Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00791-2025-7 Procesinio sprendimo kategorija: 19.12; 21.10.4; 21.11.3.

2025 m. lapkričio 14 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. T. (I. T.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-8676-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266740387, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2025 m. balandžio 11 d. nutarimu I. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį paskirta 90 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 28 d. 10.30 val., nevykdė teisėtų uniformuoto pareigūno reikalavimo išsakytų žodžių: „atrakinti seifą ir pateikti ginklus, bei šaudmenis“, dėl to, nes yra supildytas SAA rizikos vertinimo orderis ROIK: 0725000003958 ir orderis yra užduotas, dėl ko asmuo pagal Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašą privalo policijos pareigūnams duoti ginklus, bei šaudmenis pagal to pačio aprašo 4.4 punktą.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 21 d. gautas, pagal teismingumą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstas, I. T. skundas, kuris priimtas nagrinėti.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. T. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6 skyriaus tyrėjo 2025 m. balandžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8676-2025 (ROIK 25266740387) ir administracinę teiseną nutraukti.

3.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodė, kad nesutinka su administracinio nusižengimo protokolu bei skundžiamu nutarimu. I. T. paaiškino, kad 2025 m. vasario 28 d. ryte kartu su žmona ruošė tris vaikus į darželį, o dėl sergančio sūnaus pagalbos paprašė netoliese gyvenančios motinos V. T.. Tą dieną, kai jis buvo darbe, žmona ir motina, likusios namuose, susipyko, o motina iškvietė policiją. Grįžęs namo pareiškėjas buvo informuotas, kad policija skambino jam telefonu ir reikalavo atidaryti seifą bei pateikti ginklus, tačiau jis tuo metu buvo darbe. Vėliau pareiškėjui buvo įteiktas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr.072500003958 (ROIK 0125000113162), pagal kurį jam buvo uždrausta būti arčiau kaip 100 metrų nuo šeimos.

3.2. I. T. nurodė, kad policijos pareigūnai nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių orderio išdavimą, nepaaiškino, kokiu pagrindu jis buvo taikomas, o jo ginklai bei šaudmenys buvo paimti be įteikto akto ar pasirašymo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad pareigūnų veiksmai buvo nepagrįsti, nes jis nebuvo nei apklaustas, nei informuotas apie taikomą procesinę priemonę, ir nebuvo nustatyta, jog jis būtų panaudojęs smurtą artimoje aplinkoje.

3.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad pareigūnas F. L. nepagrįstai reikalavo pateikti ginklus, neturėdamas teisėto orderio, bei klaidingai nurodė ROIK numerį nutarime. Taip pat nurodė, jog policijos pareigūnai atsisakė pateikti orderio kopiją, o jų veiksmai bei elgesys sukėlė abejonių dėl teisėtumo. I. T. teigia, kad jo kaltė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nėra įrodyta, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Institucija atsiliepime prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8676-2025 (ROIK 25266740387) palikti nepakeistą ir I. T. skundo netenkinti.

3.4. Institucija nurodė, kad 2025 m. vasario 28 d. apie 10 val. 30 min. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. T., būdamas savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – nevykdė teisėtų uniformuoto policijos pareigūno reikalavimų atidaryti seifą ir pateikti ginklus bei šaudmenis, nors toks reikalavimas buvo pateiktas teisėtai, remiantis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu Nr. 072500003958.

3.5. Institucijos teigimu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. įsakymu Nr. 5-V-551 patvirtinto Ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo 4.4 punktas numato, kad, jei asmuo įtariamas galimu smurtu artimoje aplinkoje ir jam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, policija turi teisę paimti iš jo ginklus ir šaudmenis iki leidimo laikyti ar nešioti ginklus galiojimo sustabdymo sprendimo. Todėl pareigūnai, gavę orderį, pagrįstai reikalavo pateikti ginklus bei šaudmenis.

3.6. Institucija pažymėjo, kad policijos pareigūnai ne kartą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė pareiškėjui perduoti ginklus, tačiau šis kategoriškai atsisakė tai padaryti, reiškė nepasitikėjimą policijos veiksmais ir savo elgesiu trukdė pareigūnams atlikti tarnybines pareigas. Tik po papildomų veiksmų, įskaitant Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos iškvietimą, pareiškėjas pagaliau atidarė seifą ir leido paimti ginklus, tačiau atsisakė pasirašyti ginklų paėmimo aktą.

3.7. Institucijos vertinimu, pareiškėjo atsisakymas vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus, motyvuojant nepasitikėjimu ar netinkamu jų elgesiu, laikytinas aktyviu priešinimusi teisėtam reikalavimui ir atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

3.8. Institucija pažymėjo, kad pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, pagrįsti ir pateikti pagal įstatymų nustatytą tvarką, o jų veiksmai atitiko Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėjo skundas grindžiamas subjektyviais vertinimais ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Institucijos nuomone, pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės už akivaizdų teisėto pareigūno nurodymo nevykdymą, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. T. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo skundą ir visą poziciją yra išdėstęs raštu. Jis nurodė, jog 2025 m. vasario 28 d. į jo namus atvykę policijos pareigūnai pareikalavo atidaryti seifą ir pateikti ginklą, tačiau atsisakė pateikti ginklo paėmimo dokumentą, teigdami, kad šį pateiks elektroniniu paštu. Pareiškėjas paaiškino, kad atsisakė atiduoti ginklą be tinkamo dokumento, nes, būdamas ginklo savininkas, jaučiasi atsakingas už jo laikymą ir negali perduoti ginklo be oficialaus įforminimo. Pasak I. T., pareigūnai elgėsi agresyviai, grasino išlaužti seifą, o vėliau jį uždarė į tarnybinį automobilį. Vėliau į įvykio vietą buvo iškviesti gaisrininkai, po kurių atvykimo jis atidarė seifą ir perdavė ginklą pareigūnams. Tik po to, maždaug po valandos, jam buvo pateiktas ginklo paėmimo aktas, nors anksčiau pareigūnai tvirtino tokio dokumento neturintys. I. T. teigė, kad pareigūnai nepateikė tarnybinių pažymėjimų, nepaaiškino ginklo paėmimo įforminimo tvarkos ir tik žodžiu informavo, jog dokumentai bus atsiųsti elektroniniu paštu, tačiau jų jis negavo. Pareiškėjas pažymėjo, kad būtų nedelsdamas pateikęs ginklą, jei būtų gavęs paėmimo dokumentą tuo metu, kai to buvo prašoma. Jis nurodė, kad įvykio metu namuose buvo jo motina, žmona ir mažametė dukra, o bendravimas su pareigūnais vyko lietuvių kalba, todėl žmona pokalbio nesuprato. I. T. taip pat paaiškino, jog buvo išsigandęs dėl to, kad pareigūnai draudė filmuoti jų veiksmus, ir pridūrė, kad jo motina galėjo girdėti visą pokalbį.

5. Institucijos atstovas Gytis Vaitkevičius teismo posėdyje paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. T. nevykdė teisėto uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo atrakinti seifą ir pateikti ginklus, nors toks reikalavimas buvo pateiktas pagrįstai, vadovaujantis išduotu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu. Jis pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, todėl institucijos priimtas nutarimas laikytinas teisėtu, o pareiškėjo skundas – nepagrįstu. Institucijos atstovas paaiškino, kad asmenys, kuriems taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, informuojami apie policijos atvykimo priežastį ir orderio taikymą – orderis gali būti įteikiamas fiziškai, siunčiamas elektroniniu paštu arba trumpąja žinute. Šiuo atveju I. T. buvo žodžiu informuotas apie atvykimo tikslą ir jam buvo išsiųstas minėtas orderis. Gytis Vaitkevičius taip pat nurodė, kad pagal nustatytą tvarką ginklų ir šaudmenų paėmimo aktas pildomas tik tada, kai seifas yra atidarytas ir pareigūnai gali tiksliai nustatyti, kokie ginklai bei šaudmenys jame laikomi. Todėl iki seifo atidarymo pareigūnai objektyviai negalėjo surašyti poėmio akto. Šis dokumentas pildomas dalyvaujant ginklų savininkui, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl objektyvių aplinkybių. Institucijos atstovas taip pat paaiškino, kad pareigūnai savo veiksmus fiksuoja kūno kameromis, todėl visas ginklų poėmio procesas yra dokumentuotas. Šiuo atveju pareigūnai veikė teisėtai, o jų reikalavimai buvo aiškūs ir pagrįsti įstatymu.

6. Liudytojas M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad kartu su kolega į įvykio vietą atvyko gavę pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Atvykus juos pasitiko pareiškėjo žmona ir motina, kurios nurodė, kad tarp šeimos narių buvo kilęs žodinis konfliktas, atitinkantis smurto artimoje aplinkoje požymius. Žmonai ir motinai buvo išaiškinta situacija ir informacija apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, o pačio I. T. tuo metu namuose nebuvo. Kadangi buvo gauta informacija, jog name laikomi ginklai, buvo nuspręsta juos paimti. Pareigūnai telefonu susisiekė su I. T., jam paaiškino apie orderį ir ginklų paėmimą, tačiau pastarasis, pasak liudytojo, buvo piktybiškai nusiteikęs ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Liudytojas nurodė, kad I. T. buvo fiziškai pateiktas orderio sprendimas, jam žodžiu buvo išaiškinta dėl ginklo paėmimo fakto, tačiau jis savavališkai atsisakė pateikti ginklą. Dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo buvo pasodintas į laikino sulaikymo patalpą, o tik atvykus ugniagesiams jis sutiko savanoriškai atiduoti ginklą. Pasak liudytojo, I. T. garsiai rėkė, reikalavo pateikti rašytinį dokumentą, kokiu pagrindu ginklas paimamas, ir filmavo pareigūnus. M. K. paaiškino, kad pareigūnai jam žodžiu išaiškino, kokiu pagrindu vykdomas ginklų paėmimas, ir ketino aktą pateikti paėmimo metu, kad I. T. galėtų susipažinti su surašytu dokumentu. Jis prisiminė, jog buvo minėta, kad dokumentai bus atsiųsti elektroniniu paštu, įskaitant sprendimą dėl orderio išdavimo. Liudytojas pabrėžė, kad reikalavimas atiduoti ginklus buvo teisėtas, o pareigūnai turėjo tarnybinius kompiuterius, kuriais vietoje būtų galėję išspausdinti ginklo paėmimo aktą.

7. Liudytojas F. L. teismo posėdyje paaiškino, kad kartu su kolega atvyko į iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Atvykus pareiškėjo I. T. namuose paties asmens nebuvo – juos pasitiko jo sugyventinė ir motina. Pareigūnai užpildė rizikos vertinimo anketą, o po kurio laiko grįžo pats I. T.. Liudytojas nurodė, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, jog, remiantis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu, reikia paimti jo turimus ginklus. Pasak F. L., pareiškėjas nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl buvo panaudota fizinė jėga ir jis sulaikytas. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėjui buvo fiziškai pateiktas orderis ir ginklo paėmimo dokumento blankas, o kai buvo atliekamas ginklų paėmimas, pareiškėjas dalyvavo – pats atrakino seifą ir buvo šalia, kol pareigūnai paėmė ginklus. F. L. nurodė, jog vėliau buvo surašytas dokumentas, kuriame nurodyta, kokie ginklai ir šaudmenys buvo paimti, tačiau pačio akto pildymo metu pareiškėjas nedalyvavo. Jis taip pat paaiškino, kad paimtų šovinių skaičiavimas vyko jau po ginklų paėmimo, I. T. nedalyvaujant. Liudytojas teigė, jog pareiškėjui buvo paaiškinta situacija lietuvių kalba, tačiau jis atsisakė konstruktyviai bendrauti ir į pareigūnų paaiškinimus reagavo šaukimais. F. L. patvirtino, kad pareiškėjas buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, nes atsisakė vykdyti teisėtus reikalavimus ir neperdavė ginklų. Jo teigimu, pareigūnai įvykio metu taip pat turėjo pateiktus orderio ir ginklų paėmimo dokumentus. Liudytojas nurodė, jog ginklo seifo vietą parodė I. T. motina.

8. Liudytoja V. T. teismo posėdyje paaiškino, kad ryte, kai įvyko nagrinėjamas incidentas, sūnus I. T. paskambino ir paprašė jos ateiti padėti suruošti vaikus į darželį, nes pats vėlavo į darbą. Atvykusi ji pamatė, kad sūnus skuba, o vaikai dar nebuvo pasiruošę, todėl paklausė marčios, kodėl ji jų neruošia. Po to, kai sūnus išvyko su vaikais, ji su marčia susipyko – pastaroji susijaudino, pradėjo verkti ir mėtyti daiktus. Norėdama nuraminti situaciją ir parodyti, jog taip elgtis negalima, liudytoja iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, ji paaiškino, kad šeimoje įvyko konfliktas. Pareigūnai priėjo prie sūnaus žmonos, kuri verkė, ir pradėjo su ja kalbėtis bei pildyti kažkokią anketą, nors ji, dėl silpnesnės klausos, negirdėjo visų klausimų. Liudytoja teigė, kad policininkai su ja daugiau nebebendravo, nors ji pati juos iškvietė. Po maždaug pusvalandžio į namus grįžo sūnus, ir pareigūnai jam pasakė, kad nori, jog jis atiduotų seifo raktus. I. T. paprašė paaiškinti, kodėl to reikalaujama, o pareigūnai atsakė, kad seife yra laikomas ginklas. Liudytoja nurodė, jog sūnus sutiko atiduoti ginklą, tačiau paprašė pateikti ginklo poėmio protokolą. Pareigūnai nuėjo prie automobilio, pasitarė ir pasakė, kad dokumentas bus pateiktas vėliau. Sūnus pareiškė, kad be oficialaus dokumento negali atiduoti ginklo ir, jei reikia, važiuos į komisariatą. Tuomet jis buvo įsodintas į policijos automobilį, o pareigūnai grįžo atgal į namus ir prašė jos atidaryti seifą, tačiau ji paaiškino, kad neturi raktų. Po kurio laiko atvyko dar viena mašina – ugniagesiai, kurie turėjo išpjauti seifo duris. Galiausiai, kai sūnus buvo sugrąžintas į namus, tik jis turėjo seifo raktus ir atrakino seifą. Liudytoja girdėjo, kaip sūnus sakė norintis viską fiksuoti telefonu, bet pareigūnai to neleido, sakydami, kad viskas bus užfiksuota jų kūno kameromis. Ji pastebėjo, kad vienas pareigūnas visą laiką lietė savo ginklą, tarsi norėdamas parodyti savo viršenybę, o jų tonas sūnaus atžvilgiu buvo šiurkštus ir nedraugiškas – jie darė jam spaudimą atiduoti raktą. Liudytoja teigė negirdėjusi, kad sūnus būtų įžeidinėjęs pareigūnus ar juos gąsdinęs, o jo elgesys, jos manymu, buvo įstatymo ribose. Ji nurodė, kad nematė, kaip buvo fiksuojami ginklai, tačiau pastebėjo, jog pareigūnai skaičiavo ginklus be sūnaus dalyvavimo, kai šis jau buvo policijos automobilyje. Pasak liudytojos, pareigūnai nuolat vaikščiojo ir bandė gauti dokumentą, o vėliau apžiūrėjo ginklą ir jį išsinešė, tačiau šaudmenų nepaėmė.

III. Teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).

10. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

I. T. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 28 d. 10.30 val., nevykdė teisėtų uniformuoto pareigūno reikalavimo išsakytų žodžių: „atrakinti seifą ir pateikti ginklus, bei šaudmenis“, dėl to, nes yra supildytas SAA rizikos vertinimo orderis ROIK: 0725000003958 ir orderis yra užduotas, dėl ko asmuo pagal Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašą privalo policijos pareigūnams duoti ginklus, bei šaudmenis pagal to pačio aprašo 4.4 punktą.

Papildomai pažymėtina, kad 2025 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo F. L. sprendimu I. T. buvo išduotas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK 0125000113162). Šiuo orderiu I. T. buvo nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti ir nesiartinti arčiau nei 100 metrų nuo pavojų patiriančios asmens V. D. bei kartu su ja gyvenančių vaikų. Orderis galiojo nuo 2025 m. vasario 28 d. 9 val. 29 min. iki 2025 m. kovo 14 d. 23 val. 59 min. Tiek I. T., tiek jo sutuoktinė V. D. minėtą orderį apskundė, teigdami, kad sprendimas jį išduoti buvo nepagrįstas ir priimtas neišsiaiškinus faktinių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog vėliau minėtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo panaikintas, pažeidimo padarymo metu jis faktiškai galiojo, todėl policijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti ir privalomi vykdyti.

Bylos duomenimis, I. T. kategoriškai atsisakė vykdyti uniformuoto policijos pareigūno teisėtą reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad jam nebuvo pateiktas ginklų paėmimo aktas, nors pareigūnai paaiškino, jog toks dokumentas gali būti surašytas tik po seifo atidarymo ir ginklų patikrinimo. Dėl to pareigūnai buvo priversti iškviesti papildomas pajėgas, įskaitant Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus, o tik po šių veiksmų I. T. sutiko atrakinti seifą ir perduoti ginklą. Jo elgesys, pasireiškęs aktyviu pareigūnų nurodymų nevykdymu, prieštaravimais bei atsisakymu pateikti ginklus, traktuotinas kaip sąmoningas teisėtų nurodymų nevykdymas. Pažymėtina, kad šie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius – teisėto uniformuoto pareigūno reikalavimo nevykdymą. Nusižengimo faktą patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, liudytojų M. K., F. L. ir V. T. parodymai, institucijos atstovo paaiškinimai bei kiti byloje esantys įrodymai. Iš surinktų duomenų matyti, kad policijos pareigūnai veikė teisėtai, vadovaudamiesi Policijos įstatymo 21 straipsniu bei Ginklų ir šaudmenų paėmimo tvarkos aprašu, o jų reikalavimai buvo aiškūs, pagrįsti ir pateikti pagal nustatytą procedūrą.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio (Institucijų ir įstaigų kompetencija smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse) 8 dalies 2 punkte nurodyta, kad policija Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka neišduoda leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus arba šiuos leidimus panaikina asmenims, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto orderis, – iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo pabaigos, taip pat asmenims, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ar teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje.

Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo 4.4 punkte įtvirtinta, jog policija laikinai (iki sprendimo panaikinti leidimų laikyti ir (ar) nešiotis ginklus galiojimą arba grąžinti ginklus ir šaudmenis) paima ginklus ir šaudmenis, jei asmuo įtariamas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (apima ir tuos atvejus, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nuostatomis, atliekamas aplinkybių patikslinimas) ar asmeniui skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Minėtos tvarkos 5.1 punkte, be kita ko, numatyta, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai 4.4 punkte nustatytais atvejais nedelsdami paima ginklus ir šaudmenis, leidimą laikyti ir (ar) nešiotis ginklus.

Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo 7 punkte, be kita ko, nurodyta, kad pareigūnas, paėmęs ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimus, privalo surašyti Paėmimo aktą. Akto vienas egzempliorius lieka ginklus, šaudmenis priėmusiame apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o antras egzempliorius atiduodamas asmeniui, iš kurio paimti ginklai, šaudmenys, leidimas laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimai.

Pažymėtina, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą pareigūnas Paėmimo aktą privalo surašyti tik po to, kai ginklai, šaudmenys ar jų dalys faktiškai yra paimti iš asmens. Tokia procedūra užtikrina, kad akte būtų tiksliai ir objektyviai nurodyta, kokie konkretūs ginklai, šaudmenys ar jų priedėliai buvo paimti, jų kiekis, būklė ir kiti reikšmingi duomenys. Iki faktinio ginklų paėmimo momento pareigūnai neturi teisinės ir faktinės galimybės surašyti šio dokumento, nes negali žinoti tikslių paimamų daiktų duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad I. T., būdamas informuotas apie pareigūnų veiksmų pagrindą, vis tiek atsisakė vykdyti teisėtą reikalavimą, jo veiksmai laikytini pavojingais viešajai tvarkai ir valstybės institucijų autoritetui. Tokiu elgesiu buvo pažeistas vienas iš esminių viešosios tvarkos principų – pareigą paklusti teisėtiems valstybės institucijų nurodymams. Nagrinėjamu atveju iš įvykio vietoje filmuotos medžiagos matyti, jog abejonių nekėlė, jog į įvykio vietą yra atvykę uniformuoti policijos pareigūnai, be kita ko I. T. nurodžius, jog nėra gavęs apsaugos nuo smurto orderio, orderis buvo įteiktas. Iš filmuotos medžiagos taip pat matyti, jog pareigūnai ne kartą I. T. išaiškino seifo atrakinimo ir ginklų pateikimo priežastį, išaiškindami, dėl to, jog išduotas apsaugos nuo smurto orderis, turi būti paimamas ginklas, tačiau I. T. pareigūnų reikalavimo nevykdė. Todėl konstatuotina, kad I. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. AN-2-205-654/2018).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Vis dėlto, vertinant nuobaudos individualizavimą ir galimą administracinės atsakomybės švelninimą pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, svarbu atsižvelgti į asmens elgesį bei pažeidimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju I. T. pažeidimo nepripažino, dėl jo nesigailėjo, priešingai – elgėsi konfliktiškai, aktyviai nevykdė teisėto nurodymo atrakinti seifą ir pateikti ginklus bei šaudmenis, o pareigūnams teko kviesti papildomas pajėgas ir taikyti sulaikymą. Aplinkybė, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis vėliau buvo panaikintas, nepaneigia fakto, jog pažeidimo metu jis galiojo, todėl pareigūnų reikalavimai buvo teisėti ir privalomi vykdyti. Byloje esančių duomenų visuma rodo ne atsitiktinį neapdairumą, o sąmoningą ir užsitęsusį nepaklusnumą, didinantį pavojingumą viešajai tvarkai ir valstybės institucijų autoritetui.

Administracinės nuobaudos švelninimas taikytinas tik išimtiniais atvejais, kai konkrečių aplinkybių visuma rodo, jog sankcijoje numatyta nuobauda būtų akivaizdžiai neproporcinga. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta – asmens elgesys buvo piktybiškas, pasireiškė aktyviu ir nuosekliu teisėto reikalavimo nevykdymu, trukdant pareigūnams atlikti tarnybines pareigas. Taip pat pažymėtina ir tai, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog asmuo praeityje yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, kas rodo, jog nėra linkęs preciziškai laikytis normų reikalavimų. Viso šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog šis padarytas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, sąlygojusio susiklosčiusių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti nuobaudos švelninimą arba neskyrimą. Atsižvelgiant į tai, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikyti nėra pagrindo – paskirta 90 Eur bauda atitinka nusižengimo pobūdį, yra proporcinga ir pakankama siekiant specialiosios ir bendrosios prevencijos tikslų.

Taigi, įvertinus visas nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-8676-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266740387, yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirta administracinė nuobauda – paskirta teisėtai bei pagrįstai. I. T. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. T. (I. T.) skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-8676-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266740387, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.