Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2014-04-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-11-416/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-24
Bylos Nr.
II-11-416/2014
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00371-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Pareiškėjas
A. V.
Pažeidėjas
A. V.
Administracinė byla Nr. II-11-416/2014Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00371-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 63.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 24 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant pareiškėjui A. V., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK - atstovui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundą dėl 2014-02-18 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 37N-7736995-14 (ROIK 07-14-8126091) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-18 Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK Viešosios policijos skyrius priėmė nutarimą Nr. 37N-7736995-14 administracinio teisės pažeidimo byloje dėl to, kad 2014-01-20 d. apie 16.40 val., Kazlų Rūdos sav., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 40 km A. V., vairuodamas automobilį T. C. Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį, važiavusį ta pačia kelio eismo juosta, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, tuo sukeldamas pavojingą situaciją, tai yra, priversdamas priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę keisti važiavimo greitį, kryptį ir grįždamas į savo kelio eismo juostą taip pat privertė lenkiamą transporto priemonę keisti važiavimo kryptį ir greitį greitai stabdant. A. V. už KET 9,106 punktų reikalavimų pažeidimą pagal LR ATPK 124² str. 1 d. paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vyresniojo specialisto V. M. 2014 m. vasario l8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 37N-7736995-14 ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas mano, kad jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, dėl ko administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, neįvertinus ir neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, nepašalinus neaiškumų, abejonių. Pareiškėjas neginčija ir neneigia, kad vairuodamas transporto priemonę kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai lenkė kitą automobilį, tačiau lenkdamas buvo visiškai įsitikinęs, kad lenkimas yra saugus ir nekeliantis pavojaus jam ar kitiems asmenims. Nurodo, jog 2014-01-20 važiavo iš Marijampolės į Kauną, priešais jo automobilį važiavo policijos tarnybinis (patrulinis) automobilis, kuris buvo ką tik išvažiavęs iš kelyje A5 esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir važiavo lėčiau(apie 70 km/h) dėl ko minėtą policijos tarnybinį automobilį aplenkė. Prieš lenkiant įsitikino, kad tai daryti yra saugu, kadangi iki iš priešais atvažiuojančio automobilio buvo daugiau nei pakankamas atstumas saugiam lenkimui atlikti. Aplenkęs policijos tarnybinį automobilį, sugrįžo į savo eismo juostą ir tęsė važiavimą toliau. Pavažiavus apie 1,5 kilometro, tas pats policijos tarnybinis automobilis priartėjo prie jo su įjungtu įspėjamuoju šviesos signalu. Pažymėjo, kad jokių kelių eismo taisyklių nepažeidė, t.y., važiavo leistinu bei saugiu greičiu, lenkė tam leistinoje vietoje, lenkimą atliko rodydamas įspėjamąjį signalą. Dėl pareiškėjo veiksmų joks vairuotojas savo judėjimo trajektorijos ar greičio neturėjo keisti, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Pažymi, kad LR ATPK 9 str. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Visų pirma pažymėtina, kad pagal ATPK 124² str. 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Pareiškėjas nurodė, jog savo veiksmais (elgesiu) nesiekė atlikti jokių neteisėtų veiksmų, tokio tikslo neturėjo ir to neatliko, veiksmai (elgesys) nebuvo nukreiptas sukelti grėsmę eismo dalyvių saugumui. Prašo skundą tenkinti,.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su R. V. skundu ir mano, kad A. V. kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga, o nuobauda už pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 1 d., paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui. Nurodė, kad pareigūnas prieš nagrinėdamas administracinę byla vadovaudamasis LR ATPK 256 str., susipažino su byloje surinkta medžiaga, įvertino surinktus įrodymus, t.y., administracinio teisės pažeidimo byloje esančius faktinius duomenimis, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. A. V. kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta nuosekliais policijos pareigūnų, užfiksavusių padarytą administracinį teisės pažeidimą, parodymais, išdėstytais jų tarnybiniuose pranešimuose iš karto po pažeidimo užfiksavimo. Šie pareigūnų aprodymai yra nuoseklūs neprieštaraujantys kitiems ir faktinėms bylos aplinkybėms. Policijos pareigūnai pažeidimą užfiksavo vykdydami savo tiesiogines pareigas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą(LR ATPK 301 str.).

ATPK 124² str. 1 d. nustato, kad „Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Apklaustas teisme pareiškėjas A. V. parodė, kad savo kaltės dėl pažeidimo, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, nepripažįsta ir savęs įvykdžiusiu pažeidimą nelaiko. Nurodė, kad 2014 m. sausio 20 d. apie 16.40 val. Kazlų Rūdos sav. teritorijoje, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 40,00 kilometre vairavo automobilį T. C. Verso bei lenkė kitą automobilį, važiavusį ta pačia eismo juosta. Tačiau nesutinka su tuo, kad lenkdamas sukėlė pavojingą situaciją. Jo lenkiamas policijos tarnybinis automobilis buvo ką tiktai išsukęs iš stovėjimo aukštelės ir važiavo lėčiau, bei arčiau kelkraščio. Toje vietoje, kur lenkė minėtą automobilį yra pakankamai geras matomumas, nes kelias yra tiesus su po to einančius posūkiu į kairę pusę dėl ko pakankamai gerai matosi visas kelias. Lenkiant automobilį jokia kita priešais važiuojanti transporto priemonė nekeitė savo važiavimo krypties. Turi pakankamą vairavimo patirtį. Paskutinį kartą kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo padaręs gal prieš dvylika metų. Matė, jog lenkia tarnybinį policijos automobilį, todėl tikrai neturėjo tikslo, ką nors pažeisti akivaizdžiai tai matant policijos pareigūnams. Nesupranta, dėl kokios priežasties buvo sustabdytas ir apkaltintas. Jam nebuvo pateikti jokie jo pažeidimo padarymo įrodymai. Kelių eilučių protokolas buvo rašomas apie valandą laiko ir taip dėl nepaaiškinamų tokio elgesio priežasčių, buvo nepagrįstai trukdomas. Policijos automobilis tikrai nevažiavo 90 km/h greičiu, todėl kaip lėtai važiuojantis, jo buvo aplenktas. Pateikti policijos tarnybinio automobilio telemetrijos duomenys yra nepilni, todėl mano, kad jais vadovautis negalima. Prašo skundą tenkinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Liudytojas E. J. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK. 2014-01-20 apie 17 val. dirbo pagal nustatytą maršrutą kartu su Kazlų Rūdos PK specialiste A. K. Kazlų Rūdos sav. teritorijoje, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Jis vairavo tarnybinį automobilį. Kolegė sėdėjo keleivio vietoje. Šio kelio(A-5) maždaug 40 kilometre yra stovėjimo aikštelė. Toje aikštelėje prieš tai buvo patikrintas vilkikas. Po jo patikrinimo iš aikštelės išsuko į kelią A-5 ir pradėjo judėti Kauno kryptimi. Tuo metu galėjo važiuoti apie 90 km/h greičiu ir būti nuo išvažiavimo nuvažiavę apie pusantro kilometro. Juos pavijo Kauno kryptimi taip pat važiavęs pareiškėjo vairuojamas automobilis Toyota Corola Verso, kuris juos iš eigos, nepristabdęs pradėjo lenkti. Tuo metu iš priekio Marijampolės kryptimi judėjo vilkikas, kuris dėl vykdomo lenkimo turėjo trauktis į šalikelę, o taip pat ir jie turėjo pristabdyti ir trauktis į šalikelę. Jis net garsiai nusistebėjo, kad lenkiantis vairuotojas daro. Lenkiantis vairuotojas išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą neįsitikino ar tai daryti bus saugu, neįvertino atstumo iki jam iš priešais Marijampolės kryptimi atvažiuojančio vilkiko, dėl ko vilkiko vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas keisti važiavimo greitį (stabdant) ir keisti važiavimo kryptį - pasitraukti į šalikelę. Kadangi Toyota automobilio vairuotojas po lenkimo staigiai sugrįžo į savo eismo juostą taip pat neįsitikinęs, ar tai daryti bus saugu, dėl ko vairuojant policijos automobilį taip pat reikėjo staiga stabdyti ir sukti į šalikelę, tam kad išvengti susidūrimo. Tada pasivijo aplenkusį automobilį ir švyturėlių pagalba jį sustabdė. Tada vairuotojui paaiškino, ką jis pažeidė bei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Protokolo surašymas užtruko, kadangi reikėjo interneto pagalba susisiekti su duomenų bazėmis, o toje vietoje ryšys buvo nestabilus. Sustabdytas vairuotojas aiškino, kad nieko nepažeidė, o iš priekio atvažiuojantis vilkikas buvo toli, todėl buvo pakankamai laiko ir atstumo jį aplenkti.

Liudytoja A. K. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK specialiste. 2014-01-20 dirbo kartu su E. J.. Apie 17 val. patruliavo kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 40 kilometre. Buvo tik ką išvažiavę į pagrindinį kelią iš greta jo esančios stovėjimo aikštelės ir važiavo Kauno kryptimi. Ji sėdėjo keleivio vietoje greta vairuotojo E. J.. Tuo metu prietaisų skydelio nestebėjo, todėl greičio pasakyti negali. Jis galėjo būti arti 90 km/h. E. J. staiga pasakė „kas čia dabar“, stabdė ir traukėsi į prie kelio krašto. Tada pamatė, kad juos aplenkė pareiškėjo automobilis Toyota, o jam lenkiant, iš priekio važiavo didelis automobilis – vilkikas, kuris taip pat buvo priverstas trauktis į kelkraštį. Iš pareiškėjo pusės buvo pavojingas lenkimas. Po to E. J. įjungė švyturėlius ir sustabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį. E. J. bendravo su juo, o ji tik sėdėjo automobilyje. Detaliai jų pokalbio nesiklausė. Tik atsimena, kad sustabdytas vairuotojas sakė, kad yra nusivylęs pareigūnais, to nesitikėjo.

Teismas konstatuoja, kas susipažinus su pateikta medžiaga bei išklausius šalių, nenustatė tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

Ištyręs įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų tyrimo metu gauti duomenys sutampa su tais duomenimis, kurie buvo gauti iš tų pačių įrodymų šaltinių protokolą surašiusios institucijos atlikto tyrimo metu. Liudytojai, teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, patvirtino savo parodymus, kurie sutampa su byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose (b.l.17,18) iškart po įvykio nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Liudytojais apklaustų pareigūnų parodymus taip pat patvirtina ir teismo reikalavimu jam pateikti policijos tarnybinio automobilio telemetrijos duomenys. Nors jie nėra skirti specialiai tiriamo įvykio įrodinėjimui, nes pagal savo paskirtį yra dalis policijos vieningos pajėgų valdymo sistemos, tačiau yra pakankamai informatyvūs, kad patikrinti liudytojų – policijos pareigūnų parodymus. Jie patvirtina pareigūnų nurodytą įvykio laiką ir vietą, judėjimo greitį, švyturėlio įjungimo faktą ir eismą pažeidusios transporto priemonės vijimąsi bei sustabdymą. Iš šių įrodymų viseto analizės pasitvirtina nustatytos įvykio aplinkybės: A. V. 2014-01-20 apie 16.40 val. Kazlų Rūdos sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 40 km vairavo automobilį, lenkdamas kitą transporto priemonę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir privertė priešpriešais ir ta pačia eismo kryptimi važiuojančius automobilius staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galimą abejoti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti apklabėti ar pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo parodymus, kadangi jie iš esmės nesutampa su apklaustų liudytojų parodymais. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir yra patrauktas dėl įvykio administracinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą. Teismas konstatuoja, kad šių liudytojų parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, nes jie parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Be to, teismas vadovaujasi LVAT suformuota praktika šiuo klausimu, tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nors pareiškėjas teigia, kad pareigūnai dėl įvykio aplinkybių meluoja, tačiau to niekuo nepagrindžia, išskyrus asmeninius samprotavimus, kad būtų iš jo pusės nelogiška daryti pažeidimą, matant policijos pareigūnams.

LR ATPK 256 str. nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Teismas konstatuoja, kad sutinkamai su šia įstatymo norma, nagrinėjamą autoįvykį tyrusi institucija, naudodamasi liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad A. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn.

Teismas taip pat laiko įrodyta ir pareiškėjo tyčią darant šį administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad kaltės turinys administracinio teisės pažeidimo byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius administracinį teisės pažeidimą išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimo padarymą ir kokių padarinių buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Šiuo atveju jo siekis aplenkti net ir policijos automobilį neįsitikinus, kad tai daryti saugu ir privertimas priešpriešais ir ta pačia eismo kryptimi važiuojantį automobilį staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, parodo, kad patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veiksmai buvo tyčiniai, t.y., atitiko ATPK 10 str. sampratai, jog administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Teismas taip pat konstatuoja, kad nuobauda, nesant atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių, A. V. paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, jo padarymo vietą(itin intensyvaus eismo ir pavojingumo magistralė VIA Baltica), paskirta nuobauda nėra per griežta, pilnai atitinkanti ATPK 20 str. nuostatas. Aplinkybių ir teisinių pagrindų LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos ATPK 302 str.1d.1p.,

nutaria:

A. V. skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK ir A. V..

Teisėjas Laimondas Noreika