- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- eI3-4252-644/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01433-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Ramūnas Šarka, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,
atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams A. B. ir D. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) 2024 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. T1-2367 (1.1.) „Dėl medicinos praktikos licencijos galiojimo sustabdymo” (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2004 m. gruodžio 30 d. jam išduota gydytojo akušerio-ginekologo licencija Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Licencija), suteikianti teisę verstis medicinos praktikos pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje (toliau – ir STT) atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 04-7-00002-24 pagal BK 167 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, požymius, V. A. pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 167 str. l d., 228 str. l d., 225 str. 2 d., kuris savo kaltės pagal pareikštą įtarimą nepripažįsta.
2024-09-19 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi V. A. laikinai nušalintas nuo gydytojo akušerio ginekologo pareigų VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, UAB „Saulės šeimos medicinos centre“ ir UAB „Žaliakalnio poliklinikoje“ bei laikinai sustabdyta V. A. teisė užsiimti gydytojo akušerio-ginekologo veikla, nustatant 6 mėnesių šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. kovo 20 d.
2024-10-04 Akreditavimo tarnyba surengė pasitarimą dėl STT 2024-09-24 informacinio rašto „Dėl laikino nušalinimo nuo pareigų“ įvertinant 2024-09-19 Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje pateiktą informaciją bei priimti atitinkamą teisės aktuose numatytą sprendimą dėl V. A. turimos medicinos praktikos licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo. Pasitarimo dalyviai, vadovaujantis Medicinos praktikos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių 62.1 papunkčiu, sustabdė V. A. Licencijos galiojimą iki 2025 m. kovo 20 d. Akreditavimo tarnybos direktorius šiuo pagrindu priėmė 2024 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. Tl-2367 (1.1.) „Dėl medicinos praktikos licencijų galiojimo sustabdymo”.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundžiamu Įsakymu nesutinka, mano, kad jis priimtas pažeidžiant procedūras, todėl prašo panaikinti.
Pareiškėjas pažymi, kad STT 2024-09-24 informaciniu raštu „Dėl laikino nušalinimo nuo pareigų“ pateikė susipažinimui 2024-09-19 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir jokio papildomo prašymo ir /arba reikalavimo spręsti dėl V. A. turimos medicinos praktikos licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, nepateikė. Institucija iš viso nenurodė, kad ji prašo svarstyti bei nubausti V. A. dėl galimai padaryto pažeidimo. Juolab, kad jam pagal 2024-09-19 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartį laikinai sustabdyta teisė užsiimti tik gydytojo akušerio-ginekologo veikla, nustatant 6 mėnesių šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m, rugsėjo 20 d. iki 2025 m, kovo 20 d., nestabdant medicinos praktikos licencijos galiojimo.
Pareiškėjas akcentuoja, jog atliekant Licencijos sustabdymo procedūrą buvo padaryta ir kitų procesinių pažeidimų. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymas (toliau – ir MPĮ) bei Medicinos praktikos licencijavimo taisyklės (toliau –ir Taisyklės).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad tokio kreipimosi nagrinėjimo tvarka reglamentuota Taisyklių 7 ir 7.3 punktuose, numatančiuose, jog spręsdama, be kita ko, ir dėl licencijos galiojimo panaikinimo tarnyba (atsakovas) privalo įvertinti asmens atitiktį medicinos praktiką reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams, arba patvirtinti, kad yra pagrindas stabdyti ar naikinti licencijos galiojimą, ir pareiškėjo pateiktų dokumentų atitiktį Taisyklėse nustatytiems reikalavimams, remdamasi duomenimis, gautais iš pareiškėjo, kitų subjektų, ir atlikdama duomenų patikrinimą asmens ir dokumentų atitikties vertinimui naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdama pateiktus duomenis kitais įrodymais, taip pat Taisyklių 60 punkte, kuris numato, jog tarnyba (atsakovas), gavusi kreipimąsi dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar licencijos galiojimo panaikinimo, per 30 kalendorinių dienų įvertina kreipimąsi ir priima vieną iš Taisyklių 61 punkte nurodytų sprendimų.
Aptartas norminis reglamentavimas, pareiškėjo teigimu, suponuoja išvadą, jog atsakovė, nagrinėdama gautą informaciją ir/arba savo iniciatyva pradėjusi tyrimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo ir arba sustabdymo, turi atlikti atitinkamą tyrimą ir šio tyrimo rezultatų pagrindu priimti sprendimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar atsisakymo ją stabdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone, atsakovė nors ir galėjo atlikti STT rašte nurodytą tyrimą dėl V. A. veiksmų, tačiau tokio tyrimo neatliko (iš anksto, nepatikrinusi faktų, pasisakė, jog yra faktinis pagrindas sustabdyti V. A. medicinos praktikos licencijos pagal gydytojo akušerio-ginekologo profesinę kvalifikaciją. Institucija iš esmės nepriėmė jokio sprendimo, numatyto Taisyklių 61 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjo teigimu, konstatuotina, jog 2024-10-04 Akreditavimo tarnybos pasitarime priimtas sprendimas, sustabdyti V. A. Licenciją bei uždrausti verstis medicinos praktikos pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją galiojimą iki 2025 m. kovo 20 d., įskaitant Įsakymą, yra neteisėti.
Pareiškėjas nurodė, kad Akreditavimo tarnybos darbuotojai pasitarime priėmė galutinį sprendimą vadovaudamiesi tik STT raštu ir jo priedu, papildomu duomenų iš viso nerinko, pareiškėjas nebuvo informuotas apie pasitarimą, kuriame buvo svarstomas jam išduotos Licencijos panaikinimo klausimas, todėl mano, kad tokiu būdu buvo apribota jo teisė pateikti paaiškinimus, dalyvauti pasitarime, pateikti pastabas, dokumentus ir kt. Jis buvo informuotas tik apie galutinį sprendimą.
Iš protokolo teksto formuluotės matyti, kad Akreditavimo tarnybos vadovui nebuvo palikta galimybė spręsti klausimo dėl jo licencijos (ne)sustabdymo. Manytina, kad po pasitarimo vadovui turėjo būti pateiktas siūlymas dėl atitinkamo sprendimo priėmimo, o ne nurodytas konkretus sprendimas.
Pareiškėjo nuomone, skundžiamas įsakymas buvo priimtas skubotai, neišklausius paties pareiškėjo bei nesurinkus visų duomenų, negauti raštai iš jo buvusių darboviečių, nerinkta jį charakterizuojanti medžiaga. Be to, Akreditavimo tarnyba imdamasi papildomų poveikio priemonių dėl V. A. atliktų veiksmų, kuriuos jis atliko vykdydamas gydytojo ginekologo pareigas, pažeidė non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą, nes taikė administracinio poveikio priemones už veikas, kurios jau įvertintos baudžiamosios teisės prasme bei taikytos BPK numatytos procesinės prievartos priemonės. Pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų bei licencijos sustabdymas yra galimas tik įsiteisėjus galutiniam ir neskundžiamam teismo nuosprendžiui. Todėl asmens nušalinimas nuo pareigų ar licencijos verstis gydytojo veikla sustabdymas anksčiau laiko, negali būti suprantamas kaip būsimos bausmės atlikimas anksčiau laiko, kai tam nėra įstatyminio pagrindo.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Įsakymo vykdymas daro didelę neatitaisomą žalą, t. y. asmeninės bei dalykinės reputacijos sumenkinimas, juolab, kad V. A. grubios ir nepataisomos profesinės klaidos, kuri būtų sukėlusi sunkias pasekmes paciento sveikatai, nepadarė. V. A. sustabdžius galimybę dirbti pagal jam suteiktą gydytojo kvalifikaciją, dukra neteks finansinės tėvų paramos bei praras galimybę tęsti studijas užsienio universitete. Aptariamu atveju žala kils ne tik pareiškėjui, bet ir pastarojo dukrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas bei priverstinis išėjimas iš užimamų pareigų, medicinos praktikos licencijos galiojimo sustabdymas, jau sukėlė neigiamas pasekmes asmens psichinei-psichologinei būsenai.
Atsakovė atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Licencijavimo taisyklėse nėra nurodyta konkreti tvarka, kuria turi būti vykdomas vertinimas dėl licencijos stabdymo ar panaikinimo, todėl darytina išvada, kad tokiam sprendimui priimti, Akreditavimo tarnybos sprendimas turi atitikti bendrus viešojo administravimo subjekto sprendimui taikomus reikalavimus. Atsakovės nuomone, skundžiamas Įsakymas yra aiškiai motyvuotas - jame išvardintos visos teisės aktų nuostatos, teismo nutarimas ir Akreditavimo tarnybos pasitarimo protokolas, kuriais vadovaudamasi Akreditavimo tarnyba turėjo teisę ir pareigą stabdyti pareiškėjo turimą medicinos praktikos licenciją.
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Akreditavimo tarnybos direktorius nėra pavaldus jokiems nuolatiniams ar ad hoc sudarytiems vidiniams Akreditavimo tarnybos kolegialiems organams ir yra laisvas vetuoti tokių organų sprendimus, jei mano, kad tam yra teisinis pagrindas, todėl pareiškėjo argumentas, jog pasitarimo dalyvių protokolu Akreditavimo tarnybos direktoriui buvo skirtas nurodymas stabdyti pareiškėjo licenciją, yra nepagrįstas.
Atsakovės nuomone, tam, kad būtų galima pripažinti, jog Įsakymas yra nepagrįstas dėl pažeistos pareiškėjo teisės būti išklausytam, būtina įvertinti, ar pareiškėjas galėjo pateikti kokius nors įrodymus, kurie galėjo turėti įtakos Įsakymu priimtam sprendimui panaikinti pareiškėjo turimą licenciją. Atsakovės teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie būtų galėję pakeisti Akreditavimo tarnybos Įsakymu priimtą sprendimą, nes egzistavo visi pagrindai priimti sprendimą sustabdyti pareiškėjo medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją. Įsakymo priėmimo metu Akreditavimo tarnyba disponavo visais reikalingais bei objektyviai egzistuojančiais įrodymais, leidžiančiais priimti Įsakymu įformintą sprendimą sustabdyti pareiškėjo licenciją verstis medicinos praktika, o suteikimas pareiškėjui galimybės įgyvendinti jo teisę būti išklausytam būtų tik formalumas, neišvengiamo sprendimo vilkinimas bei nebūtų galėjęs lemti kitokio sprendimo priėmimo.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Akreditavimo tarnyba pažeidė non bis in idem principą, kadangi Akreditavimo tarnybos įsakymu pareiškėjui neskiriama jokia nauja poveikio priemonė, nei nurodyta teismo nutartyje. Pažymėjo, kad bet kokiu atveju tol, kol nėra nuginčyta teismo nutartis arba paskirta laikinoji apsaugos priemonė - teismo nutarties ar jos dalies vykdymo sustabdymas - pareiškėjas negali verstis veikla pagal turimą gydytojo akušerio ginekologo licenciją.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Įsakymo, kuriuo sustabdytas pareiškėjo Licencijos galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Akreditavimo tarnyba gavo Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2024-09-18 raštą Nr. IBPS-S-523305-24, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus apie gydytojui akušeriui-ginekologui V. A. išduotas licencijas. Akreditavimo tarnyba 2024-09-20 raštu Nr. D2-10108 STT buvo pateikta prašoma informacija.
Akreditavimo tarnyba iš STT 2024-09-24 raštu Nr. IBPS-S-536347-24 gavo 2024-09-19 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį (toliau – ir Teismo nutartis), kuria buvo nutarta laikinai nušalinti V. A. nuo gydytojo akušerio-ginekologo pareigų VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, UAB „Saulės šeimos medicinos centre“ ir UAB „Žaliakalnio poliklinikoje“ bei laikinai sustabdyti V. A. teisę užsiimti gydytojo akušerio-ginekologo veikla, nustatant 6 mėnesių šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. kovo 20 d. Teismo nutartyje nurodyta, jog V. A. yra įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai per tarpininką susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, bei tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą.
Akreditavimo tarnyba 2024-10-04 surengė pasitarimą dėl STT persiųstoje Teismo nutartyje pateiktos informacijos ir įvertinusi pateiktą informaciją, vadovaudamasi Medicinos praktikos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių 62.1 papunkčiu, sustabdė V. A. medicinos praktikos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2004-12-30, verstis medicinos praktikos pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją galiojimą iki 2025 m. kovo 20 d.
Akreditavimo tarnybos direktorius 2024 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. T1-2367 (1.1.)/SL „Įsakymas dėl medicinos praktikos licencijos galiojimo sustabdymo“ (toliau - Įsakymas) sustabdė V. A. medicinos praktikos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2004-12-30, verstis medicinos praktikos pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją galiojimą iki 2025-03-20.
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu ir teigia, kad jis priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei Įsakymo pagrįstumą.
Esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti šioje byloje, ar buvo pagrindas sustabdyti Licencijos galiojimą ir ar tai padaryta laikantis procedūrų.
Ginčui aktualios Įsakymo priėmimo metu galiojusios Medicinos praktikos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 (toliau – ir Licencijavimo taisyklės), nuostatos.
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją. Licenciją gydytojui išduoda, atsisako ją išduoti, jos galiojimą sustabdo, jos galiojimo sustabdymą panaikina, licencijos galiojimą panaikina ir licencijos duomenis tikslina Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vadovaudamasi šiuo Įstatymu ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėmis (Įstatymo 4 str. 6 d.).
Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai nurodyti Įstatymo 6 straipsnyje, o licencijos galiojimo sustabdymo atvejai išvardinti Įstatymo 8 straipsnyje.
Nagrinėjamu atveju, Akreditavimo tarnyba, gavusi STT raštą bei Teismo nutartį, surengė pasitarimą, kurio metu sprendė klausimą dėl V. A. turimos gydytojo akušerio ginekologo licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.
Teismas pažymi, kad nors STT rašte nebuvo išreikštas prašymas ir (ar) reikalavimas spręsti dėl pareiškėjo licencijos sustabdymo ir (ar) panaikinimo, tačiau vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, licencijos galiojimą, vadovaudamasi Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka, gali panaikinti Akreditavimo tarnyba savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad STT nereikalavo, jog Akreditavimo tarnyba spręstų licencijos panaikinimo ar sustabdymo klausimą, dėl ko atsakovė nepagrįstai sustabdė Licencijos galiojimą, atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip minėta, atsakovei suteikta teisė savo iniciatyva panaikinti licencijos galiojimą.
Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar buvo pagrindas nagrinėti klausimą dėl pareiškėjui išduotos licencijos panaikinimo ar sustabdymo.
Kaip matyti iš STT rašto ir Teismo nutarties, atsakovė gavo informaciją apie tai, kad nusikalstamas veikas, kaip įtariama, V. A. padarė vykdydamas darbines gydytojo akušerio-ginekologo pareigas, t. y. jomis pasinaudojant buvo atliekami neteisėti veiksmai - fiksuojamos apžiūrimų pacienčių intymios kūno vietos, V. A. mobiliojo ryšio telefonu neteisėtai, neturėdamas pagrindo ir asmenims nežinant nufilmavo didelio kiekio pacienčių intymias kūno vietas ir vaizdo įrašus saugojo savo mobiliojo ryšio telefone, tokiu būdu asmenims padarydamas didelę neturtinę žalą. Be to, V. A. įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoju akušeriu-ginekologu, savo naudai per tarpininką susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
Akcentuotina, kad Teismo nutartimi, dėl įtariamų prieš tai minėtų nusikalstamų veikų padarymo, V. A. buvo laikinai nušalintas nuo gydytojo akušerio-ginekologo pareigų VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, UAB „Saulės šeimos medicinos centre“ ir UAB „Žaliakalnio poliklinikoje“ bei laikinai sustabdyta teisė užsiimti gydytojo akušerio-ginekologo veikla, nustatant 6 mėnesių šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. kovo 20 d.
Įvertinusi šią informaciją, atsakovė visiškai pagrįstai ir teisėtai nagrinėjo klausimą dėl pareiškėjui išduotos licencijos panaikinimo ar sustabdymo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo, o vėliau ir teisminio nagrinėjimo metu įrodžius kaltę, jog V. A. visas ar dalį jam inkriminuojamų veikų, padarė būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdamas Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoju akušeriu-ginekologu, vadovaujantis Medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turėtų būti naikintinas V. A. medicinos praktikos licencijos, suteikiančios teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją, galiojimas, nes būtų visos šios licencijos galiojimo panaikinimui būtinos sąlygos, t. y konstatuota, kad gydytojas grubiai pažeidė paciento teises: „<...> pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų ir / arba dėl kitokių asmeninių paskatų <...> ir gydytojui teisės aktų nustatyta tvarka buvo pritaikyta atsakomybė; nustatyta kitų panašaus pobūdžio pažeidimų, kuriais buvo grubiai pažeistos paciento teisės“.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas, jo kaltė šiai dienai nėra įrodyta, atsakovė pagrįstai nusprendė, kad pagrindo panaikinti pareiškėjo medicinos praktikos licencijos galiojimą nėra (Įstatymo 6 str. 1 d.). Tačiau įvertinus pareiškėjui pareikštų įtarimų turinį bei tai, kad Teismo nutartimi yra laikinai sustabdyta V. A. teisė užsiimti gydytojo akušerio-ginekologo veikla laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. kovo 20 d., atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu (Licencijos galiojimas gali būti sustabdytas nagrinėjant licencijos galiojimo panaikinimo klausimą) bei Licencijavimo taisyklių 62.1 papunkčiu, teisėtai ir pagrįstai sustabdė Licencijos galiojimą licencijos galiojimo panaikinimo klausimo nagrinėjimo laikotarpiui (iki 2025 m. kovo 20 d.), nes buvo nustatytos visos šios licencijos galiojimo stabdymui būtinos sąlygos.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė nors ir galėjo atlikti STT rašte nurodytą tyrimą dėl V. A. veiksmų, tačiau tokio tyrimo neatliko (iš anksto, nepatikrinusi faktų, pasisakė, jog yra faktinis pagrindas sustabdyti V. A. medicinos praktikos licencijos pagal gydytojo akušerio-ginekologo profesinę kvalifikaciją. Be to, pareiškėjo nuomone, Įsakymas buvo priimtas skubotai, neišklausius paties pareiškėjo bei nesurinkus visų duomenų, negauti raštai iš jo buvusių darboviečių, nerinkta jį charakterizuojanti medžiaga.
Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad Licencijavimo taisyklėse nėra nurodyta konkreti tvarka, kuria turi būti vykdomas vertinimas dėl licencijos stabdymo ar panaikinimo, todėl darytina išvada, kad Akreditavimo tarnybos sprendimas turi atitikti bendrus viešojo administravimo subjekto sprendimui taikomus reikalavimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, iš STT gavusi informaciją apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą bei susipažinusi su Teismo nutartimi, 2024-10-04 surengė pasitarimą dėl STT persiųstoje Teismo nutartyje pateiktos informacijos ir įvertinusi pateiktą informaciją, vadovaudamasi Medicinos praktikos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių 62.1 papunkčiu, sustabdė V. A. medicinos praktikos licencijos galiojimą iki 2025 m. kovo 20 d. Šio pasitarimo protokole bei vėliau jo pagrindu priimtame Įsakyme yra aiškiai ir motyvuotai išvardintos visos teisės aktų nuostatos, Teismo nutartis bei faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Akreditavimo tarnyba priėmė sprendimą sustabdyti Licencijos galiojimą.
Pareiškėjo teiginys, kad Įsakymas yra nepagrįstas dėl pažeistos jo teisės būti išklausytam, būtina įvertinti, ar pareiškėjas galėjo pateikti kokius nors įrodymus, kurie galėjo turėti įtakos Įsakymo priėmimui.
Teismas įvertinęs tai, kad net ir savo skunde Teismui pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie būtų galėję pakeisti Akreditavimo tarnybos Įsakymu priimtą sprendimą, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, Įsakymo priėmimo metu egzistavo visi pagrindai priimti sprendimą sustabdyti pareiškėjo medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, jog Įsakymo priėmimo metu Akreditavimo tarnyba disponavo visais reikalingais bei objektyviai egzistuojančiais įrodymais, leidžiančiais priimti Įsakymu įformintą sprendimą sustabdyti pareiškėjo licenciją verstis medicinos praktika, suteikimas pareiškėjui galimybės įgyvendinti jo teisę būti išklausytam būtų tik formalumas bei nebūtų galėjęs lemti kitokio sprendimo priėmimo.
Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, susiję su kompetencijų, įgūdžių ir pragyvenimo šaltinio praradimu, asmeninės bei dalykinės reputacijos sumenkinimu, iš esmės neturi jokios reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes V. A. teisė užsiimti gydytojo akušerio-ginekologo veikla iki 2025 m. kovo 20 d. buvo sustabdyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, taikant procesines prievartos priemones, todėl net jei Akreditavimo tarnyba ir nebūtų priėmusi Įsakymo, pareiškėjas vis tiek nebūtų galėjęs užsiimti gydytojo akušerio-ginekologo veikla iki 2025 m. kovo 20 d., t. y., kol nėra nuginčyta Teismo nutartis arba paskirta laikinoji apsaugos priemonė, pareiškėjas negali verstis veikla pagal turimą gydytojo akušerio ginekologo licenciją. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis būtų panaikinta.
Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Akreditavimo tarnybos Įsakymas dėl medicinos praktikos licencijos galiojimo sustabdymo, yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, atsakovė nurodė taikytinus teisės aktus ir tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiamas Įsakymas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, pagrįstas ne tik faktinėmis aplinkybėmis, bet ir teisės aktais, priimtas pagal Akreditavimo tarnybai suteiktą kompetenciją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Įsakymą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.