val., nuo 4 val. iki 8 val., viloje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai R. V. (įbaugintai dėl fizinio smurto naudojimo) prašant išleisti iš užrakinto kambario jos neišleido, nuo 3 iki 4 val. paėmęs už rankos nusivedė besimuistančią, bandančią ištrūkti į automobilį, važiuojant automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal į vilą „(duomenys neskelbtini)“ būdamas šalia neleido jai pasišalinti ir taip neteisėtai atėmė R. V. laisvę.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa atsikirtimu į nuteistojo R. T. apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2009, 2K-193/2010, 2K-414/2010). Objektyvusis nešališkumas, kuris dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu, reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas.

Iš 2014 m. gegužės 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad į teisiamąjį posėdį atvykus prokurorui, kaltinamajam, jo gynėjui advokatui, nukentėjusiajai ir liudytojai, kaltinamasis R. T. pareiškė nušalinimą prokurorui ir gynėjui advokatui. Prašyme nurodė, kad prokuroras yra neobjektyvus, baudžiamoji byla sufabrikuota, o paskirtas gynėjas advokatas tinkamai neatstovavo ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino R. T. prašymo dėl prokuroro ir gynėjo nušalinimo. Teismas nutarė, kad R. T. atsisakė gynėjo ir atleido gynėją nuo pareigos ginti kaltinamąjį teisiamojo posėdžio metu. Tačiau teismas net nesiaiškino, ar R. T. sutinka, kad byla būtų nagrinėjama gynėjui nedalyvaujant, nepasiūlė pačiam kaltinamajam pasikviesti gynėją. Nors iš 2014 m. gegužės 19 d. teismo nutarties (1 t. b. l. 192) matyti, kad kaltinamasis R. T. buvo suimtas, todėl nagrinėjant šią bylą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

BPK 271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. Jį balsu perskaito prokuroras. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu tai nebuvo padaryta, tai yra kaltinamasis aktas nebuvo perskaitytas. Iš 2014 m. gegužės 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 4-8) bei garso įrašo matyti, kad išaiškinus kaltinamajam, nukentėjusiajai jų procesines teises, pradedamas įrodymų tyrimas, kaltinamajam užduotas klausimas ar jis supranta pareikštus kaltinimus ar prisipažįsta kaltu, tuoj po to apklausiami liudytoja B. N., kaltinamasis R. T., nukentėjusioji R. V.. Tai, kad nagrinėjant šią bylą iš viso nebuvo perskaitytas kaltinamasis aktas, teisėjų kolegijos nuomone, turi būti laikoma esminiu baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu, nes tuo buvo grubiai pažeista ne tik kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, bet ir nukentėjusiosios teisė žinoti koks kaltinimas pareikštas R. T., ir kitų nagrinėjimo teisme dalyvių teisė žinoti ir suprasti kaltinimo esmę.

Kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas neįmanomas atėmus jo teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisę pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).

BPK 242 straipsnio 1 dalyje nustatyti tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principai, be kita ko, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikytis kitokios įrodymų tyrimo tvarkos galima tik išimtiniais įstatymų nustatytais atvejais. Iš BPK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo paskelbti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, šio straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas bylos įrodymų neištyrė, jų net neišvardino, nors nuosprendyje R. T. kaltę grindė ikiteisminio tyrimo metu gautais ir prie bylos pridėtais dokumentais, nepaskelbtais nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais. Taigi nurodytas tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principas buvo pažeistas.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad 2014 m. birželio 5 d. 16 val. į nuosprendžio paskelbimą niekas neatvyko (2 t. b. l. 8). Tokiu būdu suimtam kaltinamajam R. T. nebuvo užtikrinta teisė išklausyti nuosprendį, nebuvo išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, paskirtos bausmės ypatumai, nors jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (BPK 308 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas aplinkybes, laiko tai esminiais BPK reikalavimų pažeidimais, sukliudžiusiais pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kolegijos manymu, aukščiau aptarti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Nustačius, jog bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kuris objektyviąja prasme buvo šališkas, t. y. išnagrinėjęs bylą gynėjui nedalyvaujant, kai numatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, įrodymų tyrimą pradėjo prokurorui nepaskelbus kaltinamojo akto, nuosprendyje rėmėsi teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais, neužtikrino galimybės suimtam kaltinamajam dalyvauti skelbiant nuosprendį, nesuteikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias abejones savo, kaip institucijos, nešališkumu, nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Panaikinus skundžiamą nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jo kaltės, paskirtos bausmės nenagrinėjami, nes dėl šių skundo argumentų proceso dalyviai nuomonę galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui kitam teisėjui.