Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2020 m. kovo 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos LR BK 236 str. už melagingą įskundimą ir pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pateikė tokį pareiškimą ir melagingai įskundė G. S. ir, apklausiama liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11279-20, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad G. S. 2020 m. kovo 17 d., apie 22.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė jai į veidą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jai nuėjus į virtuvę, dar vieną kartą kumščiu smogė į veidą, taip jai sukėlė fizinį skausmą, nors tokių aplinkybių nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

J. V. padaryta veika yra numatyta BK 236 straipsnio 1 dalyje.

J. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:

J. V., apklausta įtariamąja, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad būdama įspėta ir rašytinai supažindinta dėl jai gresiančios atsakomybės dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą bei dėl melagingų parodymų davimo, tyčia melavo policijos pareigūnams, kad ją sumušė jos draugas G. S. Parodė, kad 2020 m. kovo 17 d., apie 9 val. jai paskambino pažįstamas G. S. bei pasiūlė kartu pažvejoti. G. S. vartojo degtinę. Po žvejybos, vakare, grįžo pas G. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur pastarasis toliau gėrė degtinę. Visą vakarą G. S. į ją nekreipė dėmesio ir nuolat telefonu žinutėmis bendravo su kitomis moterimis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, G. S. paprašė, kad ji išeitų iš jo namų. Išeidama kieme paslydo ir griuvo ant akmenų. Virsdama susižalojo kairę veido pusę. Nuėjusi į kambarį, G. S. pasakė „pažiūrėk ką tu padarei“ ir išėjusi į lauką apie įvykį pranešė policijai. Ji apklausoje davė melagingus parodymus, kad ją tyčia, kumščiu smogdamas du kartus į veidą, sumušė G. S., taip norėdama šį pamokyti, kad jis bendrauja su pažįstamomis ir į ją kreipia mažai dėmesio. Jos G. S. tikrai nemušė, ji vyrą tyčia apkaltino, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 57-58);

liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su J. V. draugauja apie metus laiko, svečiuojasi vienas pas kitą, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda. 2020 m. kovo 17 d. ryte jis paskambino J. V. ir pakvietė ateiti pas save į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jie kartu buvo išvykę pažvejoti, po to, grįžę į jo namus, abu gėrė degtinę. Jis tuo pačiu metu susirašinėjo telefonu su kitomis moterimis, kas J. V. labai nepatiko. Ši supyko ant jo, pradėjo jam priekaištauti. Susinervinusi išėjo į lauką, po kurio laiko vėl grįžo. J. V. į lauką buvo išėjusi ne vieną kartą. Matydama, kad ši blogai nusiteikusi, jis paprašė, kad J. V. eitų į savo namus. J. V. išėjus, jis žiūrėjo televizorių. Praėjus gal kokioms 5 min., netikėtai pas jį į namus vėl atėjo J. V. Pastarajai buvo sužalotas veidas, matėsi paraudimas ant skruosto. J. V. pradėjo jam priekaištauti, sakydama, kad jis pastarąją primušė, kartojo jam „pažiūrėk, kaip aš atrodau“. Jis nesuprato kas vyksta, nežinojo iš kur pas J. V. ant veido atsirado sužalojimai. Netrukus pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. V. sužalojimo. Tą vakarą buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau visas įvykio aplinkybes pamena ir gali tiksliai pasakyti, kad jis J. V. nemušė, niekada nėra prieš ją smurtavęs. Galvoja, kad J. V. jį apkaltino sumušimu, nes norėjo jam atkeršyti (b. l. 36-37);

iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020-03-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11279-20 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį G. S. atžvilgiu nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos požymių (b. l. 17-19);

iš 2020-03-17 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad J. V. pasirašytinai buvo įspėta apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą (b. l. 77);

iš 2020-03-18 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. V., būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, davė policijos pareigūnui parodymus apie tai, jog G. S. prieš ją pavartojo fizinį smurtą ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 79-88).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, nes J. V. būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ir pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai įskundė G. S., tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad G. S. jai sukėlė fizinį skausmą.

Už nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriami viešieji darbai, nes tokia bausmės rūšis yra numatyta straipsnio sankcijoje. Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 64-66, 68).

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios asmenybė – J. V. neteista (b. l. 44), bausta administracine tvarka (b. l. 45-46), dirba (b. l. 47-48).

Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmė kaltinamajai skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalį, nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Kadangi byla baigta, priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamoji prisipažino esanti kalta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinama, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti J. V., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.