Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-02-04 · Civilinė byla Nr. e2-492-995/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-04
Bylos Nr.
e2-492-995/2019
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00001-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Atsakovas
M. G.
Civilinė byla Nr. e2-492-995/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00001-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.1; 2.6.1.3.6.;2.6.10.2.4.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 4 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ ieškinį atsakovui M. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. G. 4758,49 Eur žalos atlyginimo bei penkių 5procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar kito paruošiamojo dokumento.

Atsiliepimas

Atsakovui procesiniai dokumentai, pranešimai pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti tinkamai, praneštos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, atsiliepimas į ieškinį negautas, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1-2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. eB2-1414-613/2018, (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lausona“. Pareiškime ir teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad įmonė jokio turto neturi, yra nemoki, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės nėra pateikusi.

Bankroto administratorius gina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus (Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 23 punktas) ir tuo sudarant jiems sąlygas patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimis patvirtino (duomenys neskelbtini) įmonės kreditorių sąrašą ir finansinius reikalavimus. Teismo nutartys įsiteisėjo. Bendra įsiteisėjusiomis nutartimis patvirtinta kreditorių reikalavimų suma - 4758,49 Eur.

Atsakovas M. G. yra (duomenys neskelbtini) vadovas (direktorius) nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo (LR Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas). Jis nėra įvykdęs LR 2018 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovas buvo įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau įpareigojimo nevykdė ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, dėl ko bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti įmonės sandorių, nustatyti tikslios bankroto priežasties, tikslaus nemokumo atsiradimo momento.

Remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi (jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per penkias dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė, t. y. esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, Nr. 3K-3- 344/2014). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę. Įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.

ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, 2013 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB „AKbaldai “ v. E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2013 ).

Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, kuris geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, žinodamas, kad įmonės veiklos nevykdo, yra nemoki, jos įsiskolinimai kreditoriams auga, nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų.

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei, jai tapus nemokiai iškėlimo nevykdymas) yra akivaizdūs. Minėti atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos kreditoriams atsiradimą. Įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditoriai patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams. Žala kreditoriams dėl neteisėtų atsakovo veiksmų laikytina (duomenys neskelbtini) bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, kuri sudaro 4758,49 Eur. Atsakovas yra atsakingas už visą susidariusią žalą, nes apskritai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovo neteisėti veiksmai (nesikreipimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo jai esant nemokiai) lėmė nuostolių atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Tačiau akivaizdu, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nevykdė įstatyminės pareigos, veikė priešingai įmonės interesams ir savo veiksmais padarė turtinę žalą. Todėl šiuo atveju atsakovo kaltė yra akivaizdi: atsakovas, kaip įmonės vadovas, būdamas jos savininkas, veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir įmonės kreditorių interesus. Nustačius, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą laikytina, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo M. G. 4758,49 Eur ieškovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini), naudai.

Iš atsakovo M. G. taip pat yra pagrindas priteisti penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti įstatymu nustatytas palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinos iš atsakovo M. G. į valstybės biudžetą, todėl 143,00 Eur žyminio mokesčio ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), priteistina iš atsakovo M. G.. Jokių kitų bylinėjimosi išlaidas, pagrindžiančių dokumentų, ieškovė nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. G. 4758,49 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus, 49 ct) žalos atlyginimą bei penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą 4758,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo M. G., 143,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybei.

Atsakovas šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka skųsti negali, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą gali skųsti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė