Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. nubaustas 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2015-08-31, 17.30 val., (duomenys neskelbtini) aikštėje, vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,57 promilės girtumas) ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas – skundą prašo atmesti, kadangi skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo faktą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl šio pažeidimo ir išvadomis dėl jo kaltės. Apeliantas, kaip ir viso proceso metu, neigia savo kaltę ir tvirtina, kad neblaivus automobilio nevairavo.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Pažeidėjas savo kaltę iš esmės neigia teigdamas, kad jis nevairavo transporto priemonės – ją iš tiesų vairavo kitas asmuo, todėl, pažeidėjo manymu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tačiau nagrinėjamu atveju ATPK 256 ir 257 straipsniuose įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Šioje byloje spręsdamas dėl pažeidėjo kaltės buvimo apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir apklausė ne tik pažeidėją ir kartu su juo įvykio vietoje buvusį liudytoją R. S., bet ir kitas liudytojas – D. L., V. I.. Taip pat teismas apklausė ir pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus A. K. bei T. P., kurių parodymais, išanalizuotais kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, iš esmės buvo paneigta pažeidėjo apeliaciniame skunde pateikiama nagrinėjamo įvykio versija.

Pabrėžtina, jog liudytojos D. L. ir V. I., tiek apklausiamos policijos pareigūnų iš karto po įvykio, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo būtent A. V.. Liudytojos paaiškino, kad eidamos prie parduotuvės „Maxima“ pamatė mašiną, kuri pradėjo važiuoti. Šaukė, kad sustotų, bet mašina nesustojo ir nuvažiavo. Paskui minėta mašina grįžo. Prie jos vairo sėdėjo A. V.. Kartu su pažeidėju atvažiavo R. P., kuris sėdėjo keleivio pusėje. V. I., pribėgusi iš keleivio pusės, paprašė atiduoti raktelius, o D. L. atėjo iš kitos pusės. A. V. buvo akivaizdžiai neblaivus – iš burnos sklido alkoholio kvapas, girtumas jautėsi ir iš kalbos (12-13, 26-27 b.l.). Tokius minėtų liudytojų parodymus teismo posėdžio metu patvirtino ir policijos pareigūnai A. K. bei T. P., tokios aplinkybės yra nurodytos ir jų tarnybiniuose pranešimuose (6-7, 27-28 b.l.). Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai ir liudytojos D. L. bei V. I. būtų su pažeidėju susipykę ir būtų suinteresuotos apkalbėti jį, nepagrįstai kaltinant pakankamai sunkaus administracinio teisės pažeidimo padarymu. Tokių įtikinamų duomenų pažeidėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė. Todėl nesiremti policijos pareigūnų ir minėtų liudytojų parodymais, kurie sutampa tarpusavyje bei su rašytine bylos medžiaga, nėra jokio pagrindo.

Tuo tarpu liudytojo R. S., o taip pat ir paties pažeidėjo A. V. parodymai, kad pažeidėjas automobilio neblaivus nevairavo, laikytini nepatikimais bei prieštaraujančiais byloje ištirtų įrodymų visumai ir vertintini tik kaip pažeidėjo pasirinkta gynybinė pozicija bei siekis palengvinti jo teisinę padėtį. Tikėti šių procesų dalyvių paaiškinimais, prieštaraujančiais apylinkės teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir remtis jais pagrindo nėra. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai suabejojo šių proceso dalyvių parodymų objektyvumu bei teisingumu ir nesirėmė jais priimdamas skundžiamą nutarimą.

Pažeidėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus papildomai apklausti liudytojus, įvykio metu buvusius kartu su juo bei galinčius pateikti savo įvykio versiją, bei peržiūrėti miestelio vaizdo įrašus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas neprivalo tenkinti visų prašymų dėl naujų įrodymų ištyrimo. Rungimosi principas nėra pažeidžiamas, jei teismas netenkina prašymų tirti naujus įrodymus, kai, pavyzdžiui, 1) nėra tikimybės, jog patenkinus prašymą gali būti gauti reikšmingi teisingam bylos išsprendimui duomenys, 2) reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti pakanka byloje ištirtų įrodymų ir nėra tikimybės, kad ištyrus naujus įrodymus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl reikšmingų bylai faktų buvimo ar nebuvimo, 3) yra aišku, kad prašomi naujai tirti duomenys negalės būti pripažinti įrodymais, 4) prašymo tenkinimas yra neįmanomas dėl negalimumo pakviesti į teismo posėdį prašomus apklausti asmenis, išreikalauti prašyme nurodomus dokumentus ir pan. Šiuo atveju, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti pakanka apylinkės teisme teismo posėdžio metu byloje ištirtų įrodymų ir nėra tikimybės, kad apklausus pažeidėjo A. V. nurodytus liudytojus, kurie galimai yra suinteresuoti pažeidėjui palankaus teismo sprendimo priėmimu, bei peržiūrėjus vaizdo medžiagą, galėtų būti daromos kitokios išvados dėl reikšmingų bylai faktų buvimo ar nebuvimo.

Taigi patikrinęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku A. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,57 promilės girtumas), kas atitinka ATPK 126 str. 4 d. dispozicijoje įtvirtintą pažeidimą, todėl pažeidėjo veika visiškai pagrįstai buvo kvalifikuota ir jis buvo nubaustas pagal minėtą teisės normą. Pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei iš esmės teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių pagrindu reikėtų rinkti papildomus įrodymus apklausiant naujus liudytojus ar atliekant kitus procesinius veiksmus, o taip pat apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.