- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- e2YT-12709-869/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01159-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- I. V.
- Advokatai
- Regina Vasil
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei K. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės fakto mirus vaiko tėvui nustatymo, suinteresuotas asmuo I. V., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. K. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos vaikų: N. S., gim. (duomenys neskelbtini) M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvas, o jie yra R. K. P. vaikai ir pripažinti R. K. P. N. S., M. S. ir J. S. tėvu.
2. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2010 metų neįregistravusi santuokos gyveno su R. K. P. ir susilaukė trijų vaikų: N. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nors R. K. P. oficialiai vaikų nepripažino, tačiau niekada neneigė, kad jis yra vaikų tėvas, kol gyveno kartu, vaikus išlaikyti padėjo. R. K. P. turėjo skolų, todėl klaidingai manė, kad nepripažindamas tėvystės ir nesuteikdamas vaikams savo pavardės, apsaugos juos nuo tėvo skolų. Nekilnojamojo turto sugyventinis neturėjo. R. K. P. mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus AVPK VTV AKS areštinės kameroje, kurioje jis buvo laikinai sulaikytas įtariant padarius nusikaltimą ir, nesulaukęs tyrimo pabaigos, pasikorė. Pareiškėja nurodė, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas sprendžiant socialinės paramos ir lengvatų bei kompensacijų gavimo klausimus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo I. V. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad patvirtina, jog jos sūnus R. K. P. nuo 2010 m. gyveno su pareiškėja J. S. ir susilaukė 3 vaikų (DOK-97698).
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba), teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjos J. S. šeima nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šeimai nuo (duomenys neskelbtini) taikomas atvejo vadybos procesas. J. S. su sugyventiniu ir su vaikais: N. S., M. S., J. S., L. S. ir T. S. gyvena dviejų kambarių socialiniame bute (apie 52 kv. m.) su patogumais (duomenys neskelbtini) Apsilankymo šeimoje metu buvo švaru ir tvarkinga. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos poreikiams tenkinti. Pokalbio metu pareiškėja paaiškino, kad palaiko pareiškime išdėstytus reikalavimus. Patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, Tarnyba nurodė, jog pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad mirusysis R. K. P. yra vaikų N. S., M. S. ir J. S. tėvas, patenkinimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus (DOK-112484).
5. Suinteresuotam asmeniui J. K. P. pareiškimas su priedais 2023 m. birželio 20 d. buvo įteiktas asmeniškai pasirašytinai (popierinis bylos priedas, b. l. 3), tačiau per nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie byloje paskirtą teismo posėdį 2023 m. rugsėjo 28 d. J. K. P. buvo informuotas jam įteiktu teismo šaukimu (popierinis bylos priedas, b. l. 5), tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareikštą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palaikė pilnai jame išdėstytais argumentais ir motyvais. J. S. paaiškino, jog su R. K. P. susipažino 2010 metais per Velykas, apie metus laiko bendravo, o vėliau – apsigyveno kartu, vedė bendrą ūkį iki pat R. K. P. mirties. Pasak pareiškėjos, jie su R. K. P. iki 2018 m. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o po to persikraustė į socialinį būstą. J. S. nurodė, kad su R. palaikė artimus, intymius santykius, bendro gyvenimo metu susilaukė trijų vaikų, tačiau R. K. P. tėvystė nebuvo įregistruota, nes vaikų tėvas turėjo skolų ir baiminosi, kad vaikams „pereis“ jo skolos. Dėl tos pačios priežasties (mirusiojo skolų) nebuvo sudaryta iš santuoka. Nepaisant to, R. K. P. savo tėvystę vaikų atžvilgiu visada pripažino ir vaikais rūpinosi bei pagal galimybes išlaikė. Vyresnieji vaikai patys atsimena tėvą ir juo laiko R. K. P. Mirusiojo tėvyste niekada neabejojo ir R. K. P. motina, kuri dalį laiko gyveno kartu su pareiškėjos šeima. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėja nurodė, jog jos manymu, byloje nėra tikslinga atlikti DNR ekspertizę mirusiojo tėvystei nustatyti, o taip pat paaiškino, jog juridinio fakto nustatymas jai yra reikalingas, siekiant gauti įvairias kompensacijas (už šildymą, karštą vandenį ir pan.). Atsakydama į klausimus, pareiškėja nurodė, jog šioje civilinėje byloje nereiškia reikalavimų dėl vaikų pavardžių pakeitimo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo I. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškimu pilnai sutinka ir papildomai paaiškino, jog jos sūnus R. K. P. su J. S. susipažino tuomet, kai pareiškėja jau turėjo du vaikus, padėjo jai šiuos vaikus auginti. Iš pradžių I. V. šiems santykiams nepritarė, tačiau vėliau matant jaunuolių meilę, jos pozicija pasikeitė. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėja yra gera ir rūpestinga mama, vaikus jai padėjo auginti ir R. I. V. paaiškino, jog kiek jai yra žinoma, tiek J., tiek jos sūnus turėjo skolų, todėl ir neįformino tėvystės, apie tai ne kartą buvo kalbėta, kalbą apie tėvystės įforminimą ne kartą inicijavo ir I. V. Tiek sūnus, tiek ir pareiškėja minėjo, kad pasirūpins tėvystės įrašymu, tačiau to nepadarė. I. V. nurodė, jog sūnus jiems su pareiškėja gimusius vaikus pripažino, juos labai mylėjo ir vaikais rūpinosi, o vaikai R. K. P. vadino tėvu. Įvertinus aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo apie penkerius metus su pertraukomis gyveno kartu su pareiškėjos šeima, matė J. S. besilaukiančią, matė, kaip augo vaikai, I. V. mano, jog byloje netikslinga skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.
8. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. S. B. nurodė, jog ji yra pareiškėjos sesuo, apie 7-8 metus gyveno vienuose namuose (duomenys neskelbtini) kartu su seserimi J. bei R., kol sesers šeima išsikraustė gyventi į socialinį būstą. Pasak liudytojos, jos sesuo su R. K. P. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, susilaukė vaikų, kurių tėvystę R. pripažino, niekada šiuo klausimu abejonių nėra išreiškęs. Mirusysis padėjo seseriai rūpintis vaikais, prisidėjo prie jų išlaikymo. Tiek pareiškėja, tiek ir vaikai bendravo ir palaikė artimą ryšį su R. K. P. motina, kuri dažnai aplankydavo anūkus.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, teikdama galutinę išvadą byloje, nurodė, jog Tarnyba palaiko raštu į bylą pateiktą išvadą ir mano, jog nagrinėjamu atveju pareiškimas pareikštas nepilnamečių vaikų interesais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
10. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
11. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 2 dalį, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519 (toliau – Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso), buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
13. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. P., miręs (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečių vaikų N. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini)., ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas, o jie yra R. K. P. vaikai. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, vaikas įgis visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, o pareiškėja galės pasinaudoti socialinėmis lengvatomis ir komunalinių mokesčių kompensacijomis.
14. Byloje pateikta vaiko gimimo liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad N. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta J. S., o tėvas nenurodytas (gimimo įrašas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotame M. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gimimo įraše motina įrašyta J. S., o tėvas nenurodytas (gimimo įrašas (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotame J. S., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše motina įrašyta J. S., o tėvas nenurodytas (gimimo įrašas (duomenys neskelbtini)). Iš teismui pateikto medicininio mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. K. P. mirė (duomenys neskelbtini).
15. Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.
16. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).
17. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl nepilnamečių vaikų N. S., M. S. ir J. S. tėvystės nekilo, visi byloje dalyvavę asmenys patvirtino bendrą J. S. gyvenimą su R. K. P., bendro ūkio vedimą, tiek pareiškėja, tiek ir mirusiojo motina I. V. nurodė, jog nagrinėjamu atveju, nei joms nei velioniui R. K. P. jokių abejonių dėl tėvystės nekyla (nekilo), todėl skirti byloje DNR ekspertizę būtų netikslinga.
18. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog R. K. P., miręs (duomenys neskelbtini). yra nepilnamečių vaikų N. S., M. S. ir J. S. biologinis tėvas, o jie yra R. K. P. vaikai.
19. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad vaikų motina J. S. bei jos vaikai įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, o taip pat ir teisę į būsto komunalinių mokesčių kompensavimą bei socialinių lengvatų gavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 391 straipsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., yra nepilnamečių vaikų N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o jie yra R. K. P. vaikai.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėja J. S. bei jos nepilnamečiai vaikai N. S., M. S. ir J. S. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, o taip pat teisę į būsto komunalinių mokesčių kompensavimą bei socialinių lengvatų gavimą.
Pakeisti Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo įrašo (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pakeisti Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo įrašo (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pakeisti Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo įrašo (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.