Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro E. C. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) (Duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 1995 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnį pataisos darbais be laisvės atėmimo (duomenys neskelbtini) metams PD-(duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 1 d. nutartimi neatlikta bausmė (duomenys neskelbtini) mėnesių (duomenys neskelbtini) dienų pataisos darbų pakeista į 600 litų baudą,

2) (Duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d., 234 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu (duomenys neskelbtini) metams. Pritaikius amnestiją pagal 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 punktą nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės ((duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesių (duomenys neskelbtini) dienos) atleistas,

3) (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu (duomenys neskelbtini) mėn., įpareigojant (duomenys neskelbtini) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai per (duomenys neskelbtini) mėnesius išdirbti (duomenys neskelbtini) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, gydytis nuo alkoholizmo ir per (duomenys neskelbtini) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmę atlikęs, 2021 m. rugpjūčio 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui: jis 2025 m. sausio 11 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia (duomenys neskelbtini) kartus kumščiu sudavė į galvą savo dukrai E. S., po to (duomenys neskelbtini) kartus kumščiais sudavė jai į sprandą ir (duomenys neskelbtini) kartus kumščiu sudavė į dešinę ranką, taip sukėlė nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 12 d. įtariamasis A. S. dėl nusikaltimo padarymo prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), sugyventinės V. V. name. Gyvena kartu su sugyventine V. V., sūnumi A. S., dukra E. S.. Minėtus vaikus sugyveno su sugyventine V. V.. Gyvena bendrai, viskuo dalinasi, sutaria gerai. 2025 m. sausio 11 d. prieš pietus namuose bepjaustydamas malkas kieme, atsigėrė alaus (duomenys neskelbtini) litrus. Apsvaigęs nuo alaus nesijautė. Gėrė (duomenys neskelbtini). Grįžo į namus, apie 15 val., tarp jo ir E. S. kilo konfliktas. Konfliktą pradėjo E. S.. Konflikto priežastis buvo dėl to, kad E. S. nerado namuose savo elektroninės cigaretės skysčio ir taip ji spyrė į stalą ir stalas nuvirto. Jis pakėlė stalą ir ji priėjo prie jo (duomenys neskelbtini) kartą kumščiu sudavė jam į kairę ausį. Juto skausmą ausyje, kurį (duomenys neskelbtini) balų sistemoje įvertina (duomenys neskelbtini) balais, sužalojimų nepadarė. Nuo smūgio nenugriuvo, stovėjo. Tada jis atgal kumščiu sudavė į nugarą (duomenys neskelbtini) kartą stovinčiai E. S.. Nuo smūgio ji nenugriuvo, nesužalojo ir skausmo sukelti negalėjo. Tada E. S. pradėjo mėtyti pagalves, bet nieko nesužalojo, skausmo niekam nesukėlė, nes pagalves mėtė į langus ir jų neišdaužė. Tuo konfliktas ir baigėsi. Po to neužilgo atvyko policija ir greitoji. Jis buvo sulaikytas. Namo vidus nefilmuojamas, filmuojamas tik iš lauko pusės. Įvykį matė A. S., bet jis nenukentėjo. Tuo metu V. V. buvo kieme, nešė malkas į malkinę. Jis dėl įvykio ant dukros pareiškimo nerašys, pretenzijų jai neturi. E. S. jį apkalba, kad ją daug kartų mušė, nes ji turi psichinių problemų ir gydosi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Kol vyks tyrimas, gali pagyventi pas savo dėdę V. S..

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. S. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai. Parodė, kad mušė savo dukrą E. S., tyčia jai trenkė (duomenys neskelbtini) kartus kumščiu į galvą, po to (duomenys neskelbtini) kartus kumščiais sudavė jai į sprandą ir (duomenys neskelbtini) kartus kumščiu sudavė į dešinę ranką, kur tiksliai jai buvo padaryti sužalojimai, jis nežino, nekreipė į tai dėmesio. Konfliktas įvyko dėl elektroninės cigaretės, bei dukros prašė padėti mamai nešti malkas, dėl ko ir kilo visas konfliktas. Jis nesusivaldė, išvedė jį iš kantrybės, šiek tiek buvo išgėręs, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Blaivas taip nebūtų pasielgęs. Supranta, kad dukrai sukėlė fizinę skausmą, dėl to nuoširdžiai gailisi. (Duomenys neskelbtini) apklausos metu iki galo kaltės nepripažino, nes buvo pasimetęs, o dabar viską gerai apgalvojęs pripažįsta visiškai savo kaltę. Apklausoje nurodė, kad dukra jam trenkė kumščiu į kairę ausį, tai pasakė tyčia, nes buvo piktas ant dukros, kad jį pasodino į areštinę. Konflikto metu jam galbūt užgavo netyčia kairę ausį, jis jokių pretenzijų dukrai neturi. Supranta, kad dukra turi psichinių problemų, kartais prikalba netiesos. Jis nori, kad greičiau pasibaigtų byla, sutinka, kad jam būtų paskirta bausmė. Sutinka su teismo baudžiamuoju įsakymu. (Duomenys neskelbtini) m. smurtavo prieš tą pačią dukrą ir gavo laisvės apribojimo bausmę, kurią atliko. Yra teistas, nuo šiandien yra išregistruotas iš darbo biržos, turi neįgalumą (duomenys neskelbtini) proc. Sutinka su bet kokia jam paskirta bausme.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad 2025 m. sausio 11 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir jos tėvo A. S.. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis jai liepė dirbti, o ji pasakiusi, kad daktarai jai neleidžia dirbti dėl problemų su širdimi ir jam reikėtų nebevartoti alkoholio, sulaukė iš jo pusės agresyvaus puolimo. A. S. atsakė, kad kiek norės, tiek ir gers. Ji stovėjo svetainėje prie televizoriaus, A. S. priėjo prie jos ir trenkė (duomenys neskelbtini) kartus, dešinės rankos kumščiu jai į galvos plaukuotąją dalį, tuomet (duomenys neskelbtini) kartus (duomenys neskelbtini) rankų kumščiais trenkė jai į sprandą ir (duomenys neskelbtini) kartus dešinės rankos kumščiu jai trenkė į dešinės rankos riešą, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas fizinę žalą. Po tokių jos tėvo A. S. veiksmų ji apsiverkė, paėmė savo telefoną ir paskambino į BPC, kad išsikviesti pagalbą. Atvykę į įvykio vietą GMP medikai ją apžiūrėjo įvykio vietoje, kokius sužalojimus nustatė nežino, į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Atvykus policijos pareigūnams, ji papasakojo kas nutiko, savo ruožtu jos tėvas A. S. ir pats prisipažino, jog prieš ją smurtavo. Jos tėvas A. S. prieš ją smurtauja nebe (duomenys neskelbtini) kartą, visuomet kai tik parsikrausto gyventi pas tėvus jis taip elgiasi. Šiuo metu ji pas juos parsikraustė 2025 m. sausio 10 d. apie 15 val. iš (duomenys neskelbtini), kurie yra (duomenys neskelbtini), tądien jokių konfliktų tarp jų nekilo. Šiuo metu ji išsikrausto iš tėvų namų, atgal į (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškinio šiuo metu nereikš, nes jai nėra žinoma tiksli jai padaryta moralinė ir turtinė žala, žalos dydį patikslinti jai padės advokatas ir socialinė padėjėja. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako, nori, kad jos sužalojimų mastas būtų vertinamas iš GMP medikų apžiūros.

Be A. S. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2025 m. sausio 11 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu ir fotolentele Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 11 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 11 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2025 m. sausio 11 d. greitosios medicinos pagalbos tarnybos kvietimo kortele.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui: jis 2025 m. sausio 11 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia (duomenys neskelbtini) kartus kumščiu sudavė į galvą savo dukrai E. S., po to (duomenys neskelbtini) kartus kumščiais sudavė jai į sprandą ir (duomenys neskelbtini) kartus kumščiu sudavė į dešinę ranką, taip sukėlė nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios E. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad jog A. S. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo dukrai E. S. fizinį skausmą, todėl A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai E. S. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, įpareigojimais.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo veiksmais A. S. dukrai E. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (duomenys neskelbtini) kartą, nedirbantis. Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus viešuosius darbus, t. y. A. S. skirtina 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui.

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Teismo vertinimu, ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

A. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nuo 2025 m. sausio 12 d., nustatant gyvenimo skyrium įpareigojimus: 1) gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. S.; 2) nesiartinti prie nukentėjusiosios E. S. arčiau nei (duomenys neskelbtini) metrų atstumu; 3) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. S.; 4) nesilankyti nukentėjusiosios E. S., gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. S. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. sausio 11 d. 15.53 val. iki 2025 m. sausio 12 d. 12.10 val. Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kartu su bausme A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią A. S. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kartu su bausme A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią A. S. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 11 d. 15.53 val. iki 2025 m. sausio 12 d. 12.10 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 9 (devynioms) viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nuo 2025 m. sausio 12 d., nustatant gyvenimo skyrium įpareigojimus: 1) gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. S.; 2) nesiartinti prie nukentėjusiosios E. S. arčiau nei (duomenys neskelbtini) metrų atstumu; 3) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. S.; 4) nesilankyti nukentėjusiosios E. S., gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Išaiškinti A. S., kad viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

3. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per (duomenys neskelbtini) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams (duomenys neskelbtini) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per (duomenys neskelbtini) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.