Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. vasario 12 d. gautas Bendrovės prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad terminą skundui dėl Nutarimo paduoti praleido nežymiai ir ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, t. y. dėl to, kad buvo sumaišyta kelių juridinių asmenų, veikiančių tuo pačiu adresu, korespondencija.

Vertindamas pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes (Nutarimas buvo gautas 2018 m. gruodžio 13 d., tačiau Nutarimas buvo sumaišytas su kitų juridinių asmenų raštais, todėl laiku nepasiekė atsakingų asmenų; vyko persikėlimo darbai), pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jos negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis ir sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą aplinkybėmis, kadangi pareiškėjas pats dėl neapdairumo nerealizavo savo teisės paduoti skundą teismui įstatyme nustatytu terminu, o tai sudaro pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl kurių jis negali būti atnaujintas. Kaip nurodė pareiškėjas, persikraustymo darbai vyko 2018 m. rugsėjo mėnesį, o Nutarimas gautas 2018 m. gruodžio 13 d., todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pateisinanti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl jam taikomi didesnio atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Naujamiesčio būstas“ skundą dėl to, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą jo padavimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui skundžia ir prašo panaikinti Nutarimą, priimtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas, pareiškėjas, nesutinkantys su Tarnybos nutarimu, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi šiuo konkrečiu atveju specialus įstatymas nustato kitokius, nei įtvirtinta ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, Nutarimo apskundimo terminus, kuriuos įstatymas sieja ne su sužinojimo apie priimtą nutarimą momentu, o su jo priėmimu. Būtent toks apskundimo terminas (t. y. 30 kalendorinių dienų nuo priėmimo) yra nurodytas šioje byloje pareiškėjo skundžiamame Nutarime.

UAB „Naujamiesčio būstas“ skundžiamas Nutarimas priimtas 2018 m. gruodžio 6 d., taigi vartotojų teisių apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatytas jo apskundimo terminas pasibaigė 2019 m. sausio 7 d. (2019 m. sausio 5 d. buvo šeštadienis). Pareiškėjas skundą teismui pateikė (pasirašė elektoriniu parašu) 2019 m. sausio 20 d., t. y. beveik dviem savaitėmis praleidęs teisės aktuose nustatytą skundo padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Be to, operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos termino Nutarimui apskųsti praleidimo priežastys nėra svarbios. Pareiškėjo teigimu, Nutarimo apskundimo terminą jis praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. dėl to, kad jam siųsta korespondencija buvo supainiota su kito tuo pačių adresu veikiančio juridinio asmens korespondencija. Pareiškėjas taip pat teigia, kad terminą praleido nežymiai, o teismui neatnaujinus praleisto Nutarimo apskundimo termino, pareiškėjas prarastų galimybę gintis nuo jam paskirtos baudos ir esą būtų du kartus nubaustas už tuos pačius veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011). Įmonė savo administracinę struktūrą bei darbus viduje turi organizuoti taip, kad būtų užtikrinama nepertraukiama įprastinė jos veikla. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad skundžiamą Nutarimą pareiškėjas gavo 2018 m. gruodžio 13 d. (uždėtas UAB „Naujamiesčio būstas“ gavimo spaudas ir suteiktas registracijos numeris). Jokių teiginius apie supainiotą korespondenciją patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, nepaaiškino, su kurios įmonės korespondencija iš Tarnybos gauta siunta tariamai buvo supainiota, taip pat nenurodė, kiek ši situacija truko ir kada konkrečiai siunta buvo grąžinta pareiškėjui. Taigi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrovė iki 2019 m. sausio 7 d. objektyviai negalėjo įgyvendinti savo teisės apskųsti Nutarimą.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir pareiškėjo argumentus dėl termino praleidimo trukmės. Kreipimosi į administracinius teismus terminus bei tvarką reglamentuoja Vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir ABTĮ, todėl yra aktuali šiais klausimais suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, o ne pareiškėjo atskirajame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad maža termino praleidimo trukmė pati savaime nėra laikoma pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jei nenustatoma kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012, 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015, 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015 ir kt.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju kitų svarbių termino praleidimo priežasčių teismas nenustatė. Kita vertus, pareiškėjas Nutarimo apskundimo terminą yra praleidęs 13 dienų, o toks termino praleidimas, atsižvelgiant į bendrą Nutarimo apskundimo termino trukmę (30 kalendorinių dienų), negali būti laikomas nežymiu.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos neigiamos pasekmės, kurios atsirastų atsisakius atnaujinti terminą skundui paduoti, taip pat nelaikytinos svarbia termino paduoti skundą praleidimo priežastimi. Visas su Nutarimo apskundimu susijusias teigiamas bei neigiamas pasekmes privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, todėl jos niekaip nėra susijusios su termino praleidimo faktu ir aplinkybių vertinimu. Be to, minėtas neigiamas pasekmes Bendrovė sieja su Nutarimu esą pakartotinai paskirta bauda, t. y. su Nutarimo vertinimu bei ginčo nagrinėjimu iš esmės, o tai nėra šios administracinės bylos dalykas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2019 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo nurodytų termino skundui dėl Tarnybos Nutarimo paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą Nutarimo apskundimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.