Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Ranga-IV“ ieškinį atsakovams Vokietijos bendrovei NUKEM Technologies GmbH ir UAB „Peikko Lietuva“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo BUAB „Ranga-IV“ bankroto administratorius UAB „Valnetas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Vokietijos bendrovei NUKEM Technologies GmbH ir UAB „Peikko Lietuva“ dėl UAB „Ranga-IV“ ir atsakovo UAB „Peikko Lietuva“ 199.582,15 Lt reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo neteisėta ir negaliojančia.

Nurodė, kad UAB „Ranga-IV“ ir UAB „Peikko Lietuva“ 2009 m. lapkričio 3 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2009-11-03-PKK-01. Šia sutartimi šalys susitarė dėl plieno gaminių Ignalinos atominės elektrinės laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) statybai tiekimo. UAB „Peikko Lietuva“ laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. birželio mėn. į Ignalinos atominės elektrinės laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) statybvietę, esančią Drūkšinių km., Visagino raj., pristatė prekių, kurių bendra vertė 637.085,49 Lt. Atsiskaitymui už pristatytus plieno gaminius UAB „Peikko Lietuva“ išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras, kurios pagal šalių susitarimą turėjo būti apmokamos per 35 (trisdešimt penkias) kalendorines dienų nuo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. UAB „Peikko Lietuva“ už pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2009-11-03-PKK-01 pagrindu tiektas prekes UAB „Ranga-IV“ išrašė PVM sąskaitas – faktūras Nr. PE 29200000305, Nr. PE29200000315, Nr. PE110000027, Nr. PE110000052, Nr. PE110000079, Nr. PE110000102, Nr. PE110000135, Nr. PE110000127, Nr. PE110000162, Nr. PE210000057, Nr. PE210000058, Nr. PE110000183, Nr. PE110000208, Nr. PE110000225, Nr. PE210000079, Nr. PE210000084, Nr. PE110000294, Nr. PE110000273, Nr. PE210000090, Nr. PE210000091, Nr. PE210000086 ir Nr. PE210000104. Dalis šių sąskaitų – Nr. PE 210000104, Nr. PE210000086, Nr. PE110000294 ir Nr. PE210000091 – dėl kilusio Nukem Technologies GmbH ir UAB „Ranga-IV“ ginčo dėl Ignalinos atominės elektrinės laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) rangos sutarties vykdymo savalaikiai apmokėtos nebuvo.

Atsakovai UAB „Peikko Lietuva“ ir Vokietijos bendrovė NUKEM Technologies GmbH savo procesiniuose dokumentuose su ieškovo pateiktais reikalavimais nesutiko ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Peikko Lietuva“ raštu pranešė, kad nutraukia pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieškovo kaltės. Ieškovui per 30 dienų niekaip nesureagavus į šį atsakovo pranešimą, taip pat neužginčijus pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo teismine tvarka, minėta sutartis 2010 m. rugsėjo 25 d. nustojo galioti. Lietuvos Respublikos CK 6.221 str. 1 d. numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Taigi, po 2010 m. rugsėjo 25 d. UAB „Peikko Lietuva“ neturėjo jokios pareigos vykdyti kokius nors įsipareigojimus pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.221 str. 2 d., sutarties nutraukimas nepanaikina teisės atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Kadangi nagrinėjamu atveju UAB „Peikko Lietuva“ sutartį nutraukė, pirkimo-pardavimo nuostata, draudžianti ne kitos šalies išankstinio rašytinio sutikimo perleisti iš sutarties kylančias reikalavimo teises, po 2010 m. rugsėjo 25 d. nustojo galioti. Reikšminga aplinkybe atsakovai įvardija ir tai, kad nuo 2010 m. liepos 2 d. ieškovas pats siekė užbaigti sutartinius teisinius santykius su UAB „Peikko Lietuva“. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos ĮBĮ 9 str. 3 d. apibrėžia konkrečias situacijas, susijusias su vykdomųjų raštų įmonės, kuriai keliama bankroto byla, vykdymu. Nei pirkimo-pardavimo sutartis, nei ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis nėra vykdomieji dokumentai, pagal šias sutartis nebuvo priimti jokie teismų sprendimai dėl turto (lėšų) priteisimo. Todėl ieškovo turto apimtis, nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį, nepasikeitė, išieškojimas iš ieškovo turto laikotarpiu nuo 2010-07-08 iki 2011-04-05 nevyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas atsakovų nurodytų argumentų pagrindu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-11-03 ieškovas UAB „Ranga-IV“ ir atsakovas UAB „Peikko Lietuva“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl plieno gaminių Ignalinos atominės elektrinės laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybai tiekimo (b.l. 7-11). Ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį, 2010-08-27 ieškovas buvo informuotas dėl pirkimo-pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo, ieškovui iš esmės pažeidus sutartį, sutarties nutraukimo teisėtumo ieškovas neginčija. Reikalavimo perleidimo sutartimi 2010-09-27 atsakovas UAB „Peikko Lietuva“ perleido atsakovui Nukem Technologies GmbH reikalavimo teises į ieškovą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o 2010-09-28 raštu UAB „Peikko Lietuva“ informavo ieškovą apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (b.l. 12-21, 51).

Ieškovas ginčija atsakovų sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį tuo pagrindu, kad pirkimo pardavimo sutarties 10.3. punkte šalys susitarė, kad neturi teisės kitiems asmenims perleisti teisių, kylančių iš šios sutarties, be kitos šalies išankstinio rašytinio sutikimo, dėl to 2010-09-27 Reikalavimo perleidimo sutartimi, buvo pažeista pirkimo-pardavimo sutarties nuostata, draudžianti šalims perleisti teises be kitos šalies sutikimo.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant kreditoriaus UAB „Peikko Lietuva“ reikalavimo, atsiradusio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2009-11-03-PKK-01 pagrindu, perleidimo sutarties pripažinimą negaliojančia, sistemiškai turi būti vertinamos Lietuvos Respublikos CK normoms, reglamentuojančios reikalavimo perleidimą ir sutarties nutraukimą. Kreditoriaus teisę perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t.y. naujam kreditoriui, pagal reikalavimo perleidimo sutartį, reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 6.101-6.110 straipsniai. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo arba sutarties. Lietuvos Respublikos CK 6.101 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

Nagrinėjamu atveju pirkimo – pardavimo sutarties 10.3. punkte yra numatyta, kad šalys neturi teisės kitiems asmenims perleisti teisių, kylančių iš šios sutarties, be kitos šalies išankstinio rašytinio sutikimo, tačiau atsakovai teisingai teigia, kad toks šalių įpareigojimas galiojo sutarties galiojimo laikotarpiu, nes Lietuvos Respublikos CK 6.221 str. 1 d. numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pats buvo kreipęsis į atsakovą dėl sutarties nutraukimo, taip pat tai, kad neginčijo vienašališko aptariamos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, darytina išvada, kad po 2010-08-27 atsakovas UAB „Peikko Lietuva“ neturėjo pareigos vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kuri jau buvo nutraukta, tai reiškia, kad prieš perleisdamas savo reikalavimą, neturėjo gauti išankstinio raštiško ieškovo sutikimo.

Ieškovas taip pat teigia, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, Vilniaus apygardos teisme buvo atnaujintas BUAB „Ranga-IV“ bankroto bylos Nr. B2-673-578/2010 nagrinėjimas, todėl reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia ir Lietuvos Respublikos CK 6.102 str. 1 d. draudimą perleisti reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, nes Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d. yra įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turtas gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir išieškojimas yra sustabdomas, todėl laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 8 d. iki 2011 m. balandžio 5 d. išieškojimas iš ieškovo turto nebuvo galimas. Teismas konstatuoja, kad šis teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes ginčo reikalavimo perleidimo sutartis nėra vykdomasis dokumentas, pagal jį turto išieškojimas ar realizavimas nebuvo vykdomas, todėl ieškovo paminėta Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d. nebuvo pažeista.

Teismas pažymi, kad UAB „Peikko Lietuva“ perleidus reikalavimą, naujasis kreditorius Nukem Technologies GmbH negalėjo įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Tokiu būdu, ieškovo teisių ir pareigų apimtis išlieka nepakitusi, pasikeičia tik prievolės vykdymo subjektas – kreditorius.

Taigi, nenustačius aplinkybių, kad reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, kad šiam sandoriui būtų reikalingas ieškovo sutikimas, reikalavimo teisės perleidimu būtų pažeistos ieškovo teisės ir labiau suvaržytos jo prievolių vykdymo galimybės, konstatuojama, kad 2010-09-27 reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaryta teisėtai, todėl pripažinti jos negaliojančia nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos

turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas UAB „Peikko Lietuva“ pateikė prašymą priteisti 4 814, 34 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 123). LR CPK 98 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ir kad teismas turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas ir priteisti ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Pagal Rekomendacijų 8 p. priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, bylos nagrinėjimo diena - 850 Lt. Rekomendacijų 11p. nustato, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Atsižvelgiant į tai, kad byla yra nesudėtinga, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti atsakovui 2520 Lt atstovavimo išlaidų (1600 Lt už atsiliepimą, 800 Lt už tripliką ir 120 Lt už atstovavimą teisme). Nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ieškovas, kaip bankrutavusi įmonė, yra atleistas (CPK 83 str. 1d. 8p., 96 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškovo BUAB „Ranga-IV“ ieškinį atsakovams Vokietijos bendrovei NUKEM Technologies GmbH ir UAB „Peikko Lietuva“ dėl 2010 m. rugsėjo 27 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Ranga-IV“ (į.k. 120715568, Perkūnkiemio g.3, Vilnius, adresas korespondencijai advokatų kontora „AAA BaltikService Company, J. Jasinskio g. 16A, Vilnius, atsakovo UAB „Peikko Lietuva“ ( (į.k. 300512612, buveinės adresas Naglių g. 4A, Kaunas) naudai 2520 Lt atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.