Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2013-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-332-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-14
Bylos Nr.
1A-82-332-2013
Teisminio proceso Nr.
1-81-1-00143-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
V. B.
Advokatai
Žilvinas Astrauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-332/2013Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00143-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 1.1.7.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.13.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-10-29 nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu 2012-02-17 padarius viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jam paskirtas areštas 80 (aštuoniasdešimčiai) parų. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo suėmimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis 2012-02-17 apie 23 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį nukentėjusiajam L. J. bei konflikto metu sudaužė nukentėjusiajam L. J. priklausantį turtą – rankinį laikrodį „Danish Design“ 650 Lt vertės, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tuo sukėlė nukentėjusiajam L. J. fizinį skausmą ir padarė 650 Lt turtinės žalos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-10-29 nuosprendžiu paskirtą bausmę į neilgos trukmės viešuosius darbus arba paskirti baudą ar laisvės apribojimo bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę parinko per griežtą bausmės rūšį ir paskyrė per ilgą arešto bausmės trukmę, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir keistinas. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi tuo, jog jam yra pradėti dar keli ikiteisminiai tyrimai, tačiau, apelianto nuomone, pradėti ikiteisminiai tyrimai nėra įrodymas, kad jis jau yra pripažintas kaltu. Be to, dėl ankstesnių nuosprendžių teistumas yra išnykęs. Todėl, apelianto manymu, teismas jam galėjo skirti viešuosius darbus, baudą, ar laisvės apribojimo bausmę, o ne 80 parų areštą.

Nuteistasis V. B. mano, kad atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (kilo konfliktas su kavinės apsauginiu dėl patekimo į kavinę), į tai, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jam paskirta bausmė yra per griežta. Apelianto nuomone, teismas skundžiamu nuosprendžiu jam parinko tokią bausmės rūšį, kuri iš esmės jam atima galimybę taisytis, nes jis yra užsienyje radęs darbą, dėl kurio tikrai yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti. Be to, apelianto manymu, teismas galėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, nes tam yra visos sąlygos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. B. pripažino kaltu demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, tačiau prašo pakeisti jam paskirtą bausmę į neilgos trukmės viešuosius darbus arba paskirti baudą ar laisvės apribojimo bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. B. bausmę už padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Teismas V. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir kad jis atlygino nukentėjusiajam žalą ir su juo susitaikė (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

V. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo padaryta nusikalstama veika yra baigta. Nuteistasis V. B. yra teistas, teistumas išnykęs (108 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų nėra sumokėjęs, viešųjų darbų neatlikęs (100-102 b. l.), nedirbantis (84 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (83 b. l.), nevedęs, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė (158 b. l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. už padarytą nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - areštą.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Minėto straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną V. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), o jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir kad jis atlygino nukentėjusiajam žalą ir su juo susitaikė (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.). Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai parinkęs nuteistajam bausmės rūšį, nepagrįstai nesivadovavo aukščiau minėtomis Lietuvos Respublikos BK 61 str., reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad apylinkės teismas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskyrė apeliantui per griežtą savo dydžiu bausmę – areštą 80 parų. Minėtos bausmės už nusikaltimą minimalus dydis yra 15 parų, maksimalus dydis – 90 parų, o vidurkis - 52 paros. Esant nustatytoms vienai nuteistojo V. B. atsakomybę sunkinančiai ir dviems lengvinančioms aplinkybėms, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui už Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta 80 parų arešto bausmė (didesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytos už nusikaltimą skiriamos arešto bausmės vidurkis) turi būti sumažinta. Todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-10-29 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.)

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. taip pat nurodo, kad teismas galėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, nes tam yra visos sąlygos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. B. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. B. jo atsiprašė, žala yra atlyginta, ir jis pretenzijų kaltinamajam neturi (162 b. l.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad V. B. atžvilgiu yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, jis po byloje nagrinėjamo įvykio padarė administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindo manyti, kad V. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nesant vienos būtinos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo svarstyti galimybę taikyti V. B. Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas į V. B. paskirtą bausmę neįskaitė jo sulaikyme išbūto laiko.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 140 str., V. B. buvo laikinai sulaikytas 2012-02-18 (61, 62 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK KPS tyrėjos 2012-02-20 nutarimu V. B. paleistas, nes nebuvo pagrindo skirti kardomąją priemonę - suėmimą (64 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, laikotarpis nuo 2012-02-18 iki 2012-02-20, kada nuteistasis V. B. buvo laikinai sulaikytas, įskaitytinas į V. B. paskirtos bausmės laiką (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-10-29 nuosprendį pakeisti:

V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį paskirtą 80 parų arešto bausmę sumažinti iki 45 parų, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką V. B. įskaityti jo laikinojo sulaikymo nuo 2012-02-18 iki 2012-02-20 laiką, prilyginant jį dviems atliktoms arešto bausmės paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė