Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. N. ieškinį atsakovui D. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Dėl sužalojimų patirtų ieškovo kančių laipsnį parodo besitęsiantys (ilgalaikiai) išgyvenimai bei kankinimosi ligonių palatose gilumas, intensyvumas, stiprumas, trukmė, kurie akivaizdžia iliustruoja, kad besitęsiantys išgyvenimai buvo ir yra žymūs, dideli, skaudūs, reikšmingi, nes jie turi neigiamą įtaką dabartinei ieškovo psichinei būklei ir fizinei gerovei. Ieškovas dalyvauja reabilitacijos ir prisitaikymo prie gyvenimo aplinkybių (socialinės integracijos) kursuose, už kuriuos tik iš dalies apmoka ligonių kasos. Ieškovas yra tik 15 procentų darbingas, negali rasti darbo pagal savo galimybes ir džiaugtis gyvenimo malonumais. Nuo 2008-10-22 ieškovas gauna tik 690,87 Lt netekto darbingumo pensiją, tačiau ji nėra pakankama pragyvenimui. Atsakovas už padarytą žalą ieškovo neatsiprašė ir vengia atlyginti padarytą žalą.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovo patirti ir patiriami aukštesnio laipsnio išgyvenimai bei nepatogumai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, nes dėl atsakovo veiksmų ieškovas tapo visam laikui nedarbingas, prikaustytas prie specialios (stuburui pritaikytos) lovos ir invalido vežimėlio, ieškovas negali pragyventi iš gaunamos 690,87 Lt netekto darbingumo pensijos. Teismas turėjo laibai kruopščiai vertinti, kiek sunki yra žalą sukėlusio atsakovo turtinė padėtis, tačiau teismas to nepadarė, nes iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas su šeima vasarą keliauja po Europą, o jo sutuoktinė socialiniuose tinkluose giriasi puikiu dabartiniu šeimos gyvenimu ir aptarinėja pirkinius. Pinigų suma už neturtinę žalą atitiks proporcingumo principą tik tuomet, kai jos dydis realiai atspindės ieškovo pažeistų vertybių svarbą.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-12-29 nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2010-07-19 nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal BK 137 str. 1 d. už tai, kad 2008-05-18 konflikto metu dėl neatsargumo pastūmė ieškovą, ieškovas persisvėrė per turėklus, nukrito ir sunkiai susižalojo.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginima visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Kriterijai, į kuriuos, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti teismas, išvardinti CK 6/250 str. 2 d., tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žala asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiam asmeniui, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų, pavyzdžiui, dėl teisės į atvaizdą, autorinių teisių, asmens privatumo ar garbės ir orumo pažeidimo, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje. Nustatant neturtinės žalos dydį labai svarbu įvertinti ne tik dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius, bet ir jų įtaką tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

Iš 2013-06-21 ekspertizės akto Nr.EKG 83/13 (01) matyti, kad ieškovui buvo diagnozuotas V ir VI kaklo slankstelių lūžiai, pilnas trauminis skersinis nugaros smegenų pakenkimas. Ieškovo gydymo ir reabilitacijos procesai trunka iki šiol. Ieškovas, naudodamas alkūninius ramentus, nueina 600 – 700 m, didesnį atstumą įveikia mechaniniu vežimėliu, į pirmą aukštą užlipa be pagalbos, lipant aukščiau, reikalinga priežiūra bei pagalba. Ieškovui reikalinga pritaikyta aplinka asmens higienai susitvarkyti, taip pat pritaikyta aplinka tualete, vonioje ieškovas savarankiškai susitvarko vidutiniškai/minimaliai (2 t., 13-17 b.l.). Ieškovui nustatytas neterminuotas nedarbingumas (darbingumo lygis 15 proc.) ir neterminuotas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (2 t., 102, 103 b.l.). Taigi ieškovas, būdamas 21 m. amžiaus, buvo sunkiai sužalotas, ieškovo gydymo ir reabilitacijos procesas yra tęstinis, ieškovas tapo visam laikui nedarbingas, dėl sužalojimo yra ribotos ieškovo galimybės judėti, tinkamai savarankiškai apsitarnauti, ieškovui reikalinga speciali nuolatinė priežiūra (pagalba) ir nėra įrodymų, kad ši ieškovo būklė gali iš esmės pagerėti. Sunkus ir nuolatinius padarinius sukėlęs ieškovo sužalojimas sukelia ieškovui nuolatinius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl sudaro pagrindą priteisti ieškovui santykinai didelį neturtinės žalos atlyginimą.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui nustatyti būtina įvertinti paties ieškovo kaltę ir atsakovo turtinę padėtį (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Vilniaus apygardos teismo 2010-07-19 nuosprendyje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2008-05-19 įvyko grumtynės, kurių metu jie kelias sekundes susikibę ir stumdydamiesi ėmė suktis ratu, vėliau, ieškovui atsidūrus prie turėklų, atsakovas, norėdamas atitraukti nuo savęs įsikibusį ieškovą, neatsargiai ieškovą atstūmė, ieškovas persisvėrė per turėklus ir nukrito. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad dėl 2008-05-19 įvykusio santykių aiškinimosi tiek ieškovas, tiek atsakovas buvo vienodoje padėtyje ir abu elgėsi netinkamai. Kadangi konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo, kurio metu ieškovas buvo sužalotas, įvyko ir dėl ieškovo kaltės, o konflikto metu ieškovas buvo sužalotas ne dėl atsakovo tyčios, o dėl neatsargumo, yra pagrindas pripažinti, kad žala ieškovui atsirado ir dėl didelio ieškovo neatsargumo, nes ieškovas turėjo suprasti, kad grumtynių metu galimi sveikatos sužalojimai, ir mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį 50 procentų.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis neturi nekilnojamojo turto, augina tris nepilnamečius vaikus, jo sutuoktinė yra skolinga UAB „Vilniaus energija“ už šilumos energiją, UAB „Žirmūnų būstas“ už paslaugas, atsakovas yra skolingas pagal vekselį fiziniam asmeniui. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad gauna 800 Lt darbo užmokestį, jo sutuoktinė – 2 000 Lt darbo užmokestį. Tačiau atsakovas yra jaunas, darbingas asmuo, todėl turi galimybę gauti didesnes pajamas. Ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad atsakovas yra pelningai dirbančios (duomenys neskelbtini) direktorius. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl įmonės turtinės padėties ar dėl kitų objektyvių priežasčių atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį. Iš atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad vaikų išlaikymui atsakovo šeima turi galimybę per mėnesį skirti apie 3 000 Lt. Iš ieškovo pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad atsakovo sutuoktinė socialiniuose tinkluose dalinasi informacija apie kelionę į užsienį, brangius pirkinius. Atsakovas yra išrašęs vekselį 60 000 Lt sumai, tačiau pats vekselio išrašymo faktas nepatvirtina sunkios atsakovo turtinės padėties, nes nėra įrodymų, kokiu pagrindu išrašytas vekselis, kam panaudoti pinigai. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina sunkios atsakovo turtinės padėties, sudarančios pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sveikata sužalota sunkiai, sužalojimas yra nuolatinio pobūdžio, nenustačius sunkios atsakovo turtinės padėties, sudarančios pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį, nustačius, kad žala ieškovui buvo padaryta dėl atsakovo neatsargumo, o ne dėl tyčios, pripažinus, kad žala ieškovui atsirado ir dėl didelio ieškovo neatsargumo, ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 45 000 Lt (13 032,90 Eur). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kaip priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių neturtinės žalos dydžiui nustatyti, keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.).

Ieškiniu ieškovas prašė turtinei žalai atlyginti priteisti periodines išmokas po 400 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas turtinei žalai atlyginti priteisė ieškovui periodines išmokas po 150 Lt per mėnesį. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo padidinti periodinių išmokų dydį iki 400 Lt per mėnesį. Tačiau nei ieškinyje, nei apeliaciniam skunde ieškoves nenurodė ir neįrodinėjo, kokias pajamas ieškovas būtų gavęs, jei jo sveikata nebūtų sužalota, taip pat kokias išlaidas ieškovas patyrė dėl sveikatos sužalojimo, t.y. neįrodinėjo jo patirtos turtinės žalos dydžio, nors buvo atstovaujamas advokato. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde patirtą turtinę žalą ieškovas siejo su jo nedarbingumu ir negalėjimu gauti pajamų. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų apie iki sveikatos sužalojimo jo gautas pajamas, specialybę ir kvalifikaciją, sprendžiant dėl priteistinos turtinės žalos dydžio atsižvelgiama į minimalią mėnesio algą. Ieškovo sužalojimo metu minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt (2007-12-17 Vyriausybės nutarimas Nr.1368). Įvertinus ieškovui paskirtą netekto darbingumo pensiją (690,87 Lt), priteistos 150 Lt per mėnesį periodinės išmokos, atsižvelgiant ir į ieškovo didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti, kompensuoja ieškovo negautas pajamas, be to, ši suma didės dėl taikytinos indeksacijos (CK 6.288 str. 3 d.). Todėl nėra pagrindo padidinti ieškovui priteistos turtinės žalos atlyginimo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, nuo kada yra priteisiamas turtinės žalos atlyginimas. Pagal CK 6.288 str. 1 d. žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jei žala atsirado vėliau, - nuo žalos atsiradimo dienos (CK 2.88 str. 1 d.). Jeigu teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys kreipiasi dėl žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos (CK 6.288 str. 2 d.). Ieškovui žala buvo padaryta jo sužalojimo metu, t.y. 2008-05-18. Ieškovas reikalavimą atlyginti turtinę žalą pareiškė civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje nepraleidęs trejų metų termino, Vilniaus apygardos teismo 2009-12-29 nuosprendžiu ieškovui buvo pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimą, o klausimas dėl žalos dydžio buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (1 t., 5-10 b.l.). Ieškovas su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2012-04-25, t.y. nepraėjus trejiems metams po 2009-12-29 nuosprendžio priėmimo. Todėl laikytina, kad ieškovas kreipėsi dėl žalos atlyginimo nepraėjus trejiems metams nuo žalos padarymo dienos, ir turtinės žalos atlyginimas ieškovui priteistinas nuo 2008-05-18.

Padidinus neturtinės žalos atlyginimą iki 45 000 Lt (13 032,90 Eur), 890 Lt didintinos iš atsakovo valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (žyminis mokestis) (CPK 93 str. 5 d.). Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 3 000 Lt, ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Šis ieškovo prašymas atmestinas, nes išlaidas už advokato pagalbą patvirtinantys įrodymai turėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos, o 3 000 Lt advokatui ieškovas sumokėjo 2014-12-16, t.y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 98 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinas 258 Eur žyminis mokestis valstybės naudai, atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dydį (CPK 93 str. 3 d.). Už apeliacinio skundo surašymą ieškovas advokatui sumokėjo 2 000 Lt. Apeliacinį skundą patenkintus iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1 000 Lt šių išlaidų dalis (CPK 98 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lakpričio 17 d. teismo sprendimą pakeisti. Iš atsakovo D. B. ieškovo A. D. N. naudai priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 45 000 Lt (13 032,90 Eur), iš atsakovo D. B. valstybės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1 544 Lt (447,17 Eur). Patikslinti sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, nustatant kad periodinės išmokos turtinei žalai atlyginti priteisiamos nuo 2008 m. gegužės 18 d. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. B. ieškovo A. D. N. naudai 1 000 Lt (289,62 Eur) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai - 258 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.