- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- 1-430-1082/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13909-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nuo 2025-02-17 dirba (duomenys neskelbtini), gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:
1. 2011-03-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. 2011-09-28 išbrauktas iš įskaitos Klaipėdos pataisos inspekcijoje;
2. 2014-04-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 1 d. – 15 MGL bauda, vadovaujantis BK 64-1 str. galutinė bausmė 10 MGL (1300 Lt) bauda, sumokėti iki 2014-09-07;
3. 2015-01-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. (2 epizodai) areštu 60 parų, vadovaujantis BK 64-1 str. paskirta 40 parų arešto, vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d. bausmė subendrinta su 2014-04-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė 40 parų arešto ir 10 MGL (1300 Lt, t.y. 370 Eur) bauda, arešto bausmė atlikta (2015-06-05 paleistas atlikus arešto bausmę);
4. 2015-10-07 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. ir bausmę subendrinus su 2015-01-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu - laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 24.00 val. iki 05.00 val. ir 10 MGL (1300 Lt, t. y. 370 Eur) bauda. 2017-09-29 Druskininkų m. apyl. teismo nutartimi 370 Eur bauda pakeista į areštą 4 paroms;
5. 2021 m. vasario 5 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, laisvės apribojimo laikotarpį: 1) įpareigoti pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje; 2) uždrausti vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2022-02-28 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro; teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. 2024 m. balandžio 12 d., apie 18.30 val. grasino nužudyti V. J. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2024-04-11 pradėjo grasinti, kad pakars V. J. katiną, 2024-04-12 vakare V. J. atvykus į sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), pasiimti katino ir po to apie 18.30 val. automobiliu „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant sodų bendrijos teritorija (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini), jis pribėgo iš priekio prie nukentėjusiosios V. J. vairuojamo šio automobilio ir taip sustabdė automobilį, nuplėšė automobilio priekinį valstybinį numerį, nukentėjusiajai užsirakinus automobilyje, pribėgo prie vairuotojos durelių lango, kumščiu daužė stiklą, grasino V. J. sakydamas, kad „padėsiu tave į vietą“, grasino nužudyti, padaryti galą, užmušti, sudaužyti, taip sudarė nukentėjusiajai V. J. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažįstamam M. P. nutraukus jį nuo automobilio, išsigandusi V. J. išvažiavo iš įvykio vietos, nuvažiavusi iki (duomenys neskelbtini) sankirtos su keliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir posūkyje link (duomenys neskelbtini) sustojus autobusų stotelėje išsikviesti pagalbos, jis, važiuodamas nenustatyto asmens vairuojamu nenustatytu „Ford“ markės automobiliu, pasivijo nukentėjusiąją ir išlipęs artinosi prie V. J. automobilio, tuo metu nukentėjusiajai greitai išvažiavus iš stotelės, jis dar minėtu automobiliu iki (duomenys neskelbtini) vijosi V. J., o V. J. nuskubėjo kviestis pagalbos tiesiai į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini).
Taip pat R. L. 2024 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), terasoje naudojo fizinį smurtą prieš V. J., tai yra kilusio konflikto metu vieną kartą spyrė dešine koja sėdinčiai nukentėjusiajai V. J. į veidą, pataikydamas į dešinę akį, tokiais savo veiksmais V. J. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. L. nepripažino fiziškai smurtavęs, pripažino grasinęs iš dalies, bet ne taip kaip nurodyta kaltinime, ne kad susidoros, pripažino koliojimus. Jis parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta daugiau nei 2 metus, tai yra nuo 2023 m. Ji priėmė jį, kad jis prižiūrėtų sodą. Iki įvykių jis buvo alkoholikas, labai stipriai gerdavo, neturėjo namų, prieš susipažįstant su V. gyveno su geriančiais žmonėmis. Jis gerdavo ir pavydėdavo. Jie su V. bandė būti pora, kartu su V. negyveno, artimų santykių neturėjo, bendro ūkio nevedė. Iki įvykio konfliktų jie neturėjo, ji jam labai padėdavo, jis ją įsimylėjo. Būdamas girtas pavydėdavo. Jis iki įvykio gyveno ir dažiausiai būdavo V. sode (duomenys neskelbtini) sode, kur ji leido jam gyventi. Jis nukentėjusiosios atsiprašo, kad įskaudino ją ir jos vaiką, gailisi. Jis daug ko nepamena, nes daug gerdavo, paskui V. dėka buvo daug permąstymo, jis pradėjo eiti į bažnyčią. Kaltinamasis davė parodymus apie kiekvieną veiką atskirai.
Dėl BK 145 straipsnio 1 dalies
Kaltinamasis R. L. dėl jam inkriminuojamos BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos teisme parodė, kad jis dar tada gerdavo gana stipriai, neturėjo nei banko kortelės, nei darbo neturėjo. Jis įsimylėjo V., pavyduliaudavo. Kiek pamena, jis supavydėjo, prieš įvykį parašė jai negražių žinučių, necenzūrinių žodžių. Tą dieną, kai buvo įvykis su automobiliu, jis gėrė su kaimynu, kuris gyveno kitoje gatvėje. Turėjo atvykti V., todėl jis ėjo link namų ir pamatė, kad ji važiuoja nuo savo sodo, sustabdė ją palei miškelį. Jis išbėgo prieš mašiną, pasakė, kad nevažiuotų, jis palei langus prašė įleisti. Ji pamatė, kad jis buvo neblaivus. Jis matė, kad ji išsigando, kad kvies pareigūnus. V. jam nedarė durų, jis pasilenkė ir neplėšė, o tik ištraukė valstybinį numerį, galvojo, kad toli nevažiuos, nes gali be numerių sustabdyti pareigūnai. Jis norėjo pasikalbėti su V., taip tada atrodė, bet ji išvažiavo. Jis su kumščiu nedaužė mašinos stiklų. Nepamena, ar išsakė kokius grasinančius žodžius, nes buvo neblaivus. Atsimena, kad ištraukė numerius, kad pakoliojo, sakė, kad ji šiokia anokia, bet kad grasintų tikrai ne. Tuo metu buvo daug išgėręs ir jau buvo antra gėrimo diena. Įvykio metu, kai jis prisiartino prie automobilio ir kai ėmė numerius, buvo M. P.. Nuvažiavus V., atvažiavo M. kaimynas, M. jau sėdėjo mašinoje. Kai gėrė su kaimynu, prašė, kad juos nuvežtų nusipirkti alkoholio. Jis ėjo pinigų pasiimti, bet nepriėjo iki namų, nes pamatė, kad V. išvažiuoja. M. įsėdo pirmas į kaimyno automobilį, o tada jam sakė sėsti. V. galėjo matyti tą „Ford“ automobilį. Jie važiavo iki (duomenys neskelbtini). Jie pasivijo V., jai gal pasirodė, kad jie seka, bet jie norėjo pralenkti, bet ji dar greičiau važiavo. Kai jie stabtelėjo, jis nebuvo išlipęs iš automobilio. Kai jie pusiaukelėje ant asfalto link (duomenys neskelbtini) pavijo V. automobilį, jie tik prisiartino ir nusuko į (duomenys neskelbtini), o ji tiesiai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nei vienas nebuvo išlipę. Jis nematė, kad V. būtų sustojusi. V. tikrai nemeluotų, ji galėjo iš streso daug ką pasakyti. Mano, kad negalėjo taip būti, jis grasintų susidorojimu. Du metus iš eilės stipriai gėriau. Gali būti, kad jis dėl neblaivumo kažko neatsimena, bet jis negrasino. Jis gailisi dėl visko, kad įžeidė, įskaudino V., vadino ją necenzūriniais žodžiais. Jis nepamena, kad galėjo grasinti nužudyti katiną. Jis sakė, kad reikia išvaikyti sodo kaimynų katinus. Jis nepamena, ar balandžio 11 d. bendravo su V.. Galimai bendravo. Susipykęs jis nėra reikalavęs jokių pinigų iš V., ji jam neskolinga. Kaltinamasis laikosi pozicijos, kad V. nemeluoja. Pripažįsta, kad jis ją išvadino negražiai, bet negrasino susidoroti ir dėl katino negalėjo taip sakyti.
Nukentėjusioji V. J. teisme parodė, kad kaltinamasis yra žmogus, kuriam ji padėjo. Su juo susipažino gal prieš du metus šokiuose, jis prisistatė, kad yra advokatas. Nuo pažinties didelio bendravimo nebuvo, ji gyveno (duomenys neskelbtini). Jis paprašė pagalbos ir ji prideklaravo jį savo bute, leido jam gyventi savo sode. Jie nebuvo kaip pora. Jis buvo žmogus, kuris neturėjo nei dokumentų, nei kortelių. Ji juo rūpinosi kaip sūnumi, juo patikėjo, priėmė gyventi, maistą pirko. Jos sūnus priešiškai nusiteikęs buvo, sakė, kam jai to reikia. Pagrindinė R. L. bėda yra alkoholis. Jai jo kaip žmogaus gaila, jis buvo baisus alkoholikas, neturėjo socialinių įgūdžių. Iki įvykių jis jai rašė visokias žinutes, kurios buvo nepagrįstos. Ji vengdavo kontakto, kai jis būdavo išgėręs. 2024-04-12 ji atvažiavusi į sodą pamatė, kad jo nėra, pamanė, jog jis geria. Ji pasiėmė katiną, skubėjo išvykti, nes jis girtas pasikeičia, yra kitoks žmogus, neadekvatus. Jai bevažiuojant (duomenys neskelbtini), jis iššoko iš gyvatvorės, atsistojo priekyje, metė telefoną, nuėmė ar nuplėšė numerius, vartojo necenzūrinius žodžius. R. ir iš priekio, ir šonų daužė stiklus. Norėjo, kad ji atidarytų dureles. Buvo daužomos durelės kumščiu, ranka. Jai buvo didžiulis stresas. Daužymas buvo toks, jog atrodė, kad išdauš langą ir ją nuskriaus. Jis rėkė žodžius, kad užmuš. Visa ta situacija kėlė jai baimę, stresą. Jai buvo baimė ir gėda, viskas viename. Jis neadekvačiai viską išsakė. Ji šaukė, prašė ramintis R.. Jį tokį ji pamatė pirmą kartą. Jeigu jis būtų atidaręs dureles, nežino, ką būtų daręs. Jai tuo metu buvo baugu, gerai, kad tada pasirodė M., kuris ir gana nemažai vartoja alkoholio. M. apkabino R. ir ji išvažiavo. Ji negalėjo paskambinti pagalbos, nes išsikrovė telefonas. Pavažiavusi ji sustojo stotelėje kviesti policijos, nes juto grėsmę, R. ją sustabdė, nuplėšė numerius mašinos. Sustojusi ji pradarė dureles, iškėlė koją iš automobilio, po ko pamatė atvažiuojančius žmones ir galvojo gal jie iškvies pagalbą. Tačiau iš sustojusios juodos mašinos iškrito ir pergriuvo R.. Ji greit sureagavo ir visu greičiu važiavo tiesiai į policijos komisariatą su visu katinu. Ta mašina kurį laiką važiavo jai iš paskos, paskui nusuko, ji nežino dėl ko. Pačioje policijoje ji verkė, šaukė, visi operatyviai sureagavo. Prieš pasiimant katiną, dieną prieš R. jai buvo rašęs, kad pakars, bet paskui rašė, kad nepakars. Iš R. buvo tas grasinimas dėl katino, kuris jam yra svarbus. R. rašydavo, kad jeigu ji neatvažiuosiu, jis nuskriaus katiną, jis labai daug rašydavo, bet ji vis norėdavo padėti. Jis dažnai grasinančias žinutes rašo, kad užmuš nerašydavo. Ji yra gavusi iš jo mamos žinutę, kad ji saugotųsi. Jo mama sakė, kad kai jis išgėręs, nesivelti į konfliktus. Nukentėjusioji jaučiasi atvedusi R. L. į gyvenimą ir nesigaili, kad bandė jį prikelti. Jis blaivus yra geras žmogus, jam negalima gerti. Ji dėl grasinimų niekam nesakė, sūnui nepasakojo, artimiesiems irgi nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu teisme jos duoti parodymai teisingi, teismas gali remtis.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-12 nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2024-04-12 apie 18 val. 30 min. ji nuvažiavo į jai priklausantį sodo namelį adresu (duomenys neskelbtini) ir planavo tenai likti nakvoti ir apsitvarkyti, tačiau pamatė, jog pirmo aukšto langas yra praviras, o ant stalo yra padėtas protokolas, surašytas 2024-04-11 pažįstamui R. L., kuriam ji yra leidusi apsigyventi viename iš jai priklausančių butų, ir kuris sode jai padėdavo tvarkytis aplinką. Todėl ji suprato, kad R. gali būti čia kažkur netoliese, nes jis jai yra anksčiau minėjęs, jog jis moka atidaryti langus ir gali į namus patekti ir be raktų. Suvokė, kad jai gali grėsti pavojus, nes ji jam iškvietė policiją dieną prieš tai, t.y. 2024-04-11, nes jis grasino, kad pakars jos katiną ir jam tada buvo surašytas minėtas ant stalo sodo namelyje paliktas protokolas. Išsigando, jog jis kerštaudamas gali jai ką padaryti, sužaloti, todėl ji skubėdama pasiėmė savo katę ir automobilio vasarines padangas, kurias susidėjo į savo automobilį TOYOTA COROLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastebėjo, jog jos telefonas beveik išsikrovęs ir ji niekur nerado pakrovėjo, todėl pamanė, kad jeigu R. L. dabar ateitų į sodo namelį, ji net negalėtų išsikviesti pagalbos. Todėl bijodama dėl savo saugumo, ji sėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš sodo. Jai bevažiuojant (duomenys neskelbtini) ir privažiavus (duomenys neskelbtini), ji pamatė (duomenys neskelbtini) einantį R. L., kuris pastebėjęs ją automobilyje, garsiai rėkdamas puolė prieš automobilio priekį, sugniaužęs abiejų rankų kumščius, todėl ji iš karto nuspaudė automobilio stabdį ir sustojo bei užgesino automobilio degimą, kad jo nepartrenkti ir iš karto nuspaudė centrinį automobilio užraktą, kad užsirakinti automobilyje. R. L. rėkė, kad ji jam turi atiduoti dvylika tūkstančių už sodo namelyje atliktus darbus. Jis jai pradėjo priekaištauti, jog ji jam nieko nenuperka, kad turi aukso, mišką, sodybą ir t.t. Tada R. L. rėkaudamas, kad „padėsiu tave ir tavo vaikus į vietą“, „išdaužysiu dantis“ pasilenkęs nuplėšė nuo automobilio priekinius automobilio valstybinius numerius ir numetė juos į miškelio pusę. Taip pat sviedė savo mobilųjį telefoną į priekinį automobilio stiklą. Tuomet R. L. priėjęs prie vairuotojo pusės automobilio lango, pradėjo į jį daužyti kumščiais ir vėl rėkė, kad „padėsiu į vietą“, kad „susimokėsi už visus remontus“, kad „duok dvylika tūkstančių“, „parduok savo auksus“. Ji mėgino, sėdėdama automobilio viduje, jį nuraminti, neprovokuoti, bet jis vis tiek jos atžvilgiu elgėsi agresyviai, toliau rėkė, plūdosi. Tuo metu ji pamatė R. L. už nugaros atbėgantį M. P., kuris iš karto rėkdamas: „ką tu čia darai“, R. L. iš už nugaros sugriebė abi rankas, kad jį sulaikyti. R. L. vis tiek išsilaisvino ir puolė link automobilio, o M. P. ir toliau jį bandė sulaikyti ir kažkuriuo momentu truputį sugebėjo atitraukti R. L. nuo automobilio. Tuo metu ji greitai užvedė savo automobilį ir staigiai akseleruodama nuvažiavo (duomenys neskelbtini) tiesiai. Išvažiavusi iki pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), ji pasuko į (duomenys neskelbtini) pusę ir stabtelėjo autobusų stotelėje, kad išsikviesti pagalbą, tačiau telefonas jau buvo visiškai išsikrovęs, o per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad iš tų pačių sodų bendrijos išvažiavo FORD markės, tamsios spalvos automobilis, ir pasuko taip pat (duomenys neskelbtini) link. Ji pamanė, kad reikia susistabdyti šį automobilį ir paprašyti, kad jie padėtų jai išsikviesti pagalbą. Tada ji atidarė priekines automobilio vairuotojo dureles ir neišlipusi iš automobilio pradėjo ranka mojuoti tam automobiliui, taip mėgindama jį sustabdyti. Vairuotojo pusėje už vairo sėdėjo pliktelėjęs vyriškis apie 40 m. amžiaus, kuris vilkėjo kažką ryškiai žalsvo- kaip kelininkų ryškios liemenės. Minėtas automobilis užvažiavo už jos automobilio priekio ir sustojo, o dešinėje pusėje, atsidarius durelėms, nepamena priekinėms ar galinėm, ji pamatė, kad iš automobilio lipdamas pargriuvo R. L., todėl ji net neuždariusi savo automobilio priekinių durelių, nuspaudė greičio pedalą ir apvažiavusi priekyje stovintį automobilį iš kairės, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Per veidrodėlį pamatė, kad minėtas FORD automobilis važiuoja jai iš paskos. Kokiu greičiu tiksliai ji važiavo nepamena, bet tikrai spaudė greičio akseleratoriaus pedalą iki galo, o FORD automobilis taip pat neatsiliko. Taip minėtas automobilis ją persekiojo iki pat degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Po to minėto automobilio ji jau nebematė. FORD automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo ir kam jis priklauso nežino. Toliau ji važiavo nesustodama iki pat policijos komisariato adresu (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į pareigūnus pagalbos. R. L. jai yra grasinęs ir anksčiau, tačiau į policiją ji nesikreipė. Turtinės žalos ji nepatyrė. Civilinio ieškinio reikšti neketina. Nori, kad būtų skirtos visos galimos kardomosios priemonės, kad R. L. būtų uždrausta artintis prie jos ir jos šeimos (1 t., b.l. 44-47).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. 2024-04-17 buvo papildomai apklausta ir davė parodymus <...> (1 t., b.l. 48-51).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-10-29 nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad norėjo R. L. padėti, uždeklaravo jį savo bute. Padėjo jam visais būdais, leido gyventi sodo namelyje, padėjo atgauti asmens tapatybės kortelę, nupirko jam net telefoną. Kai atgavo kortelę, pradėjo ja naudotis. Per tuos metus pamatė, kad jis vartoja alkoholį, turi daug skolų. Jie niekada nebuvo pora, bet jis ją laikė savo sugyventine, gyvenimo palydove, sakė, kad yra įsimylėjęs. Jis ateidavo prie jos buto durų, pradėjo terorizuoti žinutėmis, skambinti, grasinti. Nuvažiuoja į sodą, o jis elgiasi kaip nori, atima iš jos telefoną, ištrina grasinančias žinutes, kurias jai būna parašęs. Per šiuos metus buvo tiek daug tų įvykių, kad net nežino, nuo ko pradėti pasakoti. Niekas jai nepadeda, bandė pati geruoju iš tos situacijos išsisukti, bet nepavyksta. Žmogus vartoja alkoholį ir kai išgeria pasidaro žiaurus. Gyvena baimėje, bijo jo. Jis alkoholikas. Padėjo ir ji, ir vaikai, nes jis neturėjo net kur nusiprausti. Padėjo, o gavo tokį atlygį. Jis gudrauja, atvažiuoja į sodą, kai nieko nėra, ten yra jos katinas. Jis ją veikia psichologiškai, grasina, kad ką nors padarys katinui. Kai išgeria, jis yra žiaurus, blaivus toks nėra. Pats sakė tyrėjai, kad išgėręs gali padaryti bet ką. Pirmas įvykis buvo tada, kai parašė žinutę, kad pakenks jos katinui. Ji važiavo į sodą pasiimti katino. Kai su katinu važiavo iš sodo, išsukant iš (duomenys neskelbtini), jis iššoko priešais mašiną girtas, nuplėšė priekinius numerius ir numetė. Buvo didžiulis stresas, jis kažką šaukė, rėkė. Tada priėjo kaimynas, kuris sulaikė R. L. ir ji nuvažiavo tiesiai į policiją. Įvykis buvo vasaros pradžioje, gal birželio mėnesį, nes buvo šilta. Buvo šviesu, gal apie 17 val. Jau išsuko iš keliuko ir jis iššoko priešais tiesiai ant mašinos, tada nuplėšė automobilio numerį. Viskas vyko sode (duomenys neskelbtini), jos sodas (duomenys neskelbtini). R. L. daužė į mašinos langą, ja vadino necenzūriniais žodžiais, grasino, kad pakenks jai, jos vaikams. Sakė „žiurke, kekše, su iškritusiu pilvu, aš tau padarysiu galą“. Tada pribėgo kaimynas ir sugriebė jį, sustabdė ir tiesiog ją išgelbėjo. R. L. rankose neturėjo jokių daiktų, bet grasino išdaužti langą ir ji tuo tikėjo. Jo grasinimai atrodė realūs. Grasino jos vaikams, dėl sūnaus sakė, kad „tam barzdylai pakiš mašiną“, sakė, kad ji skolinga jam 9000 eurų. Turi atsiskaityti, jeigu nori, kad jis išeitų. Kaimynas, kuris ją išgelbėjo – M., pavardės nežino. Tas kaimynas irgi vartoja alkoholį, gal R. L. iš jo ir išėjo. Kaimynas sugriebė L. ir liepė jai išvažiuoti. Išvažiavo, paskui sustojo ties stotele ir norėjo kviesti policiją, bet išsikrovė telefonas. Jai stovint, išsuko automobilis, apsidžiaugė, nes galvojo jai padės. Sustojo tamsios spalvos „Ford“ automobilis ir iš jo išlipo tas pats R. L., jis tiesiog iš užpakalinės sėdynės iškrito, nes buvo labai girtas ir puolė prie jos. Tada dideliu greičiu nuvažiavo tiesiai į policiją. Kurį laiką tas „Fordas“ dar ją sekė, bet paskui pasuko į šoną. Numerius jai paskui R. L. prisuko. Neįsidėmėjo „Fordo“ numerių ir tos mašinos nebuvo mačiusi anksčiau. Tęsdama parodymus ir atsakydama į klausimus . J. parodė, kad R. L. daužė į automobilio langus ir šaukė, kad atidarytų duris, nes išdauš langus. Tada prišoko tas kaimynas ir ji galėjo nuvažiuoti. Jis pats sako, kad kai išgeria kalba bet ką. Kai išgeria, rašo grasinančias žinutes. Visada mini, kad ji skolinga 9000 eurų, nors jokios skolos nėra, ji jį pilnai išlaikė, net telefoną išsimokėtinai nupirko. Nėra išsaugojusi jokių grasinančių žinučių, nes jis visas ištrindavo. Tik jo mama parašė, kad saugotųsi, nes turi didelį pyktį. Tą žinutę turi. Įvykis, kai nuplėšė numerį, buvo vasaros pradžioje, bet tikslios datos neatsimena. Tą pačią dieną ji parašė pareiškimą policijoje. Neatsimena datos, bet galėjo būti balandžio 12 d. Sode turi katę. Dieną prieš žadėjo pakarti jos katę. Tada buvo bute, jis parašė žinutę ir ji nuvažiavo į sodą pasiimti katės. Dėl katės jai atrodo parašė pareiškime. Kai prišoko prie automobilio, prieš nuplėšiant numerius, sakė: „Sudaužysiu, sumuš, daug necenzūrinių žodžių.“ Išgąsdino žodžiai „užmušiu, sudaužysiu“. Kai tik išgeria, rašo tokias grasinančias žinutes. Jai tie grasinimai atrodo realūs, nes žmogus piktas. Ji jaučia baimę, bet stengiasi paveikti jį gerumu, prašo nedaryti jokių veiksmų. Jis sako, kad taip juokauja. Paskutiniu metu jis minėjo kelis kartus, kad yra skolinga 9000 eurų, anksčiau prašė didesnės sumos, tiksliai nepamena kokios. Juos supažindino pažįstami. Iš pradžių kalbėjo apie galimybę, kad nuomotų būstą, bet paskui pasakė, kad nagingas, uždeklaravo jį pas save. Jie pora niekada nebuvo, nors jis to norėjo, ją fotografuodavo sode. R. L. pasisodino tik sode bulvių sau. Jokio remonto darbų nei pas sūnų, nei sode pas ją, nei bute neatliko. Malkas kūreno jos. Nupirko išsimokėtinai jam net telefoną, brangų. Sakė, kad gyvens kol susitvarkys socialines pašalpas. Sakė, kad iš Klaipėdos ir skolingas už vaikų išlaikymą 150 000 Eur valstybei. Prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą, sakė, kad negrasino. Prašė, kad išeitų, kad paliktų ją ramybėje. Sakė „užmušiu, sudaužys, tau bus šakės“. Jis sako, kad išgėręs kalba bet ką. Buvo akistata su R. L.. Jis tada buvo blaivus. Ji kviečia policiją, nes jaučia baimę, kad ko nors nepadarytų iš tikrųjų. Ji tiki, kad jis savo grasinimus gali įvykdyti, kad gali sužeisti, jaučia fizinę grėsmę. Blaivas jis yra kitoks žmogus, prašo, kad išsikraustytų. Jis laiko ją savo moterimi, bet sugyventiniai niekada nebuvo. Vakar kažkas daužė duris, gal buvo atėjęs. L. turi buto apatinį raktą, nes buvo atėjęs girtas naktį 2 val., maždaug prieš keturias savaites. Įėjo ir nugriuvęs užmigo. Jis deklaruotas jos bute (duomenys neskelbtini), čia ir atėjo. Jis gyvena šitame bute ir pas mamą bute, mama – ligonis, slaugo ją. Prideklaravo jį dėl socialinių pašalpų. Atvažiuoja į butą (duomenys neskelbtini), kai nori ramybės. Ji pas mamą būna, nes reikia ją prižiūrėti. Pagrinde L. gyveno sode. Leido naudotis nemokamai, sakė, kad tvarkytųsi, kiek jam pačiam reikia. Šiuo metu R. L. gyvena jos sode. Sodas mamos padovanotas jai. Jai jo visiškai negaila, bet jis sako, kad neturi, kur išeiti. Terorizavimas prasidėjo, kai ji sužinojo apie jo skolas. Buvo ir visokių nemalonių dalykų, buvo užstatęs jos auksinį žiedą, kai pasigedo, grąžino. Balandžio 12 d. buvo žiauresnis įvykis. Kai prie automobilio grasino, gerai suprato jo žodžius, ką jis sako, grasinimai buvo realūs, mano, kad buvo kilęs pavojus jos sveikatai. Vėliau išsukus iš sodų tiksliai matė, kad tai R. L., kai ją pasivijo ir iškrito iš galinės automobilio sėdynės. Pagarsinus 2024-04-12 apklausą, V. J. parodė, kad parodymai teisingi, teisingai nurodė aplinkybes 2024-04-12 apklausoje (1 t., b.l. 153-156).
Liudytojas V. M. teisme parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato miesto ir rajono komisariato reagavimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2024 m. balandį jis taip pat dirbo policijoje. Į jo pareigas įeina vykimas į iškvietimus. Jis atsimena nukentėjusiąją. Moteris kreipėsi, kad jai grasino, ji pati atvyko į komisariatą. Moteris buvo susijaudinusi, išsigandusi. Ji nurodė tiksliai, kas jai grasino. Po moters kreipimosi, moteris sakė, kad rašys pareiškimą, jie nuvyko į sodus, sulaikė R. L.. Liudytojas nepamena, ką nurodė sulaikytasis, tik žino, kad šis buvo gana daug išgėręs. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, jis juos patvirtino kaip teisingus ir papildomai parodė, kad moteris pati atvažiavo, tuomet vyko į sodus, moteris vyko su savo automobiliu. Moteris sakė, kad jai važiuojant automobiliu, iš kažkur atėjo kaltinamasis, pinigų prašė, užsimojo kumščiu prie stiklo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl grasinimų. Tą dieną moteris buvo susijaudinusi, bet tiksliai viską nurodė, liudytojui dėl jos nurodytų aplinkybių, kad buvo grasinimai - abejonių nekilo.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką 2024-04-12 dirbo su pareigūnu A. V., patruliavo pagal iš anksto nustatytą maršrutą. Iš Panevėžio apskr. VPK budėtoju gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur laukia žmogus, reikia pasiaiškinti įvykio aplinkybes. Nuvykus prie komisariato, automobilyje „Toyota“ (valstybinių numeriu jau nepamena), buvo moteris, kaip nustatyta vėliau V. J., kuri buvo labai susijaudinusi, nuolatos verkė ir buvo išsigandusi. Paklausus moters kas nutiko ji paaiškino, kad jos draugas R. L. jai grasino, ji labai išsigando ir taip pat ji aiškino, kad jai niekada nieko panašaus nutikę nebuvo. Paklausus V. J. kokie jų santykiai, ji paaiškino, kad bendro ūkio neveda, tik leido gyventi R. L. jos priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Pasiaiškinus įvykio aplinkybes, su V. J. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), V. J. davė jiems namelio raktus, atsirakinę sodo namelio viduje rado R. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. R. L. paaiškino, kad įvyko nesusipratimas, jis jai negrasino, tik norėjo pasikalbėti, taip pat minėjo, kad jos atžvilgiu išsakė daug necenzūrinių žodžių, bet jo grasinimai realūs nebuvo, jis niekada negalėtų to padaryti. Įvykio vietoje tarp R. L. ir V. J. kilo žodinis konfliktas, jie konfliktavo dėl to, kad R. L. vartoja alkoholinius gėrimus. Grįžus į policijos komisariatą V. J. buvo apklausta ir priimtas pareiškimas, o R. L. sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskr. VPK laikino sulaikymo patalpas. Kadangi V. J. į policijos komisariatą atvyko pati, filmuota nebuvo. Tik kai nuvažiavo į įvykio vietą filmavo kūno kameromis (1 t., b.l. 72-75).
Liudytojas M. P. teisme parodė, kad jis žino R., tik šio pavardės nežino. Nukentėjusiąją pažįsta, ji yra V. Jis pats gyvena sode (duomenys neskelbtini). Jų sodas yra apie 1 km atstumu nuo jo namo. Kieno ten sodas, jis nežino ir nežino, ar jie ten abu gyvena, ar vienas R. R. jis geriau pažįsta, tenka pasimatyti su R. per savaitę kartą, gal du kartus. Jų santykiai draugiški, pasisveikina, piktumų konfliktų nėra turėję. Su nukentėjusiąja nėra turėjęs konfliktų, su ja nebendrauja. Liudytojas nežino, ar kaltinamasis ir nukentėjusioji yra gyvenę kartu. Su R. jie nesėdi prie vieno stalo. Kiek žino, šis dirba. Nežino, ar R. bendrauja su V. Anksčiau yra matęs juos kartu. 2024 m. nežino, ar bendravo R. su V. Liudytojas nėra matęs konflikto tarp jų. Jis yra matęs R. neblaivų, negali pasakyti kaip dažnai. R. būdamas neblaivus elgiasi normaliai. Liudytojas nėra matęs, kaip R. elgiasi neblaivus su V.. Jam nežinoma, ar jie vedė bendrą gyvenimą. Gali būti, kad teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jis nematė, kad būtų policija atvykusi. Jis pats anksčiau dažnai vartodavo alkoholį. R. kartu nedalyvaudavo vartojant alkoholį. Gali būti, kad dėl tokio gyvenimo būdo daug ko nepamena. Kai jis vartoja, daug išgeria. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino kaip teisingus ir papildomai parodė, kad jam teko išgerti ir su R. Pastaruoju metu nematė R. neblaivaus, nebesusėda su šiuo. Jis šiek tiek pamena įvykį, susijusį su R., V. ir automobiliu. Jis pats neblaivus ėjo iš pažįstamo namo, matė V. automobilį ant kelio ir R. V. buvo automobilyje, o R. lauke. Jis R. paėmė už rankos ir patraukė nuo kelio. R. tada buvo supykęs, nepraleido pravažiuoti. Kai jis patraukė R., pats nuėjo namo, sakė ir R. eiti namo. Jis išėjo, pats su automobiliu niekur nebevažiavo, ir nematė, ar R. pasiliko ar R. dar važiavo kažkur. V. išvažiavo į miesto pusę. Jis nežino, kas važinėja su tamsios spalvos „Ford“ automobiliu. Jis nematė, ar šiuo metu R. gyvena sode. Jie prasilenkia soduose, bet ar šis gyvena ten, nežino. R. jam nieko blogo nėra padaręs, tai nežino, koks šis būna. Prie butelio nereikia nieko klausinėti.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 2024-04-12 buvo su pažįstamu R. L., kuris gyvena kaimynystėje. Su juo vartojo alkoholinius gėrimus, vakare jis jau buvo labai girtas, visų įvykio aplinkybių tikrai nepamena. Net nepamena, kad V. buvo atvažiavusi tą vakarą, tik pamena, kad pas jį atvažiavo policija, kurie klausė kas įvyko, bet jis nieko jiems negalėjo pasakyti, nes pats nežino kas tarp jų įvyko. Taip pat nori pasakyti, kad R. L. gyvena sodo kaimynystėje, o kiek žino V. J. gyvena Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini). R. L. minėjo, kad V. jam padeda, duoda kur gyventi, bet kiek žino, jie nėra sugyventiniai ir bendro ūkio neveda. Kaip ir minėjo, jis įvykio aplinkybių neprisimena dėl savo girtumo, dėl to nieko pasakyti apie tai negali (1 t., b.l. 78-80).
Liudytojas M. J. teisme parodė, kad jam kažkiek teko bendrauti su kaltinamuoju, jis mamos draugas, galimai juos sieja artimas ryšys, jie nevedė bendro ūkio. V. J. yra jo mama. Su R. L. jo buvo minimaliai bendrauta, yra kelis kartus bendravę. Kiek bendravo, konfliktų ar pykčių neturėjo. Jis yra užblokavęs R. L. tiek „Facebook“, tiek telefono numerį, nes nenorėdavo su šiuo bendrauti, nes šis vartojo alkoholį ir nenorėjo gaišti laiko. R. L. rašė jam keletą žinučių. Vienas sakinys būna, kad myli jį, o kitos žinutės kitokios. Užblokavo šį, nes nepatiko šio toks bendravimas. Liudytojui nežinoma, kur R. L. gyveno. Žino, kur yra mamos sodas, bet negali atsakyti, ar tame sode gyveno R. L.. Jis tame sode visiškai nesilanko. Jis nesigilino į mamos ir R. L. konfliktus, tik išgirdo policijoje. Jo santykis su mama minimalus, jie susitinka tik pas močiutę. Jis nelabai domisi mamos gyvenimu, jų santykis nėra glaudus ar artimas. Mama jam nebuvo užsiminusi apie nederamą R. L. elgesį, smurtą ar grasinimus. Jis neturi tokios informacijos ir su mama apie tai nekalbėjo. Čia gal koks psichologinis smurtas. Mama jam neparodo savo emocijų, jam nėra pasiskundusi. Jis nėra matęs, kad mama būtų sužalota. Jis buvo kviečiamas į policiją, pasakė dėl ko kviečiamas, bet jis nesidomėjo ir neklausė mamos. Tik buvo jai sakęs, kad ji pati turi išsiaiškinti savo bėdas. Kai jis buvo policijoje, jam viską išaiškino, jis pasakė mamai, kad nesikiš ir lai sprendžia pati. Tikisi, kad mama gyvena saugiai. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, jis juos patvirtino kaip teisingus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. parodė, kad V. J. yra jo mama, kuri su R. L. bendrauja apie 2 metus, gal mažiau. Kai jis sužinojo, kad ji bendrauja su R., taip pat sužinojo, kad jis neturi nuolatinio darbo, vairuotojo pažymėjimo, dėl to mamos ir R. draugystei nepritarė. Po to jis (M. J.) su mama pradėjo vis rečiau bendrauti ir jų santykiai atšalo. Šiuo metu su mama bendrauja retai. Mama jam apie tai, kad jai R. L. grasino, nieko neminėjo. Ir apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, mama jam nieko nesakė, tik sakė, kad važiuos pasikalbėti su policija dėl R. L. iškeldinimo, bet kiek po to kalbėjo su mama, ji jo neišdeklaravo, minėjo, kad negali išdeklaruoti asmens, kol yra žiemos sezonas. Nori pasakyti, kad R. L. ir mama nėra sugyventiniai, jie bendro ūkio neveda, tik mama V. jam padeda (norėjo padėti atsistoti ant kojų t.y. duoti kur gyventi, padėti susirasti darbą ir t.t. taip pat jam mama pasakojo, kad R. L. registravo į anoniminių alkoholikų klubą, bet jis pats šio fakto nežino). Jam asmeniškai R. nei grasino, nei smurtavo prieš jį. Nori taip pat paminėti, kad R. jis yra užblokavęs (t.y. jo telefono numerį, "Messenger" ir "Facebook" programėlėse) dėl to su juo nebendrauja. Nori pasakyti, kad prieš užblokuojant, R. L. dažnai skambindavo girtas ir rašydavo žinutes (skambindavo naktį), dėl to užblokavo, kad netrukdytų. Kiek žino, R. L. pats savęs neišsilaiko, kiek žino, tik nesenai, maždaug prieš kelis mėnesius gavo darbą ir dirba vaikų darželyje ūkvedžiu. Nori taip pat paminėti, kad turi brolį T. J., kuriam šiuo metu 20 metų, jis gyvena Kauno mieste, retai atvažiuoja į Panevėžį (o jei atvažiuoja, tai atvažiuoja pas močiutę, ne pas mamą, jei brolis atvažiuoja, mama pati atvyksta pas močiutę į namus), kiek žino brolis taip pat nesikiša į mamos ir R. santykius, mažai su mama bendrauja, todėl brolis neturės ką pasakyti apie šiuos santykius. Jis (M. J.) su mama apie R. L. išviso mažai bendrauja (1 t., b.l. 67-69, 193-195).
Iš V. J. pareiškimo matyti, jog ji pranešė, kad 2024-04-12 apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) pažįstamas R. L. gim. (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus, jai vairuojant automobilį, pribėgo ir sustabdė automobilį, atsistodamas priešais jį. Priėjęs prie vairuotojo lango, pradėjo kumščiu daužyti į stiklą, jai grasinti, kad ją užmuš, nužudys, kad nužudys jos vaikus, kad jie visi bus lavonai. Mano, kad grasinimai yra realūs. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 29-32).
Iš 2024-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta gatvės atkarpa adresu (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) patenkama nuo (duomenys neskelbtini). Važiuojant į pietus nuo (duomenys neskelbtini), įvažiuojama į sodų teritoriją, kur vakarinėje (duomenys neskelbtini) pusėje yra apšvietimo stulpas ir medinė lentelė su užrašu (duomenys neskelbtini). Rytinėje (duomenys neskelbtini)pusėje yra tinklinė tvora, skirianti gatvę nuo miško. (duomenys neskelbtini) danga- žvyras. Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) atkarpą, ties (duomenys neskelbtini), daiktų ar pėdsakų, galinčių turėti įtakos tyrimui nėra, nieko nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b.l.33-41).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2024-05-14 buvo peržiūrėta įgarsinta vaizdo medžiaga, įrašyta į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno kūno kamera. Pavadinimas (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 14 min. 41 sek. Vaizdo įrašas dalinai spalvotas, neryškus. Filmuojama dienos metu, sodų bendrijos teritorijoje. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, kad pareigūnas, kurio kūno kamera filmuojama, yra A. V. (toliau pareigūnas A. V.), pareigūnas, kurio kūno kamera nefilmuojama, yra V. M. (toliau pareigūnas V. M.), nukentėjusioji moteris – V. J.: šviesių plaukų, apsirengusi šviesia suknele ir šviesiu švarkeliu, juodomis pėdkelnėmis, juodais batais (toliau V. J.), įtariamasis – R. L.: apsirengęs šviesios ir tamsios spalvų džemperiu, tamsia odine striuke, tamsiomis kelnėmis, kepurė su snapeliu (toliau R. L.). Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kaip policijos pareigūnai ateina į medinį sodo namą Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su jais prie namo ateina V. J.. Pareigūnai eidami išsiaiškina, kad įtariamasis atidavė V. J. buto ir sodo raktus. Pareigūnas V. M. pabeldžia į duris, o moteris paduoda raktus, kad atrakintų duris. Pareigūnui atrakinus ir atidarius duris, matyti, kad prie slenksčio namo viduje stovi R. L.. Pareigūnas A. V. sako: "R., išeik. Išsiimk iš kišenių visus daiktus ir ant laiptų pasidėk". Pareigūnas V. M.: "ar vienas esi namuose?"; R. L. nesutinka. Pareigūnas A. V.: "vykdyk reikalavimus, gerai? Nevykdysi reikalavimų, bus panaudotos spec. priemonės". R. L.: "jau mano priemonės buvo vakar panaudotos prieš šitą aferistę. Šitą ponią mylėjau, gerbiau". R. L. ant laiptelių padeda telefoną, pakrovėją. Pareigūnai jį nuveda prie greta namo esančio pastato sienos, įsako iškelti rankas ir atlieka apžiūrą. R. L. sako, kad jis vykdo pareigūnų reikalavimus, kad jis nieko blogo niekam nepadarė, kad jis nori tik pakalbėti. Pareigūnas A. V.: "tai kam gąsdini, kam grasini? Ar pripažįsti, kad padarei nesąmonę?" R. L. garsiai šaukia: "žinoma, pripažįstu, V., V., kam to reikėjo? Kaimynai verkia, ar aš kam nors ką padariau?" Pareigūnai R. L. kišenėse randa piniginę ir degtinės butelį. Pareigūnai veda R. L. į tarnybinį automobilį. R. L. sako, kad jis turi kur gyventi, kad nori, jog jam grąžintų pinigus, 12 000. Pareigūnas V. M.: „kur pinigai yra, namelyje, ar kur?“ R. L.: „ji žino, kur yra. V., ką tu darai? V.! Aš myliu tą žmogų“. Pareigūnas A. V.: „tai ko puoli, tai kam tą padarei?“; R. L.: "apsipykom, ar pas jus šeimoje taip nebūna? Padariau nesąmonę, gailiuosi".Pareigūnai įsodiną R. L. į tarnybinio automobilio sulaikytų asmenų skyrių, pasako, kad telefoną ir laidą grąžins vėliau. R. L.: "aš gailiuosi, sakau nuoširdžiai, šitą moterį labai myliu, ne pyktį laikau". Pareigūnai nustato R. L. girtumą. Alkotesterio rodmenis parodo R. L. ir pasako garsiai: 2,49. Pareigūnai R. L. palieka tarnybiniame automobilyje, o patys kartu su V. J. grįžta į namelį. V. J. pasakoja, kad ji šiandien atvažiavusi apie septintą vakaro ir ėmusi tvarkyti daiktus namelyje. Ant stalo radusi dokumentus, kur parašyta, kad jis vakar buvo išvežtas. Po to pastebėjusi, kad lango rankena atsukta, langas praviras, be jokio plėšimo. V. J. netvarkiusi namelio, o nuėjusi į savo automobilį. V. J.: "kai jis pamatė, kad aš nereaguoju, tada perpyko ir nuplėšė numerį, vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Aš ėmiau važiuoti, jis – man už padangos, už mašinos, kad sustotų. Aš nestojau, net nežiūrėjau, nes buvau išsigandusi. Jis sakė: jei dabar neatidarai mašinos, aš tave užmušiu. Dabar, ruoši pinigus. Ir pasigausiu vaikus, būsit lavonai ir pats pasidarysiu galą. Aš jau nuvažiavau toli toli, pasiimu telefoną, o telefonas išsikrovęs. Aš stoviu ties stotele, žiūriu, atvažiuoja Fordas. Aš stabdau, o mašina turbūt iš tos pačios šaikos, nes jis iššoko, iškrito iš mašinos, nes buvo tokio girtumo. Aš išsigandau, o jie vijosi su Fordu. Vienas gale sėdėjo, langai buvo tamsinti, aš jo nemačiau, bet jis mane gynė. Jie vijosi iki (duomenys neskelbtini), bet aš jų nebemačiau, nežinau, kur nusuko, aš važiavau tiesiai į policiją. O užvakar irgi taip pat: tada išsikviečiau... Pareigūnas A. V.: tai čia su turtu, panašu, tik bardakas. V. J.: „nesvarbu tas turtas, man svarbiau gyvybė“. Pareigūnas A. V.: „jei būtų sulaužyta, mes paminėtumėme, bet dabar tik užsirakinkit“. V. J. pasiteirauja, ar pareigūnai šiandien paleis R. L.. Pareigūnas A. V. atsako, kad šiandien nepaleis, o po to pradeda rinkti informaciją įvykio vietos protokolui, fotografuoja namelį. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b.l. 86-90).
Iš Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. 2024-04-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-04-12 apie 19.00 val. dirbant ekipaže šaukiniu „P1103“ kartu su tyrėju V. M. iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad į (duomenys neskelbtini), kreipėsi moteris, kuriai pažįstamas R. L., gim. (duomenys neskelbtini), grasino susidorojimu. Atvykus nurodytu adresu pasitiko V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos pažįstamas R. L., gim. (duomenys neskelbtini), jai važiuojant iš sodo namelio, savo kūnu užtvėrė jos automobiliui kelią ir grasino jai susidorojimu. V. J. paklausus ar tuo įvykio adresu yra vaizdo stebėjimo kamerų, ji nurodė, kad kamerų kaimynai neturi įsirengę. V. J. nurodė, jog grasinimai jos atžvilgiu buvo realūs ir jai buvo kilęs realus pavojus. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur galėjo būti R. L., juos pasitiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad R. L. pas jį nėra, jam leidus buvo apžiūrėtas sodo namelis. M. P. paklausus, ar šis ką nors žino apie įvykį, jis neaiškiai ir nerišliai išdėstė savo mintis, paklausus ar jis vartojo alkoholinius gėrimus šiandien, jis atsakė, kad kartu su savo tėvu vartoja alkoholinius gėrimus. M. P. nustatytas 2,25 prom. neblaivumas, todėl apsiklausti jo kaip liudytojo nepavyko. Tada nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur V. J. paduotais raktais atrakino jai priklausantį sodo namelį, o jo viduje rado R. L.. R. L. nustatytas 2,49 prom. neblaivumas. Vyras buvo sulaikytas ir pristatytas adresu (duomenys neskelbtini). R. L. pageidavimu, apie jo laikiną sulaikymą buvo pranešta jo mamai L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio pradėtas IT Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 95-98).
Iš Policijos duomenų bazės matyti, jog joje yra fiksuotas V. J. 2024-04-11, 18.51 val. pranešimas apie tai, kad pažįstamas ir neblaivus R. L. atėmė prieš 3 dienas iš jos namų raktus, dabar grasina nužudyti jos katiną, taip pat grasina nužudyti ją ir jos sūnų. Katinas vietoje su smurtautoju. Pranešėja ne vietoje, bijo vyro, todėl važiuoja ir pareigūnus pasitiks prie (duomenys neskelbtini). Turi garso įrašą su grasinimais, pranešėja labai bijo, kad smurtautojas nužudė jos katiną. Atvykus, R. L. pasipriešino policijos pareigūnams (2 t., b.l. 48, 61, 62). 2024-06-21, 17.28 val. V. J. kvietė policiją, nes kieme (duomenys neskelbtini) yra atėjęs nepageidaujamas R. L.. Atvykusiems policijos pareigūnas R. L. paaiškino, kad atėjo, nes norėjo pabendrauti. R. L. buvo išprašytas (2 t., b.l. 56).
Iš Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. G. 2024-12-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad numeris (duomenys neskelbtini) (V. J.), išklotinės laikotarpis nuo 2024.06.14 00:00:00 iki 2024.11.14 00:00:00. Numeris (duomenys neskelbtini) (R. L.) nuolatos bendrauja su numeriu (duomenys neskelbtini) (V. J.). Įvykio dieną 2024-08-03 23:04:56, numeris (duomenys neskelbtini) skambino pagalbos trumpuoju numeriu "112". 2024-08-05 laiku 11:00:51 ir 11:01:00 numeriui (duomenys neskelbtini) (R. L.) išsiųsta žinutė. Tą pačią dieną du kartus laiku 14:49:06 ir 19:08:23 tam pačiam numeriui skambinta. 2024-08-07 matoma, kad su numeriu (duomenys neskelbtini) (R. L.) bendravo SMS žinutėmis t.y. ir siuntė ir gavo iš nurodyto numerio trumpasiąs SMS žinutes. 2024-11-13 18:05:52 skambinta (duomenys neskelbtini) (R. L.) numeriui. Pažymėtina, kad su numeriu (duomenys neskelbtini) (R. L.) bendrauta dažnai ir daugiau nei su kitais numeriais. Daugiau vertingos informacijos tyrimui negauta (1 t., b.l. 117-118).
Iš Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo M. M. 2025-01-31 tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant įeinančių ir išeinančių V. J. naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės nuo 2024-05-14, 00.00 val. iki 2024.11.14, 00.00 val. analizę, nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) eilę kartų bendrauja telefonu su (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 119-121).
Iš 2024-10-08 akistatos tarp R. L. ir V. J. protokolo matyti, kad V. J. parodė, kad 2024-04-12 apie 18.00 val. ji iš darbo atvažiavo į sodo namelį ir nuvykusi suprato, kad R. L. neblaivus. Labai supykau, sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. R. L. pribėgo prie automobilio iš priekio, tarp jos ir R. L. kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas kito atžvilgiu išsakė daug necenzūrinių žodžių. Jis jai negrasino, išsakė daug necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu, tačiau tikrai nepasakė, kad nori ją nužudyti ar kitaip sutrikdyti jos sveikatą. R. L. išsakyti žodžiai, kad "padėsiu tave ir tavo vaikus į vietą" arba „išdaužysiu dantis“, tai nebuvo realūs grasinimai manau, jis taip išsakė iš pykčio ir dėl to, kad buvo labai neblaivus. Su R. L. konfliktai kyla dėl to, kad jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Taip pat nori pasakyti, kad įvykis buvo senai, ji gerai jau įvykio aplinkybių nepamena. Su R. L. bendro ūkio neveda (1 t., b.l. 63- 65).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamajam R. L. inkriminuojama BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018).
Kaip matyti, kaltinamasis R. L. pripažįsta kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje buvęs, kur buvo ir nukentėjusioji, taipogi neneigia užtvėręs nukentėjusiosios vairuotam automobiliui kelią, norėjęs patekti į jos automobilį, nuėmęs nuo pastarojo valstybinio numerio ženklą, koliojęs nukentėjusiąją ir ją negražiai išvadinęs, tačiau neigia minėtos situacijos metu V. J. grasinęs nužudyti ją ar su ja susidoroti, taip pat teigė negalėjęs grasinti nužudyti jos katiną. Kaltinamojo teigimu, jis su kumščiu nedaužė mašinos stiklų, tik ištraukė numerius, pakoliojo, bet kad grasintų – tikrai ne, taipogi jos nesivijo su kitu automobiliu, tik su kaimynu M. važiavo pirkti alkoholio. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pastebi, kad kaltinamojo R. L. parodymai proceso metu pasižymėjo nenuoseklumu, prieštaringumu ne tik kitiems byloje surinktiems įrodymams, bet ir pačiam sau. Teisme R. L. tai kategoriškai neigė išsakęs V. J. atžvilgiu kokius tai grasinimus, tai teigė manantis, jog negalėjo taip būti, jog jis grasintų susidorojimu, po to dar papildė, kad gali būti, kad jis dėl neblaivumo kažko neatsimena, bet jis negrasino. Išsakydamas minėtus prieštaringus teiginius kaltinamasis dar kartu pabrėžė, jog V. nemeluoja. R. L. parodymai buvo nenuoseklūs ir kitose aplinkybėse – tai jis teigė, jog jis link namų ėjo, nes turėjo atvykti V., tai jis nurodė, kad namo ėjo tikslu pasiimti pinigų alkoholiui nusipirkti. Toks kaltinamojo parodymų nepastovumas, prieštaringumas, jo tokius parodymus patvirtinančių įrodymų nebuvimas, sudaro pagrindą teismui tokius jo parodymus laikyti nepatikimais ir juos vertinti kritiškai.
Tuo tarpu nukentėjusioji V. J. teisme patvirtino jos pareiškime policijai bei ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausos metu nurodytas aplinkybes, kurios atsispindi kaltinime, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis R. L. grasino jai pakarsiąs jos katiną, jai važiuojant automobiliu, sustabdęs šį iš priekio, nuplėšęs automobilio priekinį valstybinį numerį, kumščiu daužęs stiklą, grasinęs nužudymu ir kitokiu susidorojimu, kas jai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, vėliau M. P. nutraukus kaltinamąjį nuo automobilio, jai išvažiavus iš įvykio vietos, R. L. ją dar vijosi kitu automobiliu. Tokios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės atitinka liudytojo V. M. parodymus, policijos pareigūno kūno kameros vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolo, tyrėjo A. V. 2024-04-12 tarnybinio pranešimo duomenis bei neprieštarauja liudytojo M. P. parodymams.
Sutinkamai su liudytojo M. P. parodymais, jis pamena įvykį, kuomet pats neblaivus eidamas iš pažįstamo namo, pamatė V. automobilį ant kelio ir R., V. buvo automobilyje, o R. piktas lauke nepraleido pravažiuoti, tada jis R. paėmė už rankos ir patraukė nuo kelio, po ko V. išvažiavo, o jis nuėjo namo, pats su automobiliu niekur nebevažiavo ir nematė, ar R. dar važiavo kažkur. Taigi, liudytojas M. P. paneigė kaltinamojo parodymus, jog jie dar iki kaltinamojo sustabdymo nukentėjusiosios automobilio, buvo sutarę važiuoti pirkti alkoholio ir išsikvietę automobilį, po ko pasišalinus nukentėjusiajai kartu važiavę iš paskos V. J. automobilio, kas tik patvirtina kaltinamojo R. L. parodymų nepatikimumą. Netikėti minėtais pastarojo liudytojo parodymais teismas pagrindo nenustatė, motyvų, kodėl jis galėtų meluoti ar apkalbėti kaltinamąjį taipogi nenustatyta, jų nenurodė ir kaltinamasis.
Nors kaltinamasis neigė atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus V. J. atžvilgiu, įvertinus visą įvykių eigą, nukentėjusiosios parodymus ir juos patvirtinančių įrodymų visumą, kaltinamojo nepatikimus parodymus ir jo veiksmus, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie visus kaltinime apibrėžtus R. L. atliktus veiksmus. Tokį teismo manymą sustiprina ir nukentėjusiosios nurodyti vėlesni kaltinamojo atlikti veiksmai, nukentėjusiajai pasišalinus iš įvykio vietos, jam kitu automobiliu pasivejant nukentėjusiosios automobilį, sustojant netoli jo ir išlipus artinantis prie V. J. automobilio. Motyvų, kodėl nukentėjusioji kaltinamąjį apkalbėtų, teismas nenustatė, argumentuotų, logiškų motyvų nenurodė ir kaltinamasis, be kita ko tvirtindamas, jog V. J. nemeluoja.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios pareiškimo, jame ji nurodė mananti, kad R. L. grasinimai, kad ją užmuš, nužudys, kad nužudys jos vaikus, kad jie visi bus lavonai, yra realūs. V. J. parodymuose ikiteisminio tyrimo teisėjui taipogi užfiksuota, kad kai kaltinamasis jai prie automobilio grasino, ji gerai suprato jo žodžius, ką jis sako, grasinimai buvo realūs, ir ji mano, kad jai buvo kilęs pavojus jos sveikatai, ji tiki, kad jis savo grasinimus gali įvykdyti, kad gali sužeisti, ji jaučia fizinę grėsmę.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas M. P. pažymėjo, kad kaltinamasis įvykio metu buvo supykęs, apie ką, beje, nurodė ir nukentėjusioji, apibūdindama kaltinamojo elgesį, kuris kėlė jai didelę baimę, stresą, nerimą. Apie tokią nukentėjusiosios emocinę būseną liudija ir tyrėjo A. V. 2024-04-12 tarnybinio pranešimo duomenys, liudytojo V. M. parodymų turinys, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolo duomenys. Liudytojas V. M. parodė, kad moteris kreipėsi, nes jai grasino, ji pati atvyko į komisariatą, ji buvo susijaudinusi, išsigandusi. Tyrėjas A. V. savo 2024-04-12 tarnybiniame pranešime be kita ko pažymėjo, jog V. J. paaiškino, kad jos pažįstamas R. L. jai važiuojant iš sodo namelio, savo kūnu užtvėrė jos automobiliui kelią ir grasino jai susidorojimu, grasinimai jos atžvilgiu buvo realūs ir jai buvo kilęs realus pavojus.
Teismas pažymi, kad vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo grasinimų realumo, nes minėtų R. L. nukentėjusiajai išsakytų žodžių ir atliktų veiksmų junginys sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai bijoti grasinimo įgyvendinimo ir manyti, kad kaltinamojo grasinamieji veiksmai gali būti realiai padaryti. Netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kokius žodžius jai išsakė R. L. ir kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko, kodėl kaltinamojo grasinimus ji laikė realiais ir kodėl bijojo, kad jie gali būti įgyvendinti, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Esamoje situacijoje nėra jokio pagrindo manyti, kad R. L. minėtieji veiksmai turėjo kitokią prasmę. Apie kaltinamojo veiksmų realią grėsmę nukentėjusiajai pagrįstai leidžia manyti ir liudytojo M. P. elgesys tramdant kaltinamąjį, pastarąjį patraukiant nuo nukentėjusiosios automobilio. Nėra abejonių, kad savo išsakytais žodžiais ir atliktais veiksmais kaltinamasis siekė įbauginti nukentėjusiąją, sukelti jai nerimo, baimės, nesaugumo jausmą, apie ką nukentėjusioji ir parodė.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis R. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, išsakydamas kaltinime nurodytus žodžius ir atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus grasino nužudyti V. J. ir jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nėra abejonių, kad kaltinamasis sąmoningai atlikdamas minėtus ir kaltinime nurodytus veiksmus suprato, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, siekdamas sukelti jai baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo R. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies
Kaltinamasis R. L. teisme dėl jam inkriminuojamos BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos parodė, kad viskas buvo (duomenys neskelbtini), kur buvo svečiuose atvykusi jo mama. Jis buvo neblaivus. Jie (jis, jo mama ir V.) sėdėjo, moterys lengvai atsigėrė šampano, o jis nueidavo į tualetą ir išgerdavo dar stipriau. Atėjo V. žinutė iš draugės, kad eiti į šokius. Jis supyko, jie susiginčijo, jis buvo neteisus, kad lietė jos telefoną ir perskaitė žinutę. Jie susipyko. Mama pamatė, kad vyksta konfliktas, ir išėjo į antrą aukštą. Jie toliau ginčijosi. V. sakė, kad važiuos namo, o jis galvojo, kad ji važiuos į šokius. Ji norėjo ištrūkti iš terasos, bandė pranerti pro jį, jis bandė neišleisti. Tik pamatė, kad ji pravirko, tada jis pasitraukė ir išėjo, atrodo, kad pas tą patį kaimyną išgerti. Po tam tikro laiko jis grįžo dar neblaivesnis. Naktį apsiramino, o ryte išlydėjo mamą į stotį. Jis nespyrė V. Mano, kad ji tai pasakė iš išgąsčio. Jis neatsimena, kad būtų jai sudavęs, spyręs. Jis buvo labai stipriai išgėręs, išgėrė 0,7 l degtinės butelį. Spyris į akį gali sukelti skausmą. V. nakvojo arba namie, arba su mama, nes kai jis parėjo iš kaimyno ir ėjo gulti pirmame aukšte, tuo momentu jos pirmame aukšte nebuvo. Jis V. kitą dieną pamatė, kai išlydėjo mamą. Sužalojimų jis nematė, ji buvo su akiniais. Anksčiau jis nėra smurtavęs prieš V., žodžiu yra pykęsi, grasinimų nėra išsakęs. V. galėjo terasoje atsitrenkti į balkį. Ji pravirko, bet jis nepasiteiravo dėl ko pravirko. Kai ji mosikavosi, jis paėmė ją už rankų, bet nespaudė. Veiksmas vyko terasoje, kur yra balkiai. V. sėdėjo, kai norėjo ištrūkti, jis nepastebėjo, kad galėjo atsitrenkti. Tą naktį telefonas liko pas V.. Jis nežino, kur ji buvo tą naktį, ėjo pro prūdą ir nematė jos automobilio.
Nukentėjusioji V. J. teisme parodė, kad R. L. svajojo, kad jo mama atvyktų į sodą, mama atvyko. Jo mamai svečiuojantis ji pamatė, kad jis girtėja. Jis paėmė jos telefoną, rado žinutę nuo pavaduotojos, kuri kvietė į jubiliejų. Jis telefono nepaėmė, grąžino jam. Jis įtūžo, kad ji neišvyktų. Jo mama nelinkusi konfliktuoti, todėl užlipo į antrą aukštą. Ji norėjo išvykti, jis ėmė raminti, viską darė, kad tik ji liktų. Ji sėdėjo krėsle, jis iš kojos užgavo jai akį. Ji pradėjo šaukti, jis pradėjo glostyti, kad netyčia, kad paslydo. Ji verkė, šaukė ir prašė mamos iškviesti pagalbą. Tada ji ištrūko, daug laiko praleido pievoje, tol kol jis užmigo, kol jie su mama užmigo. Ji pareigūnų negalėjo išsikviesti, buvo užimtos linijos. Kai jis jai spyrė, jo mama buvo antrame aukšte. Jis stovėjo atsirėmęs ir ji sėdėjo, jis iš kojos pataikė ir jai buvo žymė akyje. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodžiau, kad jis sėdėdamas spyrė. Mano, jog tas spyris buvo tyčinis. Laiko tarpas praėjo, sunku atkurti visas aplinkybes. Teisingai nurodyta jos pareiškime, nes geriausiai atsiminė tas aplinkybes. Mano, kad tyčinis veiksmas buvo. Tuo metu ji nejuto skausmo, bet ryte pajuto skausmą, nes buvo žymė, tada jau pradėjo skaudėti. Kai ji nurodė, kad jai spyrė ir sukėlė skausmą, teisingai nurodė. Ji neiškart nurodė apie spyrį, nes jis išsiblaivė ir atsiprašinėjo, jo mamos sveikata prasta, nenorėjo jam pakenkti, todėl nesikreipė. Bet ji patvirtina, kad buvo spyris, smūgis buvo, gal tyčinis veiksmas buvo. Alkoholis kaltas dėl visų jo veiksmų. Jis blaivus yra labai geras, padeda visiems, bet kai išgeria, prisidaro bėdų. Jis būdamas blaivus nedarytų tokių dalykų, nebūtų spyręs, nebūtų grasinęs. R. jos atsiprašė, jis dažnai atsiprašo dėl visko. Jis priklausomas nuo jos, gal dėl to atsiprašo. Ji pagailėdavo, nes be jos jis atsidurtų nakvynės namuose. Nukentėjusioji sakė jo mamai apie spyrį. Ši sakė, kad žino ir nepajėgi juo rūpintis, nes visi nuo jo nusisukę. Jai buvo gėda kažkam sakyti. Jo mama matė nuo ryto mėlynę. Nukentėjusiajai atrodo, kad ji jo mamai nesakė, kad spyrė, bet sakė, kad R. taip padarė. Jai žymė ant akies buvo raudona, mano mama matė. Niekam daugiau ji nesakė apie tą spyrį, gėda buvo. Nelabai kas pastebėjo, o jeigu klausė, ji sakė, kad miške užsigavo. Pareigūnai siūlė išsiimti abdukciją, bet ji nėjo dėl to. Ji sūnui, artimiesiems nepasakojo. R. atsiprašymą ji vertina teigiamai. R. neigia veiksmus, nes dabar kalba blaiviu protu, nes jis turi du veidus, kai blaivus ir girtas. Nukentėjusioji jaučia gailestį ir nenori žmogui sugriauti gyvenimo. Šiai dienai ji jaučiasi saugiai. Ji jo girto bijo. Negali atsakyti, ar jis jai mėlynę padarė, kad ji neišvažiuotų. Tas telefonas, kuriuo jis naudojasi, tai ji yra nupirkusi ir šiai dienai dar moka, galėjo atimti ir abonentą, ir telefoną, bet to nedarė. Jai nebuvo skambinta ir prašyta pasigailėti. Nukentėjusioji tvirtina visas aplinkybes nurodytas kaltinime.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-10-29 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. J. parodė, kad R. L. kai išgeria, jis yra žiaurus, blaivus toks nėra. Pats sakė tyrėjai, kad išgėręs gali padaryti bet ką. Kreipėsi daug kartų į policiją, paskutinį kartą įvyko susistumdymas. Kai bandė iš jos ištraukti telefoną, ją sužalojo. Įvykis buvo rugpjūtį. Atvažiavo R. L. mama pas juos į sodą, padėkojo, kad tiek padėjo sūnui. Kalbėjosi su ja, sėdėjo, sakė, kad sūnus per daug vartoja alkoholio. Nematė, ką veikia R. L., bet jis pats pasakė, kad ką tik išgėrė 0,7 litro degtinės. Situacija paaštrėjo, nes jis išgėręs pasidaro agresyvus. Jis ją apkabino, laikė prispaudęs, trynė jos žinutes iš telefono. Tada susistumdė ir jis užgavo dešinę akį. Jis ją stumdė, jie sėdėjo, o paskui jis spyrė jai į galvą iš kojos. Jis ją laikė apkabinęs ilgą laiką, negalėjo iš jo išsilaisvinti, pasikviesti pagalbą. Prašė mamos, kad kviestų pagalbą, bet ji buvo antrame aukšte ir ne viską girdėjo. Kai pagaliau išsilaisvino iš jo, prabuvo tą naktį pievoje, nes bijojo grįžti. Ryte jis išsiblaivė, mama išvažiavo į Marijampolę. Jis pasakė, kad neišeis iš jos sodo, kol nesusimokės, sakė, kad neturi kur gyventi. Baigiasi deklaracijos laikas, tai jis sugudravo, paėmė buto durų raktą, nes pasigedo. Ji muistėsi, kol jis ją laikė. Stengėsi elgtis ramiai, prašė geruoju, kad paleistų, tada pagriebė telefoną, sakė sulaužys. Tada spyrė ir buvo atsiradusi mėlynė virš akies. Niekam nesakė, kaip mėlynė atsirado, nes buvo gėda. Po trijų dienų kvietė policiją, tada pareigūnai pastebėjo mėlynę. Paskutinis įvykis, kai gavo pranešimą, kad uždėjo jai smurto orderį, kad negali artintis prie savo namų. Nuvažiavo į policiją ir vakare orderį panaikino. Po to įvykio mėlynė laikėsi kokias 4 dienas. Į medikus nesikreipė, nebenorėjo. Atsakydama į klausimus V. J. parodė, kad kai atsirado mėlynė po smūgio, abu sėdėjo, jis tai atsistodavo, tai vėl atsisėsdavo. Sėdint koja spyrė į akį. Kiek atsimena, jis buvo su basutėmis. Tuo metu sukėlė skausmą. Kvietė policiją kai tik ištrūko, bet negalėjo prisiskambinti. Po trijų dienų ir ant rankos buvo mėlynė dėl to, kad spaudė rankas, norėjo atimti telefoną. Galėjo spirti ir iš pavydo, nes laiko ją savo moterimi. Žinučių grasinančių niekam nerodė, su niekuo apie tai nekalbėjo, nes gėda. Su mama pasikalba, bet ji sunkios sveikatos. Darbe sakė, kad mėlynė atsirado, kai grybavo ir atsitrenkė į šaką. Tada terasoje rugpjūčio mėnesį su R. vyko ilgas konfliktas, jo mama buvo viršuje, bet nesikišo, nes gal bijojo jo pati, nematė, kaip spyrė. Po įvykio tolimesniame sklype nuo sodo buvo pievutėje, nes bijojo grįžti, bijojo jo. Jis reikalavo lytinių santykių, bet ji neprisileidžia iki tiek. Prašo, kad R. L. išsikraustytų ir nesiartintų prie jos. <...> (1 t., b.l. 153-156).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-08-06 V. J. parodė, kad 2024-08-03 apie 18.00 val. ji po darbo nuvažiavo į savo sodą adresu (duomenys neskelbtini) ir ten pastebėjo, kad sode, sodo namo terasoje yra pažįstamas R. L. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir R. mama L., apie 59 m. (daugiau duomenų nežino). Jai būnant sodo namo terasoje su L., R. grįžo į sodą iš parduotuvės neblaivus. Jai sėdint ant sofos, su R. pradėjo konfliktuoti dėl jo elgesio, nes jis buvo neblaivus. Ji buvo minėjusi R., kad jeigu vartos alkoholį, bus iškraustytas iš sodo. R. sėdėjo ant krėslo priešais ją, supyko dėl priminimo ir reikalavimo dėl alkoholio, R. sėdėdamas spyrė jai iš dešinės kojos į veidą ir pataikė į dešinę akį. R. L. veiksmai jai sukėlė fizini skausmą. Po smūgio ji pradėjo šaukti, pabėgo iš savo sodo ir laukė kol R. užmigs. Taip pat skambino pagalbos numeriu 112, tačiau paskambinus atsiliepė atsakiklis, kuris paaiškino, kad visi operatoriai užimti. Ji į savo sodą grįžo 2024-08-04 apie 00.30 val., pastebėjo, kad R. miega, todėl nusprendė pasilikti sode ir eiti miegoti. Prašo R. L. įpareigoti nesiartini ir išsikraustyti iš sodo namelio adresu (duomenys neskelbtini). Ji su R. yra pažįstami pusantrų metų. Ji jam padeda finansiškai ir stengiasi jam padėti, išsigydyti alkoholizmą, Ji yra priregistravus R. prie savo būto adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jis paprašė, kad jis gautų pašalpą, tačiau R. minėtu adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, o yra apsistojęs sodu namelyje adresu (duomenys neskelbtini), nes jis neturi kur gyventi. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b.l. 138-141).
Iš 2024-08-06 V. J. pareiškimo matyti, jog ji pranešė apie tai, kad 2024-08-03 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), sodo namo esančioje terasoje, pažįstamas R. L. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), iš dešinės kojos spyrė į dešine akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir asmenį nubausti įstatymų numatyta tvarka (1 t., b.l. 124-126).
Liudytoja L. V. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. 2024 m. gal rugpjūtį ar rugsėjį ji lankėsi (duomenys neskelbtini), kur lankė sūnų ir matė V., kurios pavardės ji nežino. Sūnus gyveno V. sode, adreso nežino. V. leido jam ten gyventi. Ji buvo vieną dieną, o antroj ar trečioj dienoj išvyko. Santykių tarp sūnaus ir V. nebuvo, tik ši leido jam ten gyventi. Su V. jie bendro ūkio nevedė. Kokie jų santykiai buvo, ji nežino. Sūnus jai nesakydavo apie jų santykius. Kai ji buvo pas juos, visi trys, kaip draugai, sėdėjo, išgėrė vyno butelį. Jai būnant sūnus su V. pasibarė, tai buvo ne tai, kad konfliktas, o tiesiog jie garsiai kalbėjo. Ji nematė, kai ji nulipo nuo 2 aukšto, jie televizorių buvo pasileidę, ji suprato, kad jie dėl žinučių susipyko. R. prašė parodyti žinutes, bet V. nerodė. Ji pamatė, kad jie ginčijasi, ir išėjo ant kelio dukrai pasiskambinti. Ji nematė, ar R. paėmė tą telefoną ar bandė paimti. Kai ji parėjo nuo kelio, buvo ramu, jie dar pažiūrėjo televizorių ir ji užlipo miegoti. Kai ji nuėjo miegoti, gal buvo apie 21 val., jau buvo pradėję temti. Nuėjusi į antrą aukštą miegoti, ji negirdėjo jokio konflikto, nes jei būtų girdėjusi, tai nebūtų galėjusi miegoti. Jie sėdėjo ir televizorių žiūrėjo, bet triukšmo nebuvo. Naktį sūnus miegojo tam namelyje, ji buvo nulipusi apačion ir matė, kad R. gulėjo, o V. ar buvo kartu, ji nematė. Kai ji atsikėlė ryte, V. buvo namuose, neatsimena, ką ši veikė. Ant V. veido ji matė mėlynę. V. dažosi, tai liudytoja nežino, gal ten ir dažai buvo. Ji neklausė, kas ten V.i buvo. V. mėgsta dažytis, gal norėjo išsidažyti ir išsitepė. V. nesiskundė, kad kažkas būtų vykę. Tą vakarą, kai jie sėdėjo, sūnus nebuvo stipriai girtas. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastaroji papildomai paaiškino, kad ji nematė, ar jie ten tą telefoną kirto ar ne. Šiandien, ką ji sako, yra tiesa, tyrėjai sakė galimai. Ji visko nematė, konflikto nematė, galvoja gal. Ar ji ten mėlynę matė ar ne, nežino. Negali užtvirtinti, ar buvo mėlynė. Ji negali patvirtinti, kad V.i po akim buvo mėlyna spalva. Gal ši buvo verkusi ir nutrynė dažus. Nepastebėjo, kad V. būtų nepailsėjusi, nekreipė dėmesio. Ji matė, kad buvo iškritę auskarai, tik nematė, kaip jie pametė tuos auskarus. Ji sakė, kad galimai iškrito auskaras. Galimai, kai jie vienas iš kito norėjo paimti telefoną, bet galimai. Sūnus nepasakojo apie konfliktus su V., jam nėra žinomi jokie įvykiai. Jai nežinoma, kad sūnus būtų smurtavęs prieš tas kitas moteris. Liudytoja nėra šnekėjusi su V. apie sūnaus gyvenimą, tik apie alkoholio vartojimą. Ji nėra po įvykio skambinusi V.i ir ši nėra jai skambinusi. Ji nėra šnekėjusi su V. apie tai, kad ši leistų sūnui gyventi ir šio pasigailėtų. Neatsimena, ar R. jai yra sakęs, ką V. nupirkusi, gal ir sakė, kad akinius, telefoną nupirko. V. sūnui leido gyventi, tai jis darbais atsilygindavo. Sūnus nėra sakęs, kad V. jam skolinga.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-10-15 liudytoja L. V. parodė, kad į sodo namelį adresu (duomenys neskelbtini) ji atvyko 2024-08-02 vakare, galimai apie 18 val. <...> Tą patį vakarą minėtame sodo namelyje, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo visi kartu t. y., ji, sūnus R. bei jo draugė V., darė paprastą pasisėdėjimą, lauke ant supynės šalia buvo stalelis, kepė valgyti ir ant stalo buvo vienas butelis vyno 0,5 l, kurį tą vakarą gėrė jie trise. Daugiau jokio alkoholio nei ji, nei sūnus R., nei jo draugė V. nevartojo. Vėliau vakarojimas persikėlė į namelio vidų. Namelio viduje, tačiau nepamena kiek galėjo būti valandų, bet jau buvo pradėję tempti, V. gavo sms žinutę į savo mobilųjį telefoną, ko pasekoje, kiek matė ir girdėjo, sūnus R. paprašė V. parodyti, kas jai parašė, tačiau V. atsisakė jam parodyti savo telefoną. Sūnus bandė iš jos paimti telefoną ir paskaityti sms žinutę, tačiau nepavyko ir jie kartu išėjo į lauką, o ji liko namelio viduje. Netrukus ir ji tuoj pat išėjo į lauką, išgirdo vykstantį žodinį konfliktą tarp R. bei V. dėl minėtos sms žinutės, kurią gavo V.. R. žodžiu teigė, jog V.i rašinėja kiti vyrai. Visas konfliktas vyko maždaug apie 1 valandą. V. po kurio laiko parodė R. savo mobilųjį telefoną, tačiau, kiek girdėjo, Račardas sakė, kad V. jau visas sms žinutes ištrynė. Vienintelis fizinis kontaktas tarp R. ir V. buvo tik tuomet, kai jie buvo lauke, sėdėjo ant sofos terasoje ir R. rankomis bandė išplėšti iš V. jos mobilųjį telefoną, tačiau V. muistėsi, ko pasekoje jai iškrito vienas auskaras ir sūnui išskirto vienas auskaras. Jokio spyrio konflikto metu ji nematė ir to nebuvo. Taip pat negirdėjo, kad V. būtų skundusis, jog R. jai įspyrė ar, kad jai kažką skauda, ji nesiskundė jokiu fiziniu skausmu, tuo labiau viso konflikto metu nuo pradžių ji buvo šalia jų ir vaikščiojo paskui juos, kad nieko blogo neįvyktų. Vakare po konflikto t. y. 2024-08-03 jokių sužalojimų ant V. nematė. Po įvykusio konflikto V. ir R. susitaikė ir visi nuėjo miegoti į sodo namelį, ji miegojo antrame namelio aukšte, o V. ir R. pirmame. Tą vakarą jokia pagalba t. y., nei policijos, nei greitosios medicinos pagalba kviesta nebuvo, nes nebuvo reikalinga. 2024-08-04 ryte, valandos nurodyti negali, nes jau tikrai nepamena, pastebėjo, kad pas V. ant veido po akimi, tačiau tikslios vietos ir akies nurodyti negali, nes praėjus laikui nepamena, pamatė, kad yra sužalojimas - atsiradusi vadinamoji mėlynė, tačiau V. nieko jai nesakė, nesiskundė niekuo. <...> (2 t., b.l. 24-27)
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. M. teisme parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėju. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Nepamena, kad jam būtų tekę vykti į sodų bendriją. (duomenys neskelbtini) barą jis žino, bet kad prie jo kažkokius veiksmus atliktų - nepamena. 2024 m. balandžio mėnesį įvykių nepamena. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2024-10-07 duotus jo parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus ir pažymėjo, jog tai eilinis atvejis, nieko daugiau nepamena.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad 2024-08-06 dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką su kolega M. A., kai iš Panevėžio apskr. VPK budėtoju gavo pranešimą, kad sekmadienį pranešėją sumušė nuomininkas R. L., visi laukia alaus bare (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja V. J., kuri nurodė, kad sekmadienį t.y. 2024-08-03 sodo namelyje tarp jos ir R. L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. L. spyrė (kuria koja nenurodė) V. J. į veidą, taip pataikė į dešinę akį. Ant V. J. jokių sužalojimu nesimatė. V. J. nurodė, kad pats R. L. šiuo metu yra alaus bare (duomenys neskelbtini) . Nuėjus į barą, R. L. nurodė, kad V. J. nemušė ir jokių smūgių jai nesudavė. R. L. buvo patikrintas girtumas, kiek pamena, jam buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas. V. J. ir R. L. abu nurodė, kad nėra sugyventiniai ir bendro ūkio neveda. V. J. buvo įteikta užduotis nuvykti pas medicinos ekspertus, bet ji iškarto nurodė, kad pas juos nevyks. Greitoji kviesta nebuvo. V. J. nurodė, kad įvykio dieną bandė skambinti bendruoju pagalbos numeriu, bet atsiliepęs atsakiklis nurodė, kad tuo metu buvo visi operatoriai užimti, po to daugiau kreiptis nebandė (1 t., b.l. 188-191).
Iš 2024-08-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). <...> Iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b.l. 129-135).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2024-09-09 buvo perklausytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas 2024-08-06, 18.25 val. pranešimo apie įvykį garso įrašas, surašytas protokolas. Protokole fiksuota, kad apie įvykį pranešė V. J., kuri pasakė ir į operatoriaus klausimus atsakė: "sakykit, aš norėčiau paklausti, kur man kreiptis, žmogui leidau gyventi, jisai mane šantažuoja, sumušė, dabar yra jis yra alubaryje, (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, ir tiesiog kelia grėsmę soduose, paėmęs raktus mano sodo, vienu žodžiu terorizuoja. Įleidau pagyventi, tai, suprantat, va kas gavosi. Kaip nuomininkas"; "jis mušė sekmadienį, iš šeštadienio į sekmadienį"; "nes aš negalėjau skambinti, pagalbos telefonas buvo užimtas šeštadienį, tik sekmadienį"; "nerašiau dar pareiškimo, važiuosiu rašyti"; "ne, nepranešiau. Tiesiog baimėje, nes jis mane visaip terorizuoja, šantažuoja, kad susidoros"; atsakė, kad sumušė sode; "(duomenys neskelbtini). O dabar jis yra (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, R. L., alaus baras. <...> (2 t., b.l. 31-35).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2024-09-11 buvo peržiūrėtas įgarsintas vaizdo įrašas darytas į iškvietimo vietą atvykusių pareigūnų kūno kamera, įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 12 min. 28 sek. Surašytas protokolas, kuriame fiksuota, kad vaizdo įrašas dalinai spalvotas, neryškus. Filmuojama prie alaus baro (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini). Įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai M. A. ir M. M. prie alaus baro (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), susitinka su dviem vyriškiais, vienas kurių R. L., ir kalba su pastaruoju <...>, po ko prieina V. J., kuri nurodė, kad "tai jisai mane iš šeštadienio į sekmadienį sumušė, bet aš niekaip negalėjau prisiskambinti, buvo užimtos linijos visos"; "iš kojos trenkė į akį, va ranka mėlyna visa (rodo dešinės rankos dilbį), sukėlė jai skausmą <...> (2 t., b.l. 36-45).
Iš tyrėjos E. G. 2024-12-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kad kreipėsi V. J. 2024-04-12 apie 18.30 val. pažįstamas R. L., V. J. vairuojant automobilį, pribėgo ir sustabdė jos automobilį, atsistodamas priešais jį. Priėjęs prie vairuotojo lango, pradėjo kumščiu daužyti į stiklą, grasinti V. J., kad ją užmuš, nužudys, kad nužudys jos vaikus, kad jie visi bus lavonai. Kreipėsi V. J., kad 2024-08-03, apie 23.00 val. sodo namelio, adresu (duomenys neskelbtini), terasoje R. L. spyrė į dešine akį, sukeldamas fizinį skausmą. 2024-12-11 apie 11 val. susisiekus su J. V., kuri buvo pripažinta nukentėjusi ikiteisminiuose tyrimuose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir liudytoja ikiteisminiame tyrime: (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad po paskutinio ikiteisminio tyrimo t.y. (duomenys neskelbtini), kuriame ji buvo pripažinta nukentėjusiąją su R. L. išsiskyrė, po ko vis R. L. ateidavo prie jos namų kaip nepageidaujamas asmuo, todėl pakeitė savo gyvenamąją vietą, šiuo metu gyvena ramiai. Su R. L. nebendrauja visiškai ir nenori, apie jį kalbėti, ar pasakoti. 2024-12-11 apie 11.30 val. buvo susisiekta su R. D. (kuris yra J. V. sūnus), kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiuose tyrimuose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). R. D. nurodė, kad šiuo metu mama su R. L. negyvena ir su juo nebendrauja, gyvena ramiai ir nenori kištis. Pats R. D. ir jo mama ką nors pasakoti apie R. L. nenori. 2024-12-11 apie 13.50 val. buvo susisiekta su J. M., kuri ikiteisminio tyrimo byloje: (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta nukentėjusiąją, ji nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) rajone ir nieko nenori pasakoti apie bylą (2 t., b.l. 74-75).
Iš 2024-10-08 akistatos tarp V. J. ir R. L. protokolo matyti, jog V. J. parodė, kad 2024-09-03 apie 18.00 val. ji po darbo nuvažiavo į savo sodą ir ten pastebėjo, kad terasoje yra pažįstamas R. L. ir R. mama L. Po to būnant sodo namo terasoje su L., R. grįžo į sodą iš parduotuvės neblaivus. Jai (V. J.) sėdint ant sofos, su R. pradėjo konfliktuoti dėl jo elgesio, nes jis buvo neblaivus. Tarp jos ir R. kilo žodinis konfliktas, jis jai nespyrė, tik ji duodama pirminius parodymus buvo susijaudinusi, dėl to neteisingai įvardino, kad R. jai spyrė, iš tikrųjų jis ją tik pastūmė ir ji nuo pastūmimo neišlaikė lygsvaros ir atsitrenkė į terasos balkį, dėl to jai skaudėjo dešinę akį. R. L. apie 2024 m. rugpjūčio įvykį paaiškino, kad atvažiavo į sodo namą pas V., buvo neblaivus, todėl su V. susipyko. V. priekaištavo, kad jis atsivežė į jos sodo namą savo mamą, o pats prisigėrė. Jam priekaištai nepatiko, todėl išsakė jai daug necenzūrinių žodžių, po to terasoje ji rankomis sklaidėsi, norėdama išeiti iš terasos, o jis norėjau ją sulaikyti, kad ji neišeitų, dėl to jis stipriai suėmė jos rankas, norėdamas ją nuraminti, bet ji toliau bandė išeiti, sklaidėsi ir galbūt atsitrenkė, bet jis šio fakto nematė. Jis V. nemušė. Pats konfliktas buvo trumpas ir greitas, dėl to visų įvykio aplinkybių jau nepamena. Terasoje daug daiktų, V. galėjo užkliūti, nukristi (1 t., b.l. 161- 163).
Kaltinamajam R. L. inkriminuojama BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šioje byloje R. L. kaltinamas tuo, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis naudojo fizinį smurtą prieš V. J., tai yra kilusio konflikto metu vieną kartą spyrė dešine koja sėdinčiai nukentėjusiajai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis pripažįsta kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje tarp jo ir V. J. kilus žodiniam konfliktui, tačiau neigia jo metu vartojęs pastarosios atžvilgiu fizinį smurtą. Teismas pastebi, kad apklausiamas teisme kaltinamasis pradžioje tvirtino prieš nukentėjusiąją nesmurtavęs, vėliau nurodė, jog neatsimena, kad būtų jai sudavęs, spyręs, galiausiai pateikė versiją, kad V. galėjo terasoje atsitrenkti į balkį, bet jis to nepastebėjo. Gi teismas tokius kaltinamojo nenuoseklius, prieštaringus parodymus, juos vertindamas visų byloje surinktų įrodymų visumoje, vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau tos jo pozicijos nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, kurie priešingai – ją paneigia.
Nukentėjusioji teisme patvirtino savo pareiškime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo per apklausą nurodytas aplinkybes apie kaltinamojo smurtavimą prieš ją kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Pasak nukentėjusiosios, R. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būdamas neblaivus, tarp jų kilus konfliktui, iš dešinės kojos spyrė į dešine akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kilęs konfliktas pripažino ir pats R. L., tą patvirtino ir pastarojo mama L. V.. Nors kaltinamojo mama nurodė jokio sūnaus smūgio, spyrio V. J. nemačiusi, taip pat teisme išsigynė savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad po įvykio sekančios dienos rytą matė pas V. ant veido po akimi sužalojimą – mėlynę, įvertinus mamos ir sūnus šeimyninį ryšį, jos suinteresuotumą sūnaus naudai, teismas liudytojos L. V. parodymus teisme išsiginant minėtų savo parodymų vertina kritiškai, kaip bandymą padėti sūnui išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu minėtus parodymus apie pas V. ant veido po akimi matytą sužalojimą – mėlynę davė niekieno neverčiama bei po tokių parodymų pasirašė ranka, patvirtindama jų teisingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokie liudytojos L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka nukentėjusiosios V. J. parodymus teisme, jos pareiškime nurodytas aplinkybes bei Bendrosios pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole fiksuotus duomenis. Teismas pastebi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl prieš ją vartoto fizinio smurto atitinka ir liudytojo M. M. parodymus, kur jis nurodė, kad jam V. J. nurodė, jog R. L. spyrė jai į veidą, pataikydamas į dešinę akį.
Taigi, netikėti nukentėjusiosios V. J. nurodytomis aplinkybėmis dėl R. L. prieš ją kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vartoto fizinio smurto ir fizinio skausmo sukėlimo jai, kuomet jos atitinka ir kitų byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pagrindo nenustatė. Motyvų, kodėl nukentėjusioji galėtų meluoti ar apkalbėti kaltinamąjį, teismas nenustatė. Be to, pastebėtina ir tai, kad pats kaltinamasis parodymų teisme metu pažymėjo, jog V. nemeluoja.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis R. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis naudojo fizinį smurtą prieš V. J., tai yra kilusio konflikto metu vieną kartą spyrė dešine koja sėdinčiai nukentėjusiajai į veidą, pataikydamas į dešinę akį, ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad R. L. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, sukėlė pastarajai fizinį skausmą, ko, beje, neneigė ir pats kaltinamasis, teisme nurodydamas, kad spyris į akį gali sukelti skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo R. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, į tai, kad R. L., būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, be kita ko anksčiau padaręs ne vieną smurtinę nusikalstamą veiką, padarė dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis R. L. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra vidutinio amžiaus, išsiskyręs, jo teigimu – turi septynis vaikus, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, šiuo metu yra dirba, yra teistas, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, be kita ko atsižvelgdamas taip pat į ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam skirtų švelnesnių bausmių neefektyvumą bei neveiksmingumą jo elgesiui, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmes už kiekvieną nusikaltimą nustatant artimas vidurkiams.
Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, kuri nustatyta atsižvelgiant į bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Taipogi teismas, nors R. L. yra teistas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad šiuo metu kaltinamasis dirba, teigia nebevartojantis alkoholio ir besilankantis anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, apie ką nurodė ir nukentėjusioji, teismas sprendžia esant pagrindui kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir R. L. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kartu skiriant, teismo manymu, bausmės paskirtį įgyvendinti padėsiančias ir prevenciškai veiksiančias BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytas pareigas.
Teismo manymu, bausmės tikslai dar gali pasiekti be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės realus atlikimas pažeistų teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tikslui pasiekti, gi teismo paskirtų pareigų visuma turės poveikį kaltinamajam ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į subendrintos bausmės laiką įskaitytinas R. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 12 d. 19.42 val. iki 2024 m. balandžio 14 d. 12.23 val. (dvi paros).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti R. L. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 ir 6 dalimis subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nebendrauti su nukentėjusiąja V. J., nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į subendrintos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 12 d. 19.42 val. iki 2024 m. balandžio 14 d. 12.23 val. (dvi paras).
R. L. pripažinti recidyvistu.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. J., įpareigojant jį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu 100 (vieno šimto) metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti adresais(duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.