Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Dervinskienė Procesinio sprendimo kategorija 76.5.;121.15.;121.18.;

121.21.

2010 m. vasario 9 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. A.-T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-968-54/2009 pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovei A. A.-T., institucijai, duodančiai išvadą - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. T. kreipėsi ieškiniu į teismą (t.1, b. l. 3), prašydamas pripažinti, kad jis nėra biologinis atsakovės sūnaus M. A. tėvas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė 2000 m. spalio 20 d. Iki santuokos sudarymo, maždaug apie 4,5 metų, su didesnėmis ar mažesnėmis pertraukomis, su atsakove artimai bendravo. Gimus M. A., atsakovė nurodė, jog jis yra vaiko tėvas. Pradžioje augino vaiką nepripažinęs tėvystės, kadangi nemanė, jog tai daryti būtina. Ir tik 2002 metais, kai su sūnumi ruošėsi išvykti į užsienį, tėvystę pripažino. Nuo 2007 metų pradžios su atsakove kartu negyvena, nepalaiko jokių tarpusavio ryšių ne tik su ja, bet ir su vaiku. 2007 metais, liepos - rugpjūčio mėnesiais, viena iš buvusių daugiabučio namo kaimynių pasakė, kad jis galimai nėra M. A. biologinis tėvas. Šią aplinkybę vėliau patvirtino pati atsakovė ir DNR ekspertizė. Todėl prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidos.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu (t.2, b.l. 8-10) ieškinį patenkino. Pripažino, kad ieškovas E. T. nėra M. A. tėvas ir nusprendė išbraukti iš Kauno m. civilinės metrikacijos civilinės būklės įrašo papildymo, pakeitimo įrašo Nr. 1406 bei gimimo liudijimo duomenis apie E. T. įrašymą M. A. tėvu. Tenkindamas ieškinį, teismas priteisė iš atsakovės valstybei 34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 1015 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados). Remdamasis 2008 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. ES214/08(01), teismas padarė išvadą, kad E. T. nėra vaiko M. A. tėvas. Nurodytos aplinkybės neginčijo ir atsakovė. Vertindamas kritiškai atsakovės liudytojų parodymus ir nustatęs, kad nei viena iš šalių nepateikė neginčijamų įrodymų apie faktinį gyvenimą kartu, teismas padarė išvadą, kad ieškovas sužinojo apie savo tėvystę 2007 liepos-rugpjūčio mėnesiais, kai apie tai jam pasakė viena iš namo kaimynių, todėl konstatavo, kad įstatymu nustatyto termino tėvystei nuginčyti ieškovas nepraleido. Teismas taip patpažymėjo, kad nuginčijus tėvystę, nepilnamečio vaiko interesai nenukentės, kadangi ieškovas su nepilnamečiu Matu apie dvejus metus nepalaiko artimų ryšių ir nebendrauja, be to, vaikas žino, kad ieškovas nėra jo tėvas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, veikdama vaiko interesais, turi galimybę nustatyti tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę, kadangi vaiko teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia nepilnamečio vaiko interesams, garantuoja CK 3.161 straipsnio 2 dalis. Pagal CK 3.151 straipsnį tėvystę galima nuginčyti įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu, kad motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 11-13). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas, pažeisdamas CPK 185 str. nuostatas, netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė bylos aplinkybes bei neteisingai taikė materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas tik 2007 m. liepos-rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad jis nėra M. A. tėvas. Apklausti byloje liudytojai patvirtino, kad ieškovas pradėjo bendrauti su atsakove 1998 m. rugsėjo mėnesį ir nuo bendravimo pradžios neabejotinai žinojo, kad jis nėra ir negali būti sūnaus Mato biologinis tėvas. Teismas be pagrįsto pagrindo sprendė, kad pati atsakovė 2007 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais patvirtino esą ieškovas nėra Mato tėvas, kadangi apeliantė niekada tokių aplinkybių netvirtino.

2. Apie tai, kad ieškovas įrašytas vaiko tėvu, jis žinojo nuo įrašo padarymo dienos, tačiau šio įrašo įstatyme numatytu terminu neginčijo. Todėl teismas be pagrindo netaikė CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieškininės senaties termino tėvystei nuginčyti, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuginčijus tėvystę, nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti, nevertino M. A. medicininių dokumentų, kurie patvirtina, jog vaikui diagnozuota emocinės, psichologinės būsenos svyravimai, įtakoti šeimyninės padėties pasikeitimu bei žiniomis apie buvimą įvaikintu, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus nenurodė argumentų, kodėl atmetė Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kurioje konstatuota, kad ieškovo tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 20-22). Ieškovas nurodo, kad teismas nenustatė, jog senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijamo būtų praleistas ir pagrįstai sprendė, kad į teismą ieškovas kreipėsi tinkamai ir laiku. Teismas taip pat pagrįstai pasisakė dėl faktinės tėvystės dabarties bei ateities perspektyvų ir galėjo nesivadovauti išvadą teikiančios institucijos išvada, kadangi ji teismui nėra privaloma ir yra rekomendacinio pobūdžio. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki 2009 m. balandžio mėnesio būtų pablogėjusi vaiko psichologinė būklė. Tai, kad teismas vertino byloje pateiktus įrodymus ne pagal apeliantės poziciją, savaime neįrodo, jog teismas veikė ne pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės A. A. sūnus M. A. gimė 1997 m. sausio 22 d. Gimimo akte, žiniose apie tėvą, vaiko tėvu nurodytas D. A. (t.1, b.l. 72). Šalys susituokė 2000 m. spalio 20 d., akto įrašo Nr. 2050 (t.1, b.l. 6). Ieškovas 2002 m. birželio 7 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biurui padavė prašymą pripažinti jį M. A. tėvu, prašydamas palikti vaikui Auštrevičiaus pavardę (t.1, b.l. 18-19). Santuoka tarp šalių nenutraukta. 2008 m. balandžio 1 d. ieškovui gimė nesantuokinis vaikas (t.1, b.l. 74). Ieškovas 2008 m. sausio 31 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas pripažinti, kad jis nėra M. A. biologinis tėvas (t.1, b.l. 3).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimo procesą ir nustatančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tinkamo taikymo ir aiškinimo. Pagal CK 3.141 straipsnio 1 dalyje ir 3.142 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisines tėvystės pripažinimo sąlygas ir tvarką, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą, kuris turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui tik 2007 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, iš vienos daugiabučio namo kaimynės ir atsakovės pasakymų, tapo žinoma, jog jis nėra M. A., gim. 1997 m. sausio 22 d., biologinis tėvas. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Apeliantė teigė, kad su ieškovu susipažino ir pradėjo nuolatinai bendrauti nuo 1998 m. rugsėjo mėn. Šią aplinkybę patvirtino atsakovės liudytojai I. L., J. G., R. R. (t.1, b.l. 81-83). Iš liudytojų J. G. ir E. J. (ieškovo sesers) liudijimų matyti, kad ieškovui dar prieš santuokos sudarymą su atsakove buvo žinoma, kad jis nėra Mato tėvas, ir kad jis ketina pripažinti tėvystę. Liudytojų parodymus netiesiogiai patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai. Pradėjęs artimai bendrauti su atsakove, ieškovas faktiškai nutraukė santykius su pirmąja sutuoktine E. T. ir 1999 m. liepos 14 d. su ja išsituokė (t.1, b.l 40). Iš pirmosios santuokas ieškovas vaikų neturėjo, o prieš antrosios santuokos sudarymą ieškovui 2000 m. rugsėjo 26 d. medicininių tyrimų metu buvo diagnozuotas atitinkamo laipsnio nevaisingumas (t.1, b.l. 39). Aptarti įrodymai ir ieškovo notariškai patvirtintas sutikimas pripažinti jį atsakovės sūnaus Mato tėvu bei prašymas palikti vaikui Auštrevičiaus pavardę (t.1, b.l. 18-19) leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovui, prieš santuokos sudarymą su atsakove, buvo žinoma, kad jis nėra M. A. biologinis tėvas ir įstatyminės tėvystės pripažinimo sąlygos bei tvarka. Ir priešingai, ieškovas savo įrodinėjamai aplinkybei apie tėvystės faktą ir tokio fakto sužinojimo laiką jokių leistinų įrodymų teismui nepateikė. Paminėtame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pirmosios instancijos teismas nurodytų rašytinių įrodymų netyrė, savo išvados, kodėl liudytojų parodymus vertino kritiškai, tinkamai nemotyvavo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas apie tai, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas ir apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, žinojo nuo įrašo padarymo dienos. Per šešerių metų laikotarpį ieškovas nesiėmė jokių priemonių ginti savo subjektines teises ir faktinės tėvystės neginčijo. Todėl nėra pagrindo ieškinio senaties termino pradžia laikyti ieškovo nurodytą datą - 2007 m. liepos - rugpjūčio mėnesius, arba 2008 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados gavimo dieną.

Paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra konstatuota, kad ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžiai nustatyti būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus.

Byloje nustatyta, kad per 10 metų laikotarpį susiformavo glaudūs ieškovo ir vaiko santykiai, vaikas pripažįsta ieškovą savo tėvu ir yra prie jo prisirišęs, Vaiko teisių apsaugos tarnybos savo išvadoje konstatavo, kad ieškovo tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų (t.1, b.l. 35-36, 88-89, 102, 110). Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir vaiko amžių bei ieškovo ir vaiko ilgametį ryšį, teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus, todėl atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas dėl CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos vaiko teisės žinoti savo tėvus, jei tai neprieštarauja jo interesams, laikytinas nepagrįstu.

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ieškinio senatį ir tėvystės nuginčijimą. Todėl apeliacinis skundas pripažintinas pagrįstu, teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį atmesti.

Atmetus ieškinį ir patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai pakeičiamos bylinėjimosi išlaidos. Valstybei iš ieškovo priteistinos 50,95 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ir atsakovei iš ieškovo 131 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir 400 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. T. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. T. ( a/k (duomenys neskelbtini) ) 50,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 131 Lt žyminio mokesčio bei 400 Lt atstovavimo išlaidų atsakovei A. A. – T. ( a/k (duomenys neskelbtini) ).

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.