- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- e2-360-985/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03645-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- J. A. B.
- Atsakovas
- V. L., E. L.
- Advokatai
- Virginijus Ražukas, Aušra Bračiulienė
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
dalyvaujant ieškovui J. A. B., jo įgaliotai atstovei Z. T. B., advokatei Aušrai Bračiulienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. B. ieškinį atsakovams V. L. ir E. L. dėl savininko teisių gynimo, institucijos teikiančios byloje išvadas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovus perkelti tujas, lazdynus ir kitus medžius bei pagalbinio ūkio pastatą, esančius SB (duomenys neskelbtini) žemės sklype (duomenys neskelbtini), 3 m atstumu nuo J. A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) k. v., esančio SB (duomenys neskelbtini), ribos per 15 d. nuo sprendimo įsigaliojimo dienos; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SB (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas vakarų pusėje ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype be ieškovo sutikimo, pažeidžiant įstatymus, nustatančius medžių, krūmų sodinimo ir statinių statymo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų, yra pasodinti medžiai ir krūmai (tujos, lazdynai, vyšnios) ir pastatytas statinys. Tujos, lazdynai ir vyšnia užaugo ir pusė dienos žemės sklype užstoja saulę, būna pavėsis, medžių šaknys pereina į sodo pusę, dėl ko blogai auga žemės sklype auginami augalai - daržovės, uogos, gėlės. Prie pat žemės sklypų ribos, be ieškovo sutikimo, yra pastatytas atsakovui priklausantis statinys - pagalbinio ūkio pastatas. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ jis priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau jis turėtų stovėti 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o ne prie pat sklypo ribos. Statinys, esantis prie pat sklypo ribos, pažeidžia ieškovo teises, nes statinys ir šalia esantis aukštas jazmino krūmas taip pat užstoja šviesą, palaiko per didelę drėgmę sodo namelyje. Kreipėsi pagalbos į Marijampolės savivaldybės administraciją 2016-05-19 ir 2016- 09-20, tačiau padėtis nepagerėjo. Atsakovas tik patrumpina medžių šakas, ir niekas dėl to nepasikeičia, nes medžių šakos vėl užauga. 2017-06-22 parašė pretenziją dėl medžių, krūmų ir statinių perkėlimo reikiamu atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, nurodant trūkumus pašalinti iki 2017-07-15, tačiau pažeidimai nebuvo pašalinti. Esamą faktinę padėtį parodo Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo medžiaga.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovui ir jo sutuoktinei E. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas sklypas ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) k.v., esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažįsta faktą, kad jam ir sutuoktinei priklausančiame žemės sklype auga tujos bei kiti sumedėję augalai, kurie pasodinti mažesniu nei trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos. Šiuos augalus atsakovas yra pasodinęs prieš daugiau kaip 10 metų. Tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms, ieškovai negali reikalauti perkelti tujas, lazdynus ir kitus medžius 3 m atstumu nuo J. A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, nes tokio teisių gynimo būdo įstatymas nenumato. Civilinio kodekso 4.42 straipsnyje yra nurodyta: „1. Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą. Visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų šakų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, šakų ir šaknų, esančių jo žemės sklype.“ Pažymėtina, kad atsakovo žemės sklype augančių tujų ir kitų krūmų šakos nėra įsiterpusios į ieškovų žemės sklypą. Augalų šakos, esančios ties ieškovo žemės sklypu, netrukdo ieškovui naudoti žemės sklypą. O net jeigu ir trukdytų, tai tokiu atveju ieškovas, remdamasis CK 4.42 straipsnio 1 dalimi galėtų nupjauti ir pasilikti sau atsakovo žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, kurios yra jo žemės sklype, bet neturėtų teisės reikalauti perkelti pačius augalus per tris metrus nuo sklypo ribos.
4. Atsakovas atsiliepime dėl statinio, nurodė, kad pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai. Ginčo statinys yra pastatytas 2004 metais. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcija (Valstybės žinios, 2013-07-16, Nr. 76-3841). Minėto įstatymo 23 straipsnyje buvo nurodyta: „1. Statybą leidžiantys dokumentai yra: naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai; <...> Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio“. Ieškovas per vienus metus nuo statybos pradžios atsakovui nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos, todėl laikoma, kad ieškovo, kaip gretimo sklypo savininko, sutikimas tapo neprivalomas. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas ir atsakovas visada gerai sutarė, ieškovas niekada atsakovui nėra prasitaręs, kad yra nepatenkintas dėl atsakovo sodinių ar statinio. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paties ieškovo pastatas yra arčiau nei 1 metras nuo bendros sklypo ribos.
5. Atsakovas atsiliepime dėl ieškinio senaties nurodo, kad ginčo statinys yra pastatytas 2004 metais. Ieškovas būdamas gretimo sklypo savininkas žinojo apie ginčo statinį nuo 2004 m. Taigi ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl ginčo statinio pripažinimo neteisėtai pastatytu prasidėjo 2004 m. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas ieškovų reikalavimams dėl ginčo statinio pasibaigė 2014 m., t. y. iki ieškinio pareiškimo, ir ši aplinkybė yra pagrindas atmesti reikalavimą dėl įpareigojimo statinį perkelti. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.
6. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nesutikimą grindžia tais pačiais motyvais, kuriuos savo atsiliepime yra nurodęs atsakovas V. L..
7. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Atitinkamai to paties straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos funkcijas, kurios apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą ir kt. Informuoja, kad Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui vietoje patikrinus pateiktą informaciją nustatyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), neišlaikant teisės aktų nustatyto minimalaus atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, kurio užstatymo plotas apie (duomenys neskelbtini) kv. m. Pagal parametrus, nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punkte, toks statinys priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ‚,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos
užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas‘‘ 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jei statoma ne sodyboje). Skunde minimas žemės sklypas, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nepatenka į minėtas teritorijas, todėl minėto statinio statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, reikalingas gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas statyti statinius mažesniu negu statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytu 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos.
8. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kad medžių ir krūmų veisimą sodininkų bendrijų teritorijoje reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą. Žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, o krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos. Mažesniais atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą. Tokie patys atstumai reglamentuoti ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punkte. Pagal šio reglamento 9 priedo 6 punktą formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytą ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynu- želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeisti kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Antstolio Artūro Auglio 2019 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavę protokole Nr. 23/19/4 konstatuota, kad sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) m. nuo tvoros auga vyšnia (Foto Nr. 2, Nr. 3). Prie pat tvor0< pasodintos tujos, kurių aukštis apie 3 m., lazdynas apie 5 m - 6 m. aukščio bei panašaus aukščio jazminas (Foto Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7., Nr. 8. Taip pat prie pat tvoros stovi ūkio paskirties pastatas (Foto Nr. 8, Nr. 9). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą yra pagrindas konstatuoti, kad pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą medžių pasodinimo vietos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų jų pasodinimo atstumams nuo sklypo ribos. Tačiau siekiant konstatuoti, kad pasodinam medžius nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, kurių laikantis yra sodinami medžiai nuo besiribojančių žemės sklypų ribų būtina nustatyti medžių sodinimo laiką.
Šalies argumentai
9. Ieškovas ir jo atstovės prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas niekada nėra davęs sutikimo atsakovams sodinti medžius ir statyti statinį prie sklypo ribos. Prašo įpareigoti perkelti tujų gyvatvorę, vyšnią, lazdyną ir jazminą, kadangi medžiai užstoja saulę, būna pavėsis, medžių šaknys pereina į sodo pusę, dėl ko blogai auga augalai. Dėl ūkio pastato, yra pažaliavusi visa sodo namelio siena, nes nėra vėdinimo, neužtikrinama priešgaisrinė sauga.
Atsiliepimas
10. Atsakovai ir jų atstovas prašė ieškinį atmesti, taikyti senatį. Atsakovai nurodė, kad jazminą ir 2 tujas sodino dar jo tėvai apie 1992 m., vyšnia, riešutas sodintas apie 2004-2006 m., šakos genimos. Ieškovas niekada dėl medžių ir statinio pretenzijų nereiškė, bet pripažino, kad sutikimo nėra davęs. Statinys pastatytas apie 2006 m., neturint ieškovo sutikimo, nes ieškovas daug metų atvykdavo tik žolę nusipjaut, sodo sklypas ir ieškovo nebuvo sutvarkytas, pagalbiniame pastate laikomi lauko rakandai, statinys be pamatų, pripažino, atsakovas, kad bylos nagrinėjimo metu statinį remontavo. Statinys be pamatų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
11. Ginčas byloje kilęs tarp gretimų sklypų savininkų dėl šalia sklypų ribos esančių želdinių pašalinimo ir pagalbinio pastato, teigiant, jog nebuvo laikytasi reikalaujamo atstumo iki sklypų ribos. Ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.
12. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktą).
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovui J. A. B. priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini); atsakovams priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini); abiem sklypams atlikti kadastriniai matavimai. Iš antstolio Artūro Auglio 2019 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad šalių sklypai ribojasi iš vakarų pusės, sklypai atskirti vieline tvora. Sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) m nuo minėtos tvoros auga vyšnia; prie pat tvoros pasodintos tujų, kurių aukštis apie 3 m, lazdynas apie 5-6 m aukščio bei panašaus aukščio jazminas; taip pat prie pat tvoros stovi ūkio paskirties pastatas; dalis aviečių, kurios auga netoli tvoros (apie 1 m nuo tvoros) lapų yra pageltę; gyvenamojo namelio, kuris yra sklype (duomenys neskelbtini), siena iš tos pusės, kuri ribojasi su sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), yra pažaliavusi.
Dėl įpareigojimo perkelti tujas ir kitus medžius
14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo tujos pasodintos daugiau kaip prieš 10 metų, maždaug apie 2006 m. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (2006 m. sausio 1 d., 2009 m. gruodžio 18 d., 2010 m. gegužės 26 d. redakcijos) 9.1 punkte nustatyta, jog normuojami šie sklypo tvarkymo rodikliai: maksimalus sklypo užstatymo plotas ir tankis – nustatomas pagal šio akto 9 priedą. Šio reglamento 9 priedo 5 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m (5,1 punktas); žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m (5.2 punktas); kitų medžių – 3 m (5.3 punktas). Pagal šio reglamento 9 priedo 6 punktą formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2004 m. sausio 7 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. birželio 6 d. redakcijos) medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Sodo sklype medžiai (vaismedžiai) ir krūmai (vaiskrūmiai) sodinami laikantis šių reikalavimų: 1) aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; 2) žemaūgiai medžiai (vaismedžiai), iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; 3) krūmai (vaiskrūmiai) sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos; 4) sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojams. Mažesniu atstumu jie gali būti sodinami esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.
15. Byloje nėra ginčo, kad ginčo medžiai pasodinti ant sklypų ribos, neturint ieškovo sutikimo. Atsakovai remiasi CK 4.42 straipsniu. CK 4.42 straipsnyje nustatyta, jog žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys nesutaria, kad atsakovų žemės sklype esantys medžiai būtų pašalinti. Šalims nesusitarus, klausimą dėl medžių sprendžia teismas.
16. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Konstatavus, kad ginčo medžiai pasodinti nesilaikant teisės aktų, nurodytų sprendimo 14 punkte, reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, kurių laikantis yra sodinami medžiai nuo besiribojančių žemės sklypų ribų, ir sprendžiant dėl įpareigojimo pašalinti šį pažeidimą, turi būti įvertinamas tokio įpareigojimo proporcingumas.
17. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir faktinius bylos duomenis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju atsakovų nurodyta priemonė – tujų apkarpymas, medžių šakų genėjimas būtų adekvati (proporcinga) priemonė siekiant pašalinti nustatytus ieškovo teisių pažeidimus. Pažymėtina, kad tarp proceso šalių yra konfliktiški santykiai, ieškovas 2016-05-19 ir 2016-09-20 kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją dėl medžių, gauti 2016-05-31 ir 2016-10-18 atsakymai; 2016-05-31 atsakyme nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad kaimynų tujų ir lazdynų šakos yra įsikišę į ieškovo sklypą; kaimynai įpareigoti tinkamai apgenėti želdinius; 2017-06-22 siųsta pretenzija atsakovui; 2019-09-06 kreiptasi į Statybos inspekciją. 2019 m. rugpjūčio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog tujos siekia 3 metrų aukštį, lazdynas 5-6 m aukštį bei panašaus aukščio jazminas. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina, kad vien tik epizodinis dalies tujų apkarpymas, kitų ginčo medžių šakų genėjimas, kuo ginasi atsakovai, atsižvelgiant į šalių santykius, neužtikrintų, jog ateityje dėl jų vėl nekils ginčų. Šiame kontekste svarbu ir tai, jog praktika rodo, kad, įgyvendinant nuosavybės santykius, gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
18. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad ieškovas savo teisių pažeidimą siejo ne tik su tujų, vyšnios, lazdyno, jazmino dydžio sukeliamais neigiamais veiksniais, bet ir su medžių poveikiu namo sienoms. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad siena iš tos pusės, kuri ribojasi su sklypu adresu (duomenys neskelbtini), yra pažaliavusi. Teismo vertinimu, tai, kad ne mažiau kaip trijų metrų atstumu turinčios būti aukštaūgės tujos, vyšnia, jazminas, lazdynas yra pasodinti šio atstumo nesilaikant, atsižvelgiant į minėtus proceso šalių santykius bei užtikrinant proporcingumo principo įgyvendinimą šioje konkretaus ginčo situacijoje, spręstina dėl ieškovo teisių gynimo būdo įpareigojant atsakovus perkelti tujas, lazdyną, vyšnią ir jazminą 3 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos per 15 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).
Dėl pagalbinio ūkio pastato
19. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad ginčo statinys yra pastatytas ant šalių sklypų ribos, neturint ieškovo sutikimo. Tačiau atsakovai ginasi, kad Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai. Ginčo statinys yra pastatytas 2004 metais. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcija (Valstybės žinios, 2013-07-16, Nr. 76-3841). Minėto įstatymo 23 straipsnyje buvo nurodyta: „1. Statybą leidžiantys dokumentai yra: naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai; <...> Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio“. Ieškovas per vienus metus nuo statybos pradžios atsakovui nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos, todėl laikoma, kad ieškovo, kaip gretimo sklypo savininko, sutikimas tapo neprivalomas.
20. Ginčo atveju vertinant atsakovo sklype esančio pagalbinio ūkio pastato statybos teisėtumą, atsižvelgiant į atsakovo teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad statinys pastatytas 2006 m., aktualus aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo, kurio 8 priede 1 punkte nurodyta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai: 1.1 papunktyje nurodyta, kad pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Byloje nustatyta, kad ginčo statinio užstatymo plotas apie 6,60 kv. m. (specialisto išvadoje). Taigi minėtame reglamente įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 išaiškino, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Todėl nepagrįsti atsakovų atstovo argumentai, kad ieškovui per vienus metus nuo statybos pradžios atsakovui nepateikus savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos, laikytina, kad gretimo sklypo savininko, sutikimas tapo neprivalomas.
21. Pirmiausia atsakovai, nesikreipę į ieškovą, kad gautų šio sutikimą dėl planuojamos statybos, turi įrodyti, kad statyba buvo tokio pobūdžio, kad gretimo sklypo savininko sutikimo nereikėjo. Atsakovams šių faktinių aplinkybių neįrodžius bei užtikrinant proporcingumo principo įgyvendinimą šioje konkretaus ginčo situacijoje, ginčo pastato statyba be ieškovo sutikimo pripažintina neteisėta. Pripažinus ūkio pastato statybą neteisėta, taikytinos CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos. Kadangi ūkio pastatą įmanoma pertvarkyti taip, kad būtų išlaikytas teisės aktų nustatytas atstumas iki ieškovo sklypo ribos, šis turi būti patrauktas (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Dėl tokio būdo atsakovas posėdyje neprieštaravo, nurodė, kad statinys be pamatų.
Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti
22. Atsakovai tvirtina, kad statinys pastatytas 2006 m., šias aplinkybes patvirtino ir atsakovų pakviesti liudytojai K. G., Nikodemas A. A., prašo taikyti ieškinio senatį dėl statinio. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovo atstovės nurodė, kad senaties termino nepraleido, statinys pastatytas ne 2004 ar 2006 m., nes ir prie atsiliepimo atsakovai pateikė nuotrauką 2011 m., ieškovas ilgą laiką sodo sklypu nesinaudojo, tačiau vėl pradėjus naudotis, 2016 m. pradėjo kreiptis į institucijas dėl medžių, pastato, esančio ant jų sklypo ribos. Ieškovas nurodė, kad apie savo pažeistas teises sužinojęs pradėjo reikšti pretenzijas, į bylą pateikti 2016 m. raštai ir atsakymai; ieškovai šių aplinkybių nepaneigė, dėl ko teismo vertinimu senaties terminas dėl statinio perkėlimo nėra praleistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 100 Eur už antstolio faktinių aplinkybių surašymą, 1250 Eur už advokato paslaugas, šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl iš atsakovų ieškovei priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 712,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje susidarė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau padalijus šią sumą, ji nesiekia nustatytos minimalios priteistinos 5 Eur sumos, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovę E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkelti tujų gyvatvorę, lazdyną, vyšnią, jazminą ir pagalbinio ūkio pastatą, esančius SB (duomenys neskelbtini) žemės sklype (duomenys neskelbtini), 3 m atstumu nuo ieškovui J. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) k.v., esančio SB (duomenys neskelbtini), ribos per 15 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Priteisti ieškovui J. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 712,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.