Šiaulių apylinkės teismo nutartis

gavusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. skundą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. pateikė Pakruojo rajono apylinkės teismui skundą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo, kuriuo teismo prašė įpareigoti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą nedelsiant grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą. Skunde nurodė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-30-744/2010 A. K. pripažintas kaltu, padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 6 d., ir jam paskirta 30 litų bauda. Tuo pačiu nutarimu administracinė byla dalyje dėl pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d., 5 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., A. K. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje šių administracinių teisės pažeidimų sudėties. Po šio teismo nutarimo A. K. ne kartą kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo, tačiau dokumentas nebuvo grąžintas, todėl 2011 m. gegužės 19 d. raštišku prašymu vėl kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, prašydamas grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą ir paaiškinto, kodėl iki pat šiol tai nėra padaryta. Institucija 2011 m. gegužės 24 d. raštu A. K. informavo, jog jam vairuotojo pažymėjimas nebus grąžintas iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Nesutikdamas su tokiu Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato sprendimu, remdamasis ATPK 271 str. pagrindais, bei tuo, kad minėtas teismo nutarimas tik dalyje dėl paskirtos 30 litų baudos pagal ATPK 124¹ str. 6 d. yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o administracinė nuobauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą nėra susijusi su teisės vairuoti transporto priemonių atėmimu, tuo tarpu kita neapskųstoji dalis yra galiojanti ir privaloma, be to, nepriklausomai nuo proceso baigties Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, A. K. negresia netekti teisės vairuoti transporto priemones, nes skundo padavusio asmens padėtis negali būti pabloginama, t.y. jam negali būti skirta nuobauda už pažeidimus, dėl kurių Pakruojo rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 19 d. nutarimu bylą nutraukė, todėl jam šioje administracinio teisės pažeidimo byloje taikyta ATPK 269 str. numatyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas nebegali būti toliau taikoma, nes nebėra ATPK 269 str. taikymo pagrindų, todėl Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK sprendimas negrąžinti jam vairuotojo pažymėjimo yra neteisėtas ir ši administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė A. K. atžvilgiu šiuo metu taikoma nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Kaip matyti iš Pakruojo rajono apylinkės teismui pateikto skundo, jis paduotas Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 str. pagrindais (nors skunde nurodomas ABTĮ). Iš skundo turinio akivaizdu, kad A. K. prašo įpareigoti komisariatą grąžinti A. K. jo vairuotojo pažymėjimą, nes pasibaigę jam administracinio teisės pažeidimo byloje taikytos ATPK 269 str. numatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės pagrindai, skundas grindžiamas ne taikytos priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo - neteisėtumu, o tuo, kad tolesnis jos taikymas nebereikalingas ir jo manymu nebegalimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 271 straipsnio, reglamentuojančio atitinkamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimą, taikymą išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutartyje, išnagrinėjus administracinę bylą Nr. N-444-4386/2008 (Administracinė jurisprudencija Nr. 6 (16), 2008 m., p. 46-52), kur nurodė, kad Lietuvos Respublikos ATPK 271 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti nagrinėjami tik skundai dėl pritaikytų užtikrinimo priemonių. Pagrindinis skundo dėl pritaikytų užtikrinimo priemonių skiriamasis požymis yra tas, kad asmuo ginčija patį užtikrinimo priemonių pritaikymą, jų pritaikymo teisėtumą ir (arba) pagrįstumą, t.y. kelia ginčą dėl teisinių ir (arba) faktinių tokios priemonės taikymo prielaidų ir (arba) sąlygų. Pažymėjo, kad toks ginčas turėtų būti sprendžiamas retrospektyviai įvertinant tas aplinkybes, kurios egzistavo atitinkamos priemonės pritaikymo metu. Pabrėžė, kad ATPK 271 straipsnis negali būti taikomas tais atvejais, kai asmuo neginčija paties užtikrinimo priemonės pritaikymo, kai jo prašymas yra orientuotas ne į praeitį ir retrospektyvų vertinimą, bet į dabarties ir ateities vertinimą, pavyzdžiui, kai asmuo prašo nebetaikyti atitinkamos priemonės, teigdamas, jog nors jos pritaikymas buvo pagrįstas ir teisėtas, tačiau tolesnis jos taikymas (dėl pasikeitusių aplinkybių ar kt.) pažeidžia konkrečias teisės normas ir (arba) principus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija šioje byloje nurodė, jog pastaruosius prašymus paprastai turėtų spręsti tas organas, kurio žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje buvo pritaikyta ta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, dėl kurios pareikštas atitinkamas prašymas.

Pats A. K. nurodė, jog Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. A2.6.-30-744/2010, apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas neišnagrinėtas ir byla yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo žinioje (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kadangi būtent administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-30-744/2010 A. K. taikyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, byla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo žinioje, skundas, kuriuo prašoma grąžinti vairuotojo pažymėjimą yra grindžiamas ne paties vairuotojo pažymėjimo paėmimo neteisėtumu ar nepagrįstumu, tačiau tuo, kad nebėra tolesnio šios priemonės taikymo pagrindų, todėl A. K. skundas, paduotas Pakruojo rajono apylinkės teismui su prašymu įpareigoti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą, negali būti laikomas skundu dėl vairuotojo pažymėjimo paėmimo ATPK 271 str. taikymo kontekste.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. skundą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. skundą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo atsisakyti priimti, kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.